Svarbiausia, kas ant šėrimo stalo, o ne popieriuje
2020-01-07

Kauno r. Pašarų maišytuvas-dalytuvas tampa vis labiau neatsiejama pieno ūkio dalimi. Tačiau norint teisingai išmaišyti pašarų mišinį, svarbi kiekviena detalė.

Šėrimo specialistas Mindaugas Būdvytis teigia, kad produktyvias karves šeriant visų raciono pašarų mišiniu (angl. total mix ration – TMR) su pašarų maišytuvu-dalytuvu, primilžis iškart didėja. „Tačiau tai reikia daryti teisingai, o klaidų, išmaišant pašarus maišytuve, vis dėlto pasitaiko“, – sako „Farmo“ atstovas.

Tas klaidas išaiškinti ūkininkams jis pakvietė Vokietijos „Bergophor“ tyrimų centro specialistą Robertą Caindą (Robert Zeindl). Pasak jo, tyrimais nustatyta, kad 66 proc. pašarų mišinių ruošiami su klaidomis. TMR gamybos klaidų grandinė ilga. Jos prasideda dar laukuose, pjaunant žolę silosui ar šienainiui, vėliau tęsiasi tranšėjoje, kur dedamas ir laikomas silosas, po to klaidos daromos maišant visus ingredientus ir dedant premiksus – jeigu į didelį maišytuvą įbersi nedidelį kiekį, jie neišsimaišys.

„Kodėl visi pažangūs ūkiai naudoja TMR? Todėl, kad 24 val. per parą užtikrinami vienodi pašarai. Bet jeigu pašarai nėra homogeniški, tuomet kiekvienas karvės kąsnis yra skirtingas, o tai lemia medžiagų apykaitos ligas. Ūkininkas galvoja, kad šeria TMR, bet iš tikrųjų to nėra. Jeigu popieriuje racionas atrodo gerai, bet prasideda nepaaiškinamos problemos dėl sveikatingumo, primilžis būna netolygus, reikia aiškintis, kas yra ant šėrimo stalo, o ne popieriuje – tai yra, priežasties ieškokite TMR sumaišyme“, – kalbėjo specialistas iš Vokietijos.

Pieno gamintojams buvo išaiškintos svarbiausios pašarų gamybos klaidos

Problemų gali būti įvairių: netinkamas pašarų drėgnis, galbūt neteisingas susmulkinimas ar kitos problemos. Karvei galima leisti suėsti daugiau pašarų, bet jokiu būdu jo neišsirinkinėti. Produktyviausios karvės per dieną gali suėsti 26–27 kg sausosios medžiagos (SM), bet reikia skanaus, be sviesto rūgšties, subalansuoto pašaro.

Taigi, teisingai paruošus pašarus, seka kiti žingsniai: suskaičiuoti reikalingą racioną; teisingai išmaišyti; pasiekti, kad kiekvienas kąsnis būtų kuo įmanoma vienodesnis. „Jeigu, tarkime, kukurūzų grūdai bus ne iki galo susmulkinti, to nepasieksime. Tad viską reikia daryti tiksliai ir optimaliai“, – aiškino R. Caindas, pabrėžęs, kad pašarų kaina visoje pieno grandinėje sudaro didžiausią dalį. Kuo daugiau naudos ūkininkai gaus iš žolinių pašarų, tuo bus mažesnė pieno savikaina.

Netinkami pašarai gali sugadinti visą grandinę. Jei pašarai nebus homogeniški, tuomet, pasak lektoriaus, stipresnės karvės suės daugiau koncentratų, silpnesnės – daugiau ląstelienos. Kadangi naudojama daug komponentų pašarui pagaminti, todėl reikia gerai žinoti, kaip viską sumaišyti. Pašarų netekimas svarbus ne tik fizine prasme, bet ir SM bei kokybės praradimo atžvilgiu.

Vokietijos „Bergophor“ tyrimų centro specialistas Robertas Caindas Lietuvos ūkininkams pasakojo apie dažniausias pašarų maišymo klaidas

Siloso sausosios medžiagos nuostoliai po fermentacijos siekia 20–30 proc. Vokietijos kainomis, pagaminus 50 t kukurūzų siloso, nuostoliai sudarytų 26 tūkst. Eur. „Norint pradėti mažinti nuostolius, pirmiausia juos reikia įvertinti, t. y., atlikti vadinamąjį TMR auditą. Pirmasis kritinis taškas – siloso suspaudimo laipsnis. Žolės pjovimo technika vis galingesnė, o įprasti suspaudėjai dažnai nebeatlieka savo funkcijos idealiai. Nustatyta – jeigu per valandą atvežama 100 t šviežios žolės, tai suspaudimo technikos masė turi būti 33 t, – aiškino R. Caindas. – Dar vienas kritinis taškas – optimalus SM kiekis. Jeigu šienainis bus pernelyg sausas, jo niekada labai gerai nesuspausi.“

