Po metų pertraukos pagerbti „Metų ūkio“ laimėtojai
2021-07-15

Prienai. Ketvirtadienį pagerbti ir apdovanoti 78 konkurso „Metų ūkis 2020“ laimėtojai. Ilgiausias tradicijas turintis žemdirbiškas konkursas tradiciškai vyko ne metų gale, o pačiame vasaros viduryje Prienų rajone, Vazgaikiemyje, „Harmony Park“ erdvėje. 

Dėl pernai užklupusios pandemijos ir karantino pagrindiniai konkurso organizatoriai – Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS), vienijanti 41 rajoninį skyrių – leido pačioms savivaldybėms nuspręsti, ar konkursą rengti pandemijos sąlygomis. Taip dvidešimt septintą kartą organizuotas konkursas įvyko tik 25 savivaldybėse. 

Iš viso konkurse dalyvavo 213 ūkių, iš jų išrinkti 78 nugalėtojai: po 25 pirmos ir antros, taip pat 28 trečios vietos laureatai, nes trijose savivaldybėse trečioji vieta skirta dar papildomai trims ūkiams.

KWS 21 07 01 mob

Geriausius žemdirbius sveikino politikai, renginio rėmėjai ir agroverslo atstovai. Europos Parlamento nario Bronio Ropės vardu biuro vadovė Lietuvoje Rūta Bičiuvienė apdovanojo jauniausią konkurso laimėtoją – Marijampolės savivaldybės pirmos vietos laureatą Mykolą Šveikauską.

Į respublikinę konkurso „Metų ūkis 2020“ laimėtojų pagerbimo ir apdovanojimo ceremoniją susirinko 25 savivaldybių žemdirbiai

Sveikinimo kalbose - dėmesys dirvožemiui

Tardamas sveikinimo žodį Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis atkreipė dėmesį į tai, kad tapti „Metų ūkiu“ daugeliui ūkininkų prireikia daugelio metų ir sunkaus darbo. Visus dirbančius žemę įvardijęs agronomais, jis kvietė kartu ieškoti būdų, kaip didinti organinės anglies kiekį dirvožemyje, tam panaudojant skatinimo programas.

„Priimami žaliojo kurso dokumentai Lietuvoje neturi būti interpretuojami kaip nors aukščiau, geriau arba išsiveržiant į priekį, jie turi būti adaptuojami taip, kad žmonės norėtų pasinaudoti jų teikiamomis galimybėmis“, – sakė V. Pranckietis, kaip vieną iš būdų anglies kiekiui dirvožemyje didinti išskirdamas kanapių auginimą.

Dirvožemio ir tvaraus žemės naudojimo temą pratęsė ir žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, pabrėždamas, kad dirvožemis – jungiančioji dalis, leidžianti turėti duonos ne tik šiandien, bet ir ateityje. „Atsigręžimas į dirvožemį per žaliąjį kursą yra vienas iš svarbių dalykų, dėl kurių pokyčių turėsime sutarti, kad pinigai būtų naudojami tvariam ir ilgalaikiui žemės naudojimui“, – teigė ministras.

Apibendrindamas konkurso rezultatus LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius pirmiausia dėkojo ištikimiems draugams – renginio rėmėjams, kurie, nepaisant sunkaus laikotarpio, prisidėjo rengiant respublikinę nugalėtojų apdovanojimo ir pagerbimo ceremoniją 

Konkurso laimėtojai – įvairaus dydžio ūkiai

Kaip ir kasmet, konkurso laimėtojai yra įvairių dydžių ūkiai. Pirmos vietos laimėtojų vidutinis ūkio dydis 276 ha, tačiau yra dirbančiųjų ir 17–20 ha, ir 930–1 100 ha plotuose. Be abejonės, didžiausi plotai priklauso augalininkystės krypties ūkiams, tačiau iš 25 pirmos vietos laimėtojų augalininkystėje specializuojasi aštuoni ūkiai, vadinasi, jie nedominuoja. Daugiausia yra mišrių ūkių – 10, gyvulininkystės – 5, o likusieji 2 bitininkystės ir sodininkystės ūkiai. 

