Sunkiausia veterinarams – įtikinti ūkininką
2020-11-24
Veterinarijos gydytojas Girmantas Gumauskas

Vilnius. Daugiau kaip 400 žmonių dalyvavo nuotoliniame seminare apie antimikrobinį atsparumą veterinarijos sektoriuje – tai rodo, kad problema tampa vis aštresnė ir aktualesnė.

Minint Europos supratimo apie antibiotikus dieną, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) surengė nuotolinį seminarą, kuriame skirtingų sričių ekspertai – mokslininkai ir valstybinių institucijų bei privatūs veterinarijos gydytojai dalijosi savo įžvalgomis apie daugelį antimikrobinio atsparumo veterinarijos sektoriuje aspektų.

Seminarą pradėjęs VMVT direktorius Darius Remeika sakė, kad Europoje per metus miršta apie 30 tūkst. žmonių, kurių nebuvo galima išgydyti dėl to, kad bakterinių susirgimų neveikė antibiotikai.

Linas agro mob 21 04 01

„Mūsų, veterinarijos gydytojų, pareiga prisidėti prie to, kad išsaugotume bent vieną gyvybę, o tokių galimybių turime. Šiuo atžvilgiu itin svarbūs privatūs veterinarijos gydytojai, verslas, kad problemą suprastų, pripažintų ir padėtų su ja kovoti. Daug kas priklauso nuo gyvulių priežiūros, šėrimo, laikymo sąlygų, taip pat ir nuo gebėjimo diagnozuoti ir pasirinkti tinkamus gydymo metodus“, - teigė D. Remeika.

Pagal ES žaliąjį kursą iki 2030 m. antibiotikų naudojimą siekiama sumažinti 50 proc. – antibiotikų naudojimą per metus mažinant po 5 proc., tai, VMVT vadovo įsitikinimu, įmanoma pasiekti. Jau pastebima gerų verslo, ypač paukštienos sektoriuje, inciatyvų, kurie skelbia apie be antibiotikų užaugintą paukštieną.

Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI) pastaraisiais metais atlikti tyrimai rodo, kad lietuviškose kiaulėse nustatoma vis mažiau antibiotikams atsparių bakterijų. Tyrimų duomenų analizė rodo, kad  dalis bakterijų darosi jautresnės antibakterinėms medžiagoms, daugėja žarnyno lazdelių, jautrių visoms analizuojamoms antibakterinėms medžiagoms, o tai tik patvirtina, kad šalyje įgyvendinamos prevencijos ir kontrolės priemonės duoda teigiamų rezultatų.

Vietoje antibiotikų – gyvulių gerovė, higiena, profilaktika

Veterinarijos gydytojas Girmantas Gumauskas, pristatydamas į gyvūnų gerovę ištisus 10 metų investavusios Padovinio žemės ūkio bendrovės patirtį, akcentavo, kad yra 4 pagrindiniai dalykai, mažinantys antimikrobinių vaistų naudojimą: tai gyvūnų gerovė, fermos higiena, pašarų kokybė ir profilaktinių priemonių naudojimas.

Pasak G. Gumausko, gyvuliams, kad jie jaustųsi patogiai, be streso, labai svarbu turėti pakankamai ploto, kuris priklauso nuo galvijų svorio ir amžiaus. Pavyzdžiui, telyčioms, iki veršiavimosi likus dviem mėnesiams, reikia turėti 10-11 kv. m, o karvei, likus 2 savaitėms iki veršelio atvedimo reikia net 19 kv. m ploto. Šviežiapienei užtenka apie 12 kv. metrų.

Norint užtikrinti karvių sveikatingumą ir išvengti gydymo, itin svarbų vaidmenį atlieka tvarto ventiliacija. Gera ventiliacija būna tik aukštuose tvartuose, o senuose, rištinio laikymo tvartuose geros ventiliacijos nebus. „Šalto tipo tvartuose svarbu gerai apšiltinti stogą, kad nebūtų sąlygų susidaryti kondensatui, nes gyvuliui, kaip ir žmogui, svarbiausia, kad būtų sausa. Drėgmė gyvuliui reiškia sveikatingumo problemas, o tuo pačiu – ir gydymą“, - pabrėžė lektorius.

