Sveiko dirvožemio formulė: kas svarbu
2020-02-03

Akademija (Kauno r.) Klimato kaita verčia ieškoti kitokių ūkininkavimo būdų ir technologijų, inovatyvių sprendimų, užtikrinančių pelningą veiklą mažesnėmis sąnaudomis.

Tai iš tiesų aktualu mūsų krašto žemdirbiams – į bendrovės „DOJUS agro“ surengtą mokamą seminarą šia tema gausiai susirinko ūkininkai iš visos Lietuvos.

Pasak DOJUS grupės vykdančiojo direktoriaus Audriaus Kavaliausko, toks renginys, kuriame didžioji laiko dalis skiriama ne mašinoms, servisui ar atsarginių dalių pasiūlai pristatyti, o kalbama apie tvarią žemdirbystę apskritai, agronomiją, sveiką dirvožemį ir jo valdymą, neįprastas ir pačiai įmonei, tačiau gausus dalyvių skaičius rodo jo reikalingumą.

Linas Agro 20 06 01

„Visose pramonės šakose, įskaitant ir žemės ūkį, vyksta evoliucinis virsmas, perėjimas į kitą būvį, kuriame išsitrina tradicinės ribos tarp technikos, agronomijos, ekonomikos ir kitų dalykų. Visa tai tampa integruota vienos grandinės dalimi. Esame stiprūs žemės ūkio technikos, aprūpintos naujausiomis technologijomis, srityje, tačiau puikiai suprantame, kad naujajame žemės ūkio etape to bus per mažai. Tad matydami savo įmonės ateitį kaip integruotų sprendimo tiekėjų žemės ūkyje, nusprendėme jums pristatyti naują požiūrį ir žinias, kuriomis dalysis didelę patirtį turintys ekspertai“, – sakė A. Kavaliauskas.

Pasak DOJUS grupės vykdančiojo direktoriausAudriaus Kavaliausko, žemės ūkis pereina į kitą būvį, kuriame išsitrina tradicinės ribos tarp technikos, agronomijos, ekonomikos ir kitų dalykų, todėl ir technikos prekybos įmonės turi ūkininkams suteikti kuo daugiau įvairesnių žinių

Augalų „advokato“ iš Kanados įžvalgos

Pagrindinis seminaro pranešėjas – pasaulinę agronominę patirtį sukaupęs nepriklausomas specialistas, save vadinantis sveikos dirvos ir augalų „advokatu“ kanadietis Džoelis Viljamsas (Joel Williams). Jis kalbėjo apie dirvožemio sveikatą, fotosintezės ir šaknų eksudatų (išskyrų) reikšmę, anglies svarbą, organinės medžiagos didinimo dirvoje būdus bei galimybes, augalų imunitetą ir natūralų jų pasipriešinimą ligoms bei kenkėjams.

Pasak Dž. Viljamso, šiuolaikiniame žemės ūkyje didelis dėmesys skiriamas cheminei dirvožemio sudėčiai, maistinių medžiagų balansui, struktūrai, aeracijai, žemės dirbimui, o vis dar pamirštamas gyvasis dirvožemio komponentas – biologinė ir mikrobiologinė jo sudėtis.

„Dirvožemio sveikatą apibūdina cheminė, fizinė ir biologinė jo sudėtis. Tad būtina nuolat galvoti, kokį poveikį priimami sprendimai daro visiems trims komponentams. Jeigu nors vienam iš jų nebus skiriamas tinkamas dėmesys, nebus stabilumo, o dirvožemis nebus sveikas“, – sakė Dž. Viljamsas, pabrėždamas visuminį požiūrį į dirvožemį.

Jis atkreipė dėmesį į augalų ir dirvožemyje prie jų šaknų gyvenančių įvairiausio dydžio mikroorganizmų sąveiką. Reikšmingas vaidmuo tenka ir fotosintezei, užtikrinančiai anglies apytaką ir skatinančiai augalų šaknų eksudatų – pagrindinio mikroorganizmo maisto – išskyrimą. Savo ruoštu mikroorganizmai skaido mineralus ir aprūpina augalus reikiamomis maistinėmis medžiagomis.

Pagrindinis seminaro pranešėjas pasaulinę agronominę patirtį sukaupęs nepriklausomas specialistas, save vadinantis sveikos dirvos ir augalų „advokatu“ Džoelis Viljamsas pristatė mikroorganizmų reikšmę dirvožemio ir augalų sveikatai

„Per šaknų eksudatus augalai išskiria šimtus skirtingų cheminių medžiagų, tokių kaip cukrūs, angliavandeniliai, aminorūgštys, organinės rūgštys ir kt., suaktyvindami skirtingų rūšių mikrobus, kurių aktyvumą lemia augalo augimo fazė. Pavyzdžiui, augimo pradžioje yra svarbios bakterijos, padedančios įsisavinti fosforą, žydėjimo tarpsniu – borą skaidančios bakterijos“, – augalo ir prie jo šaknų gyvenančių mikroorganizmų ryšį pabrėžė pranešėjas.

Dar viena labai svarbi mikroorganizmų funkcija – augalo imuniteto formavimas, aprūpinant jį reikiamomis maisto medžiagomis. Čia ypač svarbus vaidmuo tenka kalciui, siliciui ir borui, kurie būtini augalo stiprumui ir pirminei apsaugai nuo išorinių kenkėjų. Augalo imunitetui susiformuoti taip pat reikalingas manganas ir varis. O štai per didelis azoto kiekis skatina augalo augimą, tačiau dirvoje blokuoja kalcio, silicio ir boro pasisavinimą, kurie reikalingi augalo imunitetui susiformuoti.

Grybų ir augalų šaknų vaidmuo

Kalbėdamas apie dirvožemio organinę medžiagą, Dž. Viljamsas pabrėžė ne tik bakterijų, bet ir grybų vaidmenį. Anot jo, šiuolaikiniai tyrimai patvirtina, kad anglies – svarbiausios dirvožemio dalies – gavimui, izoliavimui ir pavertimui į stabilesnę formą svarbesni yra grybai nei bakterijos.

„Grybai, augdami ir augindami hifus, sujungia dirvožemio daleles, o tose sankaupose kaupiasi dirvožemio organinė medžiaga. Tai gerokai didesni organizmai, gali sukaupti daugiau medžiagų, todėl yra stabilesni ir atsparesni nei bakterijos“, – sakė Dž. Viljamsas.

Grybai ne tik padeda sukurti humusą, fiziškai išsaugodami anglį dirvožemyje, bet ir užtikrina dirvos agregatų stabilumą, tarpus tarp jų, o visa tai labai svarbu dirvožemio sveikatai. Bėda ta, kad žemės ūkiui naudojamuose dirvožemiuose grybų yra labai mažai. Juos naikina ne tik intensyvus žemės dirbimas, bet ir patogenams suvaldyti naudojami fungicidai.

Pasak Dž. Viljamso, grybams ir kitiems mikroorganizmams misti ir organinei medžiagai formuotis svarbios augalų šaknys. Atlikti tyrimai patvirtino, kad labiausiai anglies kiekį dirvožemyje didina daugiamečiai, gretutiniai, tarpiniai pasėliai, tai yra kuo didesnis ir įvairesnis gyvų šaknų kiekis. Šiaudų ir kitų augalinių liekanų, t. y. antžeminės biomasės, reikšmė anglies kiekiui buvo gerokai mažesnė.

Juostinė sėja – dirvožemio ekosistemai išlaikyti

Didžiosios Britanijos žemės ūkio mašinų gamybos įmonės „Claydon“ įkūrėjas, ketvirtos kartos ūkininkas Džefas Klaidonas (Jeff Claydon) pristatė juostinės sėjos technologiją kaip vieną būdų dirvožemio ekosistemai išlaikyti, ne kovojant, bet bendradarbiaujant su gamta. Dirbant ir judinant tik nedidelę dalį žemės, leidžiama dirvožemio mikroorganizmams atlikti savo darbą.

„Prie javų kombaino vairo tėvas pasodino, kai man buvo 13, ir jau 50 metų aš dirbu laukuose – esu nuėmęs 52 derlius. Ypač smagu dirbti, kai byra gausus derlius, kuriam didžiulę įtaką turi sėjos technologija“, – savo asmenine patirtimi dalijosi Džefas Klaidonas, juostinių sėjamųjų kūrėjas

Jis pasakojo, kad kurti tokio tipo mašiną prieš 17 m. paskatino didelės investicijos į jo valdomą ypač molingą žemę ir mažas augintų javų derlingumas. Pasak jo, ūkyje pradėjus naudoti juostinę sėjamąją, pavyko sumažinti darbo sąnaudas, padidinti derlingumą, o dėl pagerėjusios mikrobiologinės būklės, padaugėjusių sliekų akivaizdžiai pagerėjo ir dirvožemio struktūra. Panašūs rezultatai gaunami ir kitose šalyse – juostinės sėjos technologija pristatyta 34 šalyse.

Dž. Klaidono teigimu, jo sukurta sistema dėl išsaugomos drėgmės dirvožemyje leidžia pasėti stipresnį ir greičiau įsišaknijantį pasėlį, užtikrinti darbų atlikimą optimaliu laiku. O sumažinti nepalankių orų įtaką – vienas svarbiausių dalykų kintančio klimato sąlygomis.

„Renkantis tradicinį žemės dirbimą, vienam hektarui paruošti sugaištama 110 min. Žemę dirbant minimaliai, hektarui paruošti reikia 42 min. Naudojant Claydon sistemą, visi darbai atliekami per 26 min. Skaičiuojant visas išlaidas hektarui, dirbant juostine sėjamąja sutaupome 73,29 eurus. Ar įsivaizduojate, kokios sumos sutaupomos per kelerius metus?“, – skaičius pateikė gamyklos savininkas.

Tvaraus verslo pagrindas – veiklos optimizavimas

Inžinerinių ir agronominių inovacijų svarbą tvariai žemdirbystei pristatė 7 metus bendrovėje dirbantis „DOJUS agro“ tiksliosios žemdirbystės specialistas Edvinas Navickas. Jo teigimu, inovacijų diegimas turi būti nuolatinis procesas, nes tik inovacijos padeda prisitaikyti, sutaupyti ir išlikti.

Tarp bendrovės „DOJUS agro“ siūlomų technologinių inovacijų jis išskyrė žemaslėges padangas, automatinį vairavimą su Vision sistema, per kelias sekundes trąšų normas nuo 50 iki 500 kg/ha keičiančią barstytuvo Kuhn sistemą, naująjąpurkštuvų John Deere purkštukų valdymo sistemą, važiuojant pagrąža reguliuojančią purškiamojo skysčio normas nuo vieno sijos galo iki kito, tačiau išlaikančią lašelių dydį. Inovacijų krepšelyje – ir telemetrija, technikos prijungimas prie interneto ir jos darbo parametrų stebėjimas nuotoliniu būdu.

„DOJUS agro“tiksliosios žemdirbystės specialistas Edvinas Navickas pristatė veiklos optimizavimo galimybes ir būdus

Pasak E. Navicko, tvarios veiklos pagrindas – jos optimizavimas, ypač daug galimybių suteikia telemetrija ir skaitmeninės technologijos, duomenų apsikeitimas internetu tarp ūkio valdytojo ir mašinų. Tai atlikti leidžia mašinose įdiegta JDLink technologija, o visi duomenys pasiekiami per myjohndeere.com operacijų centro platformą.

„Kiekvienas iš jūsų galite prisijungti prie šio nemokamo įrankio, susikurti paskyrą ir pradėti skaitmeninti savo ūkį. Pirmas dalykas, kuriuo galėsite naudotis, – matyti, kur yra jūsų John Deere, Claas, Case, New Holland mašinos. Ateityje prie šios duomenų platformos prisijungs ir AGCO mašinos“, – naują atvirą platformą pristatė E. Navickas.

Operacijų centre galima susikelti savo laukų perimetrus, atmatuotus su GPS įranga, arba paprašyti, kad VIC perduotų skaitmeninius laukų perimetrus. Tada galima nusistatyti kiekvieno lauko važiavimo tiesę, trajektoriją, kad visos mašinos tame lauke važiuotų vienodai, pažymėti vietas, kuriose reikia važiuoti atsargiai, pvz., durpingose vietose. Kiekvienas perimetras ilgainiui užpildomas darbo žemėlapiais (tręšimo, sėjos, purškimo, derlingumo), per sezoną atliktais darbais. Operacijų centre galima planuoti sėjomainą, kad mašinos operatoriai žinotų, ką kur sėti.

Kaip vieną iš veiklos optimizavimo priemonių E. Navickas išskyrė ir įmonės teikiamą dirvožemio tyrimų paslaugą, kurios svarbiausias tikslas – probleminių lauko vietų identifikavimas, remiantis Sentinel-2 palydovo žalios masės pokyčio nuotraukomis, rodančiomis lauko potencialą.

Naujos žinios labai reikalingos

Seminare kalbinti ūkininkai teigė, kad temos įdomios, naudingos ir šiuolaikiškos. Panevėžio r. ūkininkai Karolis ir Jorūnas Šikšnos pripažino, kad jiems naujas ir ypač įdomus dalykas buvo tai, kad dirvožemiui didesnę naudą teikia ne antžeminė biomasė, o augalų šaknys. Šias žinias jie planuoja pritaikyti ir savo 500 ha augalininkystės ūkyje.

Karolis ir Jorūnas Šikšnos planuoja dirvožemį saugoti augindami daugiau tarpinių augalų ir atsisakydami intensyvaus žemės dirbimo – tam jie įsigijo tiesioginės sėjos mašiną

„Keičiame ūkyje žemės dirbimo ir sėjos technologiją, tad rūpi kuo daugiau sužinoti, kas mūsų laukia ir ko tikėtis. Jau 5 m. savo laukų neariame, šį sezoną planuojame taikyti naują tiesioginės sėjos technologiją – tam įsigyjame John Deere tiesioginės sėjos mašiną. Auginsime ir daugiau tarpinių pasėlių. Seminare kalbėję lektoriai patvirtino, kad žemę dirbti turi augalų šaknys ir jame esantys mikroorganizmai“, – sakė broliai Šikšnos.

Radviliškio r. augalininkystės ūkio savininkas Aivaras Rimkus sakė, kad atvyko į seminarą, nes suintrigavo jo tematika. „Šiuolaikinė kryptis – tvarus ūkininkavimas, tad stengiamės domėtis, kokia ateitis laukia, kaip saugoti dirvožemį. Dar reikia laiko išgirstai informacijai susigulėti, tačiau naujų minčių ir pamąstymų seminaras tikrai suteikė“, – sakė A. Rimkus.

„Dar reikia laiko išgirstai informacijai susigulėti, tačiau naujų minčių ir pamąstymų seminaras tikrai suteikė“, – sakė Radviliškio r. ūkininkas Aivaras Rimkus

Gintaras ir Virmantas Pociai iš Pakruojo r. ypač džiaugėsi, kad seminare pranešimą skaitė ūkininkas ir juostinių sėjamųjų kūrėjas Džefas Klaidonas. Pasak brolių, dėl jo jie ir atvykę į šį mokamą seminarą.

Pasak brolių Virmanto ir Gintaro Pocių, seminare pristatyta radikalaus požiūrio, tačiau daug galimybių suteikiančio ūkininkavimo koncepcija

„Džiugu, kad vis daugiau kalbama apie tvaresnį, švaresnį žemės ūkį, apie mažesnį taršių cheminių medžiagų naudojimą, ieškoma alternatyvių sprendimų. Gana radikalus požiūris, siūlantis visai nejudinti žemės, palikti ją ramybėje, kad gerą darbą dirbtų mikroorganizmai, nenaudoti chemijos“, – mintimis dalijosi Gintaras. Jam pritarė ir Virmantas, VDU Žemės ūkio akademijoje baigiantis agronomijos studijas.

„Tiesą sakant, akademijoje pasigendu tokios informacijos, nes pateikiamos gana tradicinės žinios, propaguojant trąšas, pesticidų naudojimą. Akademija veda tuo pačiu keliu, kaip ūkininkavo ir mūsų tėvai. Tokiuose seminaruose pateikiama kitokia kryptis, tai man labai patinka, nes derinama ir ekologija, ir ekonomija“, – sakė Pakruojo r. ūkininkas ir būsimasis agronomas Virmantas Pocius.

Mokamas seminaras apie tvarią žemdirbystę kintančiomis klimato sąlygomis sulaukė didžiulio susidomėjimo – VDU Žemės ūkio akademijos salė buvo pilnutėlė

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kurios įstaigos darbą karantino laikotarpiu vertinate geriausiai?
Orai