Prienų r. geriausieji ūkininkai su sveikintojais

Tarp antros vietos laimėtojų vidutinis ūkio dydis yra 238 ha, o dominuoja augalininkystės ūkiai – jų net 15. Likusieji 6 yra mišrūs, 3 gyvulininkystės, 1 sodininkystės. 

Trečios vietos laimėtojų vidutinis ūkio dydis yra 139 ha, taip pat dominuoja augalininkystės ūkiai – jų 9. Likusieji 8 yra gyvulininkystės, 6 mišrūs, 2 daržininkystės, po vieną sodininkystės, bitininkystės ir paukštininkystės. 

Geriausi Marijampolės r. ūkininkai

Nuo grūdų ir uogų iki vištų ir bičių

Didžiausi tarp pirmos vietos laimėtojų yra Kėdainių r. ūkininkaujantis Župerkų šeimų ūkis. Surviliškyje daugiau kaip 1 100 ha žemės dirba keturių Župerkų šeima. Tėvas Kęstutis ūkininkauja nuo 1992-ųjų, vyresnysis sūnus Mantas ūkį įregistravo 2000-aisiais, o jaunėlis Arnas – 2014 metais. Manto žmona Vaiva tvarko viso šeimos ūkio buhalteriją. Savo laukuose Župerkos augina grūdines kultūras: žieminius ir vasarinius kviečius, miežius, rapsus, pupas. Jų žemėse taip pat derėjo ir Kėdainių krašto laukuose retesnės kultūros – salykliniai miežiai, sėklinės kanapės, avižos. 

Kėdainiai visada konkuruoja su Kaunu arba atvirkščiai. Tad ir šį kartą nuo didžiausių mažai atsilieka Kauno r. pirmą vietą laimėjęs Dirmeikių šeimos ūkis. Arūnas Dirmeikis iš Juragių dirba beveik 1 tūkst. hektarų. Pernai ūkio struktūroje pupos užėmė 100 ha, rapsai ir kviečiai – po 400 ha, o likusiame plote augo vasariniai kviečiai ir miežiai. A. Dirmeikis ūkininkauja nuo 1992 m., ilgainiui prie jo prisijungė sūnūs Tomas ir Vytenis, kurių užsispyrimas ir polinkis į inovacijas skatina ūkį sparčiau žengti pirmyn.

Stambų mišrios krypties ūkį valdo ir jauni žemdirbiai -  Almos ir Tomo Kazlauskų ūkis Mažių kaime (Šilutės r.) siekia 900 ha. Dalį jų Tomas perėmė iš savo tėvų, o savo ūkį įkūrė 2009 m. Šiuo metu derlingoje Šilutės žemėje apie 400 ha užima grūdiniai augalai. Gausioje bandoje – 150 melžiamų karvių, 120 prieauglio, 330 mėsinių galvijų.

Nors žemės mažiau, paukščių gali būti labai daug. Toks yra Kelmės pirmos vietos laimėtojų Vilmos ir Ričardo Petrikų ūkis. Užvenčio seniūnijoje ūkininkauti pradėję nuo kviečių, vėliau pradėjo veisti lenktyninius anglų grynakraujus žirgus. Paskui ūkyje atsirado šarolė veislės mėsiniai galvijai, kurių dabar apie aštuoniasdešimt, o galiausiai čia apsigyveno ir laisvai ant kraiko laikomos dedeklės vištos, kurių dabar priskaičiuojama septyni tūkstančiai.

Mažeikių r. laimėtojai Edita ir Arnas Piilberg, gyvenantys ir ūkininkaujantys Urvikių kaime, dirba beveik pusšimtį hektarų, jie ekologiškai augina ir perdirba vaisius bei uogas. Taip pat užsiima ir gyvulininkyste – augina apie 20 danielių. Tėvams talkina ir sūnus su dukra.

Telšių r. pirmos vietos laimėtojai Virginija ir Remigijus Gailiai ūkininkauja jau daugiau kaip 20 metų, nuo 2004 – ekologiškai. Ūkininkai valdo 260 ha, augina gūdines kultūras, 86 ha plotą užima obelų sodai, 3 ha skiria rabarbarams 

Utenos r. laimėtojų Gražinos ir Gedimino Skardžių iš Mikėnų kaimo šeimos bitynas – vienas didžiausių Lietuvoje. Dabar ūkyje - apie pusantro tūkstančio bičių šeimų. Bityną pradėjo kurti nuo penkių avilių, o vėliau – kasmet vis gausėjo. Dabar ūkyje jau stovi erdvus gamybinis pastatas, šalia akį traukia gražūs iš medžio drožti figūriniai aviliai, skirti veislinėms bičių motinoms auginti. 

Daugiausia antros vietų laimėtojų – augalininkystės krypties

Tarp antros vietos laimėtojų dominuoja augalininkystės ūkiai, kurių iš 25 net 15, tarp jų vienas daržininkystės, kiti 6 mišrūs, 3 gyvulininkystės, 1 sodininkystės. 

Raseinių r. ūkininkaujantys antros vietos laimėtojai Irma ir Vaidas Nagreckiai valdo per 400 ha ūkį, kuriame daržininkystė yra stipri konkurentė augalininkystei. Ūkyje apie 50 ha auginamos salotos, o likusį plotą užima grūdiniai augalai. Nagreckių ūkyje auginama apie dešimt skirtingų rūšių salotų, tarp jų – gūžinės ir romaninės salotos, lapiniai, smailieji kopūstai, mažieji špinatai, lapkotiniai salierai.

O štai Anykščių r. savivaldybės antros vietos laimėtojų Šližių šeimos ūkis yra geriau visiems žinomas kaip UAB „Vaja Farm“. Ūkyje auginami mėsiniai galvijai yra sertifikuojami kaip ekologiški. Iš viso laikoma daugiau kaip 500 galvijų, iš kurių apie 200 yra mėsinės karvės žindenės. Ūkis taip pat valdo apie 500 ha žemės. 

Plungės r. savivaldybėje ūkininkaujantys antros vietos laimėtojai Irma ir Albertas Urbonai turi mišrų ūkį, kuriame laiko 200 galvijų, iš kurių 120 melžiamų karvių. Dirba 400 ha žemės, kuri naudojama ganymui ir pašarų auginimui.

Prienų r. žemdirbiai Margarita ir Darius Klebauskai – mažiausio tarp antros vietos laimėtojų ūkio savininkai. Jie grūdus augina 20 ha

Trečios vietos laimėtojų gretose – mažesni ūkiai

Tarp trečios vietos laimėtojų vidutinis ūkio dydis yra 139 ha, tačiau jeigu neskaičiuotume stambiausio tarp jų Kėdainių r. Bričkų ir Seniūnų šeimos augalininkystės krypties ūkio (747 ha), tai gautume, jog vidutinis šios vietos ūkio dydis siekia apie 110 ha. Dominuoja taip pat augalininkystės ūkiai – jie nurodyti 9. Likusieji 8 yra gyvulininkystės, 6 mišrūs (tarp jų 2 papildomai nurodyti ir kaip daržininkai), 2 daržininkystės, po vieną sodininkystės, bitininkystės ir paukštininkystės. 

Kauno r. trečios vietos laimėtojai Irena ir Laimutis Ragulskiai inkubatoriuose perina įvairiausius paukščius

Utenos r. savivaldybės trečios vietos laimėtojai Julija ir Sigitas Sinicai anketoje nurodė, jog dirba 4,2 ha ir užsiima augalininkyste. Tai mažas, bet ne pats mažiausias ūkis tarp 2020 m. laimėtojų. Tačiau iš tiesų Užpaliuose ūkininkaujantys Sinicai puoselėja uogininkystę ir sėkmingai vysto produkcijos perdirbimo veiklą. 

Per daugybę metų konkursas „Metų ūkis“ išlaikė savo esminius principus: pastebėti tuos, kurie pastaraisiais metais yra padarę didžiausią ūkio vystymosi pažangą. Jo tikslas – išaiškinti geriausius savivaldybės ūkius, skatinti pažangiau ūkininkauti, siekti gamybos efektyvumo ir ekologinės pusiausvyros, geriau ir gražiau tvarkytis savo ūkyje. 

MŪ, LŪS inf.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ar jus tenkina šio sezono kviečių ir rapsų supirkimo kainos?
Orai