Pasaulyje guoliavietės kreikiamos įvairiai – nuo smėlio, vandens lovų iki šiaudų. Geriausios, pasak G. Gumausko, yra smėlio lovos, nes jose mažiausia tikimybė veistis bakterijoms. Šią technologiją daugiausia taiko JAV, kur yra didžiuliai smėlio klodai, ūkininkai. Lietuvoje tokios galimybės nėra. „Bet mūsų šalyje populiarėja separuoto mėšlo guoliavietės. Tai puikus pakratas, ant kurio gyvuliai labai gerai jaučiasi, noriai gulasi“, - žiniomis dalijosi G. Gumauskas.  

Kalbant apie gyvūnų gerovę, kuri tiesiogiai susijusi su sveikatingumu, labai svarbu tinkamos girdyklos ir galimybė karvėms prieiti prie šėrimo stalo. Grupėmis laikomoms karvėms turi tekti apie 10 cm girdyklos ir apie 1 m šėrimo stalo ilgio. Vandens į girdyklą turi būti paduodama 10 l/min. Daugelyje ūkių, kur prie šėrimo stalo trūksta vietos, vyksta hierarchinės kovos, pirmaveršėms dažnai lieka tik pašarų likučiai nuo vyresnės laktacijos karvių. „Todėl mūsų ūkyje šviežiapienės laikomos atskirai, kad nebūtų skriaudžiamos“, - gerąją patirtį skleidė G. Gumauskas.

Antimikrobinių medžiagų naudojimą ūkyje, anot jo, galima sumažinti ir laikantis higienos reikalavimų, ypač kalbant apie guoliaviečių, girdyklų, šėrimo stalo, melžimo įrangos švarą, tešmens paruošimą prieš ir po melžimo, nes visa tai turi įtakos karvėms sirgti mastitu. „Pagrindinė melžiamų karvių liga pasaulyje yra mastitas, tad norint išvengti antibiotikų naudojimo ūkyje, pirmiausia reikia suvaldyti mastitą“, - akcentavo veterinarijos gydytojas. 

Mažiau gydyti karves reikės ir šeriant jas kokybiškais pašarais, papildomai duodant druskos, kreidos laižalų, taip pat ir naudojant visas būtinas profilaktikos priemones – vakcinaciją, vitaminizaciją arba boliusus. G. Gumauskas iš patirties žino, kad vakcinacija nuo rota-, koronaviruso, E. coli labai padeda išvengti antibiotikų naudojimo. Virusai silpnina gyvūno imuninę sistemą, o tada jau sunku iš vengti ir bakterinių susirgimų, kuriems gydyti reikia antibiotikų.

Sunkiausia – įtikinti ūkininką, kad antibiotikų nereikia

„Kaip mažinti antibiotikų naudojimą ūkiuose, kuriuose esi tik ateinantis veterinarijos gydytojas ir negali priimti sprendimų dėl karvių laikymo sąlygų? Ir kaip suvaldyti situaciją, naudoti kuo mažiau antimikrobinių medžiagų, kai prieš tave kažkas jau gydė gyvulį?“ – kėlė klausimus privatus veterinarijos gydytojas Artūras Abromaitis.

Pirmiausia jis pradeda rinkti duomenis apie gyvulio ligas, tarkime, kuriame tešmens ketvirtyje mastitas, kuo gydytas, kad rastų atsakymą, kada gyvulys užsikrėtė, nuo ko susirgo ir kaip tai pagydyti. „Praktika rodo, kad nebūtina kiekvienu atveju naudoti antibiotikus. Tačiau ankstesniais laikais ir prie ketozių buvo naudojami antibiotikai – vyravo nuomonė, kad greičiau suveikia, tačiau iš tikrųjų ši liga turi būti gydoma visai kitaip“, - pabrėžė veterinaras.

