Pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo perspektyvos
2019-02-26

Akademija (Kėdainių r.). Europos šalyse pluoštinės kanapės auginamos vis plačiau, sparčiai kuriasi jų perdirbimo įmonės. Sklaidantis mitams auga susidomėjimas ir Lietuvoje.

Tai patvirtina seminaras, surengtas vasario 21-ąją Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) Žemdirbystės institute. Renginyje apžvelgtos pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo perspektyvos.

Nuo 2010 metų, kai Europos Sąjungos šalyse pluoštinių kanapių plotai siekė apie 10 tūkst. ha, per septynerius metus jie išsiplėtė kelis kartus. ES šalyse 2017 m.  buvo auginama daugiau kaip 42 tūkst. ha kanapių.

Dojus agro 19 09 10

Pagal plotus pirmavo Prancūzija, kurioje tuomet buvo apie 17 tūkst. ha pluoštinių kanapių. 2017 m. mūsų šalyje jų auginta apie 2,5 tūkst. ha. Panašų plotą tuomet turėjo ir Italija bei Nyderlandai. Estijoje tais metais augintas bemaž dvigubai didesnis kanapių plotas negu mūsų šalyje. Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus šių augalų plotai išsiplėtė nuo kelių šimtų hektarų iki beveik 4 tūkst. ha (2018 m.).

Seminare apie pluoštines kanapes dalyvavo apie 150 žemdirbių ir kitų šiais augalais besidominčių žemės ūkio specialistų. Žmonių susirinko pilna LAMMC Žemdirbystės instituto salė

Ūkininkai kanapėmis domisi kaip pelningais augalais, galinčiais paįvairinti sėjomainą, tinkančiais ekologinei žemdirbystei. Pramonininkams kanapės įdomios dėl labai plataus jų panaudojimo spektro.

Teigiama, jog iš šių augalų galima pagaminti net 50 tūkst. skirtingų rūšių gaminių. Kaip sakė LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas, Lietuva, augindama ir perdirbdama pluoštines kanapes, gali labai prisidėti prie ES bioekonomikos strategijos įgyvendinimo. Bioekonomika – tai produktų kūrimas iš atsinaujinančių šaltinių. O kanapės tam puikiai tinka dėl unikalių savybių, plačių panaudojimo galimybių ir draugiškumo aplinkai.

ES biopramonės šakoms vystyti uždegta žalia šviesa. Pavyzdžiui, 2010 m. Europos chemijos pramonė naudojo apie 8-10 proc. atsinaujinančių medžiagų, skirtų polimerams ir kitiems gaminiams. Skaičiuojama, kad iki 2030 m. iki 30 proc. mineralinių aliejaus pagrindu gaminamų cheminių medžiagų turi būti pakeista biologinėmis alternatyvomis.

2013 m. ES bioplastiko rinka sudarė apie 485 mln. eurų, tikimasi, kad 2020 m. ji padidės net 55 proc. ir pasieks 1,4 mlrd. eurų. Biologinių tepalų rinkos apimtys irgi gali augti 56 proc. Tai – tik keli biopramonės plėtros perspektyvų pavyzdžiai.  

Istorijos vingiai: draudimai ir įstatymai

Žemdirbystės instituto mokslininkai jau daug metų tyrinėja įvairius ne maisto paskirties augalus, kurie gali būti naudojami biopramonėje. Tarp jų ir pluoštines kanapes. Dr. Zofija Jankauskienė, viena pirmųjų kartu su kolegomis tuometėje Upytės bandymų stotyje pradėjusi pluoštinių kanapių tyrimus.

Manoma, kad kanapės ir soros buvo vieni pirmųjų kultūrinių augalų dabartinėje Lietuvos teritorijoje. O prieškario metais netgi buvo išvesta kanapių veislė DotnuvosX. Pokario metais kanapės taip pat buvo auginamos ir tiriamos. Tik vėliau šis darbas nutrūko.

Panašiai klostėsi ir kitose Europos šalyse. Nuo Viduramžių iki burinių laivų eros pabaigos kanapės buvo svarbūs augalai daugelyje šalių, nes pluošto gaminiai ypač vertinti laivyboje.

Dr. Zofija Jankauskienė – viena pirmųjų kartu su kolegomis tuometėje Žemdirbystės instituto Upytės bandymų stotyje pradėjo pluoštinių kanapių mokslinius tyrimus

Daugumoje ES šalių pluoštinių kanapių auginimas buvo legalizuotas 1993-1996 m. Lietuvoje pluoštinių kanapių įstatymas po ilgų ir painių jo kūrimo peripetijų įsigaliojo prieš šešerius metus.

Iki tol kanapės mūsų šalyje buvo priskirtos narkotiniams augalams ir draudžiamos auginti. Nors iš tiesų žinotina, kad dauguma kanapėse esančių aktyviųjų medžiagų – fitokanabinoidų neturi narkotinio poveikio, tačiau turi medicininį potencialą, naudojami vaistams, maisto papildams, kosmetikai ir gali būti išgaunami iš pluoštinių kanapių. O narkotinį poveikį turi tik vienos rūšies kanabinoidas – tetrahidrokanabinolis (THC). 

Mokslininkai sukūrė naujų gaminių

Kanapes galima panaudoti įvairiausiems gaminiams, kurių žaliava gali būti šių augalų stiebai, lapai, žiedynai ar sėklos. Kanapės gali būti naudojamos popieriaus, tekstilės, plastikų gamyboje, kaip maistas, medicinoje, kosmetikoje, gyvulių pašarams bei priežiūrai ir pan. Pavyzdžiui, iš kanapių pluošto galima gaminti siūlus ir audinius, špagatą, neaustines ir izoliacines medžiagas, biokompozitus automobilių pramonėje, aviacijoje, laivyboje.

Iki šiol kanapių pluoštas Europoje daugiausiai buvo naudojamas popieriaus ir plaušų gamyboje. Spaliai naudojami energetikai, statybinėms medžiagoms (plokštės, izoliacinės medžiagos, betonas), baldų gamybai, pakratams. Kanapių biomasės šiluminė vertė yra aukšta. Iš kanapių galima gauti 10 kartų daugiau metanolio negu iš javų, galima gauti net 4 kartus daugiau celiuliozės negu iš to paties miško ploto. Kanapinio kuro naudojimas prisidėtų prie globalinio atšilimo mažinimo.

Lietuvos mokslininkai, dirbantys statybos ir kitose pramonės srityse, jau irgi yra sukūrę, išbandę bei toliau kuria įvairių gaminių, kuriems panaudojamos kanapės. Seminare dalyvavęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkas dr. Sigitas Vėjelis pristatė per pastaruosius dešimt metų sukurtus gaminius, kurių viena sudedamųjų dalių - kanapių plaušai, spaliai