Prieš 100 metų įkurta Lietuvos agronomų sąjunga
2021-01-08

Akademija (Kėdainių r.). Kaip teigė vienas agronomas - sėja niekada nesibaigia. Šiemet Lietuvos agronomų sąjunga (LAS) mini veiklos šimtmetį: organizacija buvo įkurta sausio 8 d. 1921 m.

Visą šį laikmetį išgyveno ir aktualumo neprarado pagrindinis Sąjungos tikslas – skatinti ir koordinuoti agronomų profesinį bendradarbiavimą bei kūrybinę veiklą, atstovauti ir ginti narių interesus.

Šimtmetį šiemet mininti LAS numatė ne vieną šventinį renginį. Pirmasis iš jų –sausio 8-ąją, LAS įkūrimo dieną, nuotoliniu būdu organizuotas iškilmingas LAS valdybos posėdis, į kurį kviesti visi Agronomų sąjungos nariai. Prie nuotoliniu būdu vykusio susitikimo prisijungė kelios dešimtys LAS narių ir svečių.

RVAC 21 09 30

Šventiniame posėdyje LAS pirmininkas dr. Edvardas Makelis apžvelgė šimtmetį menančią Sąjungos istoriją, LAMMC Žemdirbystės bei Sodininkystės ir daržininkystės institutų mokslininkai supažindino su agronomijos mokslo pasiekimais, VDU Žemės ūkio akademijos vadovės pristatė agronomijos studijų aktualijas, o agronomai visuomenininkai iš LAS skyrių apžvelgė savo veiklą rajonuose.

Kaip sakė renginį pradėjęs LAS pirmininkas E. Makelis - ši diena svarbi agronomams data, nes kartu su Lietuvos istorija vystėsi ir mūsų šalies agronomų veiklos istorija. LAS nuėjo garbingą kelią, daug prisidėjo prie krašto ekonomikos stiprinimo.

Nedaug visuomeninių organizacijų gali pasigirti tiek trunkančia istorija, kurioje įrašyti aktyvių, daug nuveikusių agronomų vardai. Prielaidas įkurti LAS sudarė nepriklausomybės atkūrimas. Iškilūs šalies agronomai dirbo ne tik žemės ūkio, bet ir visos valstybės labui – antrasis Lietuvos Respublikos Prezidentas A. Stulginskis, ilgametis ministras pirmininkas ir finansų bei žemės ūkio ministras J. Tūbelis, antrasis Žemės ūkio akademijos rektorius bei švietimo ministras J. Tonkūnas ir daugelis kitų.

Tarpukariu daugelis agronomų emigravo arba buvo represuoti, patyrė tremtinio dalią. Karo išblaškyti ir į Jungtines Amerikos Valstijas atvykę lietuviai pradėjo telktis į organizacijas. Ne išimtis buvo ir agronomai, kurie 1950 m. Čikagoje įkūrė Lietuvos agronomų sąjungą. Ją sudarė apie 70 narių.

Pradėjus aktyviai veikti persitvarkymo sąjūdžiui, 1989 m. iniciatyvinė 24 agronomų grupė Žemės ūkio akademijoje atkūrė LAS.

Žemės ūkio ateitį kuria agronomai

Šiandienos kontekste, kaip pažymėjo E. Makelis, agronomo profesija irgi išlieka tinkamiausia šalies ūkio tvarkymui: „Iššūkiai ateityje - Žaliasis kursas, klimato kaita -  neabejotinai turės didžiulį poveikį agronomų darbui. Agronomai privalės surasti būdų, kaip gaminti sveikiau, tvariau ir pan. Ūkiams teks prisitaikyti prie naujų realijų, o jiems padėti reikės agronomų pastangų.“

Prie šventinio posėdžio prisijungė ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, pagal profesiją taip pat agronomas Viktoras Pranckietis. Jis akcentavo, kad agronomai buvo ir prie mūsų parlamentarizmo ištakų (agronomas Aleksandras Stulginskis, antrasis Lietuvos Respublikos Prezidentas).

„Mes, agronomai, stovime ant žemės ir turime rūpintis, kad mūsų profesija neturėtų išnykti. Valstybės interesas turi būti - turėti savo specialistų. Pastaruosius bene dešimt metų specialistų rengimą buvome atidavę laisvai rinkai ir kai kurios profesijos visai išnyko, nepaisant to, kad jų reikia. Todėl turėtume užtikrinti savo profesijos ateitį, nes niekas nepatikės, kad Lietuva gali gyventi be kaimo, be žemės ūkio ir tame tarpe be pagrindinių specialistų - agronomų“, - sakė V. Pranckietis.

Jo mintis pratęsė VDU ŽŪA kanclerė Astrida Miceikienė, teigdama, kad agronomas svarbiausias žmogus visuomenėje, nes be duonos neišsiversime niekada. Jokia valstybė negyvens be agronomų.

Ne vienas posėdyje pasisakęs vyresnės kartos agronomas irgi patikino, kad nė karto nepasigailėjo pasirinkęs šią prasmingą profesiją. 

Agronomo dieną liepą planuoja švęsti gyvai

Dabar LAS apjungia 12 skyrių rajonuose, o bendras organizacijos narių skaičius - 435 agronomai. Sąjunga didžiuojasi Lietuvai nusipelniusiais agronomais, kuriems šis vardas suteiktas už veiklą ir nuopelnus visai šaliai. Šis vardas suteiktas 9 agronomas. Taip pat savo gretose Sąjunga turi 51 Garbės narį, kurie garsina agronomo vardą, savo aktyvumu stiprina organizaciją.

LAS dalyvauja Baltijos jūros šalių agronomų sąjungos veikloje, kongresuose, tarptautinėje Europos agronomų sąjungų asociacijų veikloje.

Agronomų ir šalies istorijos vingiai užfiksuoti knygoje „Lietuvos agronomų sąjungos istorija 1921-2012“, kurią parengė Alfonsas Malinauskas. Šiuo metu planuojama išleisti papildytą knygą „Lietuvos agronomų sąjungos šimtmečio istorija“.

Vienas didžiausių LAS pasiekimų visos šalies agronomų bendruomenei – įteisinta ir nuo 2016 m. liepos 16 d. kasmet švenčiama kalendorinė profesinė šventė Agronomų diena.

Ji primena, kad visais laikais agronomai dirbo ne tik žemės ūkio, bet ir valstybės labui – prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, ministrai, Seimo nariai, savivaldybių merai, verslininkai, bankininkai, mokslininkai, akademikai, vadovai, valstybės tarnautojai, ūkininkai ir  konsultantai kasdieniniu nuosekliu darbu kuria mūsų šalies ir visuomenės gerovę.

Sausio 8-ąją paminėta LAS įkūrimo data buvo tik pirmasis kuklus renginys Sąjungos šimtmečiui pažymėti. Kaip sakė LAS pirmininkas E. Makelis, norėtųsi neeilinį jubiliejų atšvęsti gyvai. Todėl vasarą, jeigu situacija dėl pandemijos pagerės, planuojamas renginys liepą, per Agronomų dieną. Tuo metu turėtų įvykti ir XXXIV LAS suvažiavimas.

 MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14 +NMA

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip motyvuojate savo ūkio darbuotojus?
Orai