Ūkiai yra skirtingi, ir gydymo schema, viename ūkyje puikiai tinkanti, kitame neveikia. A. Abromaitis gerai prisimena madą visas karves užtrūkinti su antibiotikais, net močiutė, rankomis melžianti vieną karvę, kuri niekada nesirgo mastitu, pasak jo, važiuoja į miestą pirkti vaistų jai užtrūkinti, nors to tikrai nereikia, jeigu karvė sveika. „Ir mes, veterinarijos gydytojai, sulaukiame didelio pasipriešinimo – kaip galima užtrūkinti karvę be vaistų?“ – ūkininkų požiūriu stebėjosi A. Abromaitis.

Ūkyje, kuriame dabar dirba, karvės užtrūkinamos paprastai be jokių vaistų. Likus 60 dienų iki veršiavimosi paskutinį kartą pamelžiamos, patikrinamos, ar nėra klinikinių ar subklinikinių požymių ir eina į atskirą gardą, kur duodami pieno gamybos neskatinantys pašarai. Tris dienas karvės stebimos, ar neatsiranda tešmens problemų. Jeigu ne, pradedamos šerti užtrūkusių karvių racionu ir laukiama veršiavimosi.

„Esame naudoję ir speniams užkišti skirtus kamščius, kitas panašias priemones – tai priklauso nuo ūkio, jie labai tinka, jeigu yra pažeistų spenių“, - sakė veterinaras.

Didžiausia problema jo akimis – ūkininkų, kurie įsitikinę, kad užtrūkinti karves reikia tik su vaistais, pasipriešinimas: „O to pasekmė – nereikalingas antibiotikų naudojimas, prie kurių karvės organizmas įpranta ir jie tampa neveiksmingi tais atvejais, kai yra būtinai reikalingi. Tad jeigu karvė per visą laktaciją nesirgusi, nėra reikalo ją užtrūkinti su vaistais.“

Kai mastitu suserga laktuojanti karvė, būtina išsiaiškinti, kurią laktacijos dieną liga prasidėjo, kad veterinarijos gydytojas atsektų, kada ir nuo ko karvė užsikrėtė. Bet tam reikia visų ūkio darbuotojų pagalbos, o jie dažnai neturi laiko, tad gydytojui sako duoti vaistų arba dar blogiau – duoda patys savų vaistų. „Jeigu tokiais atvejais duosime plataus spektro antibiotikų, vėliau jau neturėsime kuo gydyti karvės“, - tokiais perspėjimais A. Abromaitis bando keisti kai kurių ūkininkų mąstymą. Iš savo darbo praktikos jis gerai mato, kad antibiotikai nebeveikia taip, kaip anksčiau,

Dar viena problema, su kuria susiduria veterinarijos gydytojai – ūkininkai labai lengvai gauna vaistų. Ir dažna problema, kai smulkesnis ūkininkas pirma pats gydo gyvulį, o kai jau toks gydymas nepadeda, tik tada kviečia veterinarą. Ir net dažnai bando nuslėpti, kad gyvulys gydytas savarankiškai. Tikėtina, kad ūkininkams vaistų bus sunkiau gauti, kai netrukus pradės veikti elektroninio recepto sistema.

„Sunkiausia būna įtikinti ūkininką, kad karvei galima padėti ir be antibiotikų. Žinoma, ne visais atvejais, bet tam ir yra veterinarijos gydytojas, kuris įvertintų, kaip gydyti. Mums reikia labai pasistengti įtikinti ūkininkus, kad visi seminarai apie racionalų antibiotikų naudojimą nebūtų tik popierius stalčiuje. Turime apginti savo pozicijas“, - ragino kolegas A. Abromaitis.

MŪ inf.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokių rūšių augalų plotus ūkyje šį pavasarį ketinate gerokai padidinti?
Orai