Vokietijos specialistas pastebi, kad, dedant didelį kiekį žolės siloso, niekada neturėsime jo visiškai vienodo – ryte bus vienos sąlygos, vakare – kitos, skirtingi bus ir laukai. Įtakos turi oro sąlygos (sausa, lietus, vėjas). Vokietijoje, pavyzdžiui, įprastai dienos pabaigoje silosas tampa per sausas. „Prieš 3 metus padarėme eksperimentą. Skirtingose liucernos siloso tranšėjos vietose pažiūrėjome, kiek yra baltymų ir sausosios medžiagos. Jų skirtumai siekė 10 proc. Štai ir paaiškinimas, kodėl ūkininkai kartais skundžiasi, kad nieko nekeitė, racionas tas pats, karvės suėda daug, bet primilžis netolygus“, – kalbėjo lektorius.

Teisingas suspaudimas, pasak jo, yra 250 kg kub. metre. Paprasčiausias būdas patikrinti – besti pirštu į siloso duobės veidą. Jeigu pirštas nelenda, galima tikėtis, kad suspausta gerai. Kalbant apie kukurūzų silosą, pirmiausia reikia įvertinti jo susmulkinimą.

Praktiniai patarimai

TMR išmaišymo ir susmulkinimo kokybei įtakos turi ir maišytuvo dalių nusidėvėjimas. Atšipę peiliai šiaudų nesusmulkins gerai, pasak R. Caindo, tai sudaro net penktadalį klaidų. Dar viena dažna klaida – neišmaišomas paskutinis įdėtas ingredientas, jį įdėjus maišyti reikia dar 3–5 min. Svarbu, kad maišymo metu maišytuvas stovėtų lygiai.

Kitos klaidos – komponentų pakrovimo eiliškumas, skystų komponentų pylimas ir jų išmaišymas. „35 proc. klaidų sudaro įvairių veiksnių visuma. Beriant sausus komponentus vėjuotą dieną, reikia stebėti, ar jie visi patenka į maišytuvą, o ne išpučiami per šoną. Tai nenutinka dažnai, tad kartais galite ir neatkreipti dėmesio, nors būtina“, – pastebi R. Caindas.

Ūkininkai, naudojantys pašarų maišytuvus–dalytuvus, turi žinoti teisingą komponentų sudėjimo eiliškumą. Taisyklė, kurios nevalia laužyti vertikaliuose maišytuvuose: kieti komponentai dedami prieš skystus, maži – prieš didelius. Taigi, tvarka tokia: šienas/šiaudai, koncentruotieji pašarai/miltai, mineraliniai priedai/premiksai, žolės silosas dedamas pirmiau negu kukurūzų silosas, po to – šlapesni komponentai, pvz., cukrinių runkelių griežiniai, saladinas, melasa ir tik tada, jeigu reikia, vanduo.

Jeigu 30 proc. pašaro dalių yra didesnės negu 2 cm, primilžis mažėja, nes karvės gali išsirinkti pašarus. Lektorius taip pat priminė, kad maišytuvo pakrovimo lygis neturi viršyti 90 proc., o mentinio maišymo – tik apie 70 proc. jo tūrio. Blogai ir per mažai užpildyti mikserį.

Naudojant premiksus, kurių į racioną dedami labai maži kiekiai, jie niekaip nepasiskirstys taip, kad būtų visame pašare. Todėl juos pirmiausia reikia išmaišyti su koncentratais ir tik tokiu pavidalu dėti į maišytuvą, kad išsimaišytų tolygiai. „Svarbi vertikalaus maišymo taisyklė – 1:50, t. y., jeigu maišytuvas 10 t, tai gerai išmaišysite mažiausiai 200 kg. Jeigu įdėsite tik pvz., 50 kg kažkurio komponento, didelė tikimybė, kad laukiamo tikslumo nebus. Todėl ir rekomenduojama juos įmaišyti į grūdus. Pasidarę tokius premiksus iš kelių komponentų, sutaupysite ir darbo laiko“, – patarė R. Caindas.

Patikrinti pašarų drėgnumą jis siūlo pagal paprasčiausią testą – padaryti pašaro gniūžtę ir mesti ją į žemę: jeigu gniūžtė išsisklaido, tai pašarai per sausi, o jeigu nesubyra – jie pagaminti teisingai. Suspaudus pašarus jie turi vos sudrėkti, bet neturi bėgti vanduo.

„Visada prisiminkite, kad norint teisingai išmaišyti pašarų mišinį maišytuve-dalytuve, svarbi kiekviena detalė“, – pabrėžė „Bergophor“ tyrimų centro specialistas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką planuojate ūkyje 2020-aisiais?
Orai