Dimedium 22 05 01 Dimedium 22 05 01
Renginiai
Tiesioginės sėjos technologijoje dirvą įdirba sliekai ir tarpiniai augalai

Kaunas. Kaip užtikrinti gerą dirvožemio būklę, jo atsparumą kintančioms klimato sąlygoms, sumažinti trąšų ir fungicidų naudojimą ir gauti maksimalią naudą iš tiesioginės sėjos?

Apie visa tai kalbėta Lietuvos grūdų augintojų asociacijos „No-till“ grupės ir jos vadovo Audriaus Vanago organizuotame seminare Babtuose, Kauno rajone. Praktinėmis žiniomis ir tyrimų rezultatais dalijosi Danijos ekspertai-praktikai, nepriklausomos konsultavimo įmonės „Agrovi“ agronomai Frederik‘as Larsen‘as ir David‘as Hans‘as Dresen‘as.

Jie pateikė ir nemažai patarimų Lietuvos ūkininkams, planuojantiems ar jau taikantiems tiesioginės sėjos technologiją, kartu su gausiu ūkininkų būriu apžiūrėjo bei įvertino Babtų ūkininko Gražvydo Koženiausko pasėlius, kurie pirmus metus sėti į visai nedirbtą dirvą.

Bioversija 22 02 02

Abu lektoriai yra tausojančiojo ūkininkavimo specialistai, konsultantai, turintys šeimos ūkius Danijoje, kuriuose taiko tiesioginės sėjos, vadinamosios No-till, technologiją. F. Larsen‘as, mokslus baigęs Kopenhagos ir Viskonsino (JAV) universitetuose, keletą metų dirbo Naujosios Zelandijos, D. H. Dresen‘as – Latvijos žemės ūkio įmonėje.

Danijos ekspertai-praktikai, nepriklausomos konsultavimo įmonės Agrovi“ agronomai (iš kairės) Frederik‘as Larsen‘as ir David‘as Hans‘as Dresen‘as dalijosi praktiniais patarimais, kaip gauti maksimalią naudą iš tiesioginės sėjos

Dirbdami nepriklausomoje Danijos organizacijoje „Agrovi“, šiuo metu vienijančioje 1 000 Danijos ūkininkų, konsultuoja ne tik šios šalies, bet ir Baltijos šalių, Rusijos ūkininkus. Pavyzdžiui, šiuo metu pagal jų rekomendacijas tiesioginės sėjos technologija Estijoje taikoma 5 tūkst. ha, Latvijoje – 35 tūkst., Lietuvoje – 15 tūkst., Kaliningrade – 12 tūkst., Rusijoje – 30 tūkst. hektarų.

Šaknų ir tarpinių pasėlių nauda

Pasak pranešėjų, jau daugybę metų derliaus kreivė Europos šalyse yra beveik vienodame lygyje, nors potencialas yra kur kas didesnis. Didelę įtaką derliui daro ekstremalios oro sąlygos, o jam užauginti svarbi yra saulės energija, lietus ir dirvos gebėjimas sugerti vandenį. Ir tik pastarajam veiksniui žmogus gali daryti įtaką sudarydamas sąlygas formuotis sveikesniam, maistingesniam, atsparesniam dirvožemiui.

Tam būtina optimizuoti sėjomainą, mažinti žemės dirbimą, auginti įvairius tarpinius (dengiamuosius) pasėlius, didelį dėmesį skiriant šaknimis, didinti bioįvairovę. D. H. Dresen‘o teigimu, tausojamosios technologijos sudaro sąlygas šaknims vystytis, drėgmei susigerti į gilesnius sluoksnius.

Seminaras tiesioginės sėjos tema sulaukė didelio mūsų šalies ūkininkų susidomėjimo

Labai svarbu tinkamai pasirinkti tarpinių pasėlių mišinius. Pavyzdžiui, nerekomenduojama prieš rapsų sėją auginti garstyčių ir aliejinių ridikų, nes šie augalai didina šaknų gumbo riziką rapsų pasėliuose. Vikiai – labai naudingi tarpiniai augalai, tačiau jų negalima sėti prieš žirnius ir pupas.

„Tyrimai patvirtina, kad tinkamai parinkti tarpiniai pasėliai gerokai padidina pagrindinių kultūrų derlių, net nenaudojant trąšų. Pavyzdžiui, po vikių ir aliejinių ridikų pasėtų ir netręštų vasarinių miežių derlius siekė 6,5 t/ha, o augintų be tarpinių augalų ir netręštų miežių derlius buvo tik 3,5 t/ha. Tad akivaizdu, kad trąšų kainoms kylant tarpiniai augalai gali padėti taupyti trąšas“, – pastebėjo D. H. Dresen‘as.

Pasak jo, norint gauti maksimalią tarpinių pasėlių naudą, būtina ne tik parinkti kuo įvairesnius jų mišinius, bet ir gana anksti juos pasėti: jei yra galimybių, geriausia išbarstyti sėklas prieš derliaus nuėmimą, nors tai gana rizikinga ir reikia didesnės sėklų normos.

„Sėti tarpinius pasėlius po rugpjūčio 15 d., kaip tai daroma Lietuvoje, nelogiška. Kiekviena pavėluota diena turi neigiamos įtakos, todėl geriausia juos sėti tuo pačiu metu, kaip ir rapsus rugpjūčio pradžioje. Tiesioginės sėjos technologijoje tai ypač aktualu, nes tarpiniai augalai ir sliekai, kurie yra geros dirvožemio būklės rodiklis, atlieka žemės dirbimo funkciją ir galima sakyti pakeičia kultivatorių“, – pabrėžė pranešėjas.

Taikant tiesioginę sėją ir auginant tarpinius pasėlius ne tik daugėja sliekų dirvoje, bet ir naudingųjų vabzdžių populiacija, pvz., žygių, kurie naikina amarus.

Kaip sumažinti fungicidų naudojimą, neprarandant derliaus

Pasak F. Larsen‘o svarbi tausojančiosios žemdirbystės dalis – fungicidų mažinimas. Jis pristatė kelis skirtingus tyrimus, rodančius, kaip galima sumažinti šių cheminių medžiagų naudojimą.

Pirma, reikia rinktis pagrindinėms ligoms, pvz., miltligei ir geltonosioms rūdims, atsparias veisles, o štai norint apsaugoti pasėlius nuo septoriozės fungicidai būtini, tik pranešėjas rekomendavo rinktis naujos kartos preparatus ir naudoti 30–50 proc. mažesnę normą nei informaciniame lapelyje nurodoma maksimali norma.

„Ne vienas tyrimas patvirtina, kad naudojant naujos kartus fungicidus mažomis normomis derlius didėja, o štai maksimali dozė įtakos jo kiekiui neturi. Žinoma, purkšti reikia laikantis rekomenduojamų terminų“, – sakė F. Larsen‘as, pridurdamas, kad Baltijos šalyse svarbūs veislių pasirinkimo kriterijai turi būti ne tik derlingumas, atsparumas ligoms, bet ir žiemkentiškumas.

Kelios kviečių veislės viename lauke

Jis pateikė ir dar vieną mūsų šalies ūkininkų nuostabos sulaukusią rekomendaciją – viename lauke auginti 3–6 skirtingų veislių kviečius, maišant jas vienodomis dalimis. Pasak jo, sėjant mišinį sumažinama rizika pasirinkti netinkamos veislės kviečius, užtikrinamas geresnis rezultatas bet kokiomis oro sąlygomis.

Tyrimai patvirtina, kad sėjant kelių veislių kviečius viename lauke gaunamas maždaug 500 kg didesnis derlius nei auginant kiekvieną veislę atskirai. Dėl skirtingo veislių brandos laiko, jo žodžiais, nerimauti taip pat nereikia, nes augdami viename lauke skirtingų veislių kviečiai subręsta vienu metu.

Įdomu tai, kad sėjant skirtingų veislių kviečių mišinį viename lauke galima gerokai sumažinti arba visai atsisakyti fungicidų. „Sėjant mišinį ir purškiant fungicidais gautas 1,2 proc. didesnis derlius, sėjant mišinį ir pasėlio nepurškiant – 4,4 proc. derliaus priedas“, – vieno iš tyrimų rezultatus apibendrino F. Larsen‘as.

Keli patarimai tiesiogiai sėjantiems ūkininkams

Jis rekomendavo Lietuvos ūkininkams, taikantiems tiesioginės sėjos technologiją, žieminius kviečius sėti savaite anksčiau ir skirti 20 proc. didesnę sėklų normą nei tai daroma tradicinį ariamąjį žemės dirbimą taikančiuose ūkiuose.

Taip pat nesitikėti didesnio kaip 80 proc. daigumo, ir visai nesvarbu, kokio gamintojo, konstrukcijos ar tipo (diskinė ar noraginė) tiesioginei sėjai skirta sėjamąja bus sėjama. Žinoma, didelį dėmesį, ypač sėjant diskinėmis sėjamosiomis, siūloma atkreipti į mašinos nustatymus. Tręšiant lokaliai sėjos metu pasėlių sudygimas būna apie 20 proc. geresnis nei netręšiant.

Žieminius rapsus būtina pasėti pirmą rugpjūčio savaitę ir sėjant patręšti ne tik fosforo, bet ir azoto trąšomis, pastarųjų atiduodant apie pusę jiems tręšti numatytos normos. Tiesa, azoto trąšų dėti šalia sėklos negalima, jas reikia įterpti šiek tiek toliau.

Autorius: Gitana Kemežienė
Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija
Apklausa
Ką manote apie rengiamą interpeliaciją žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui?
Visos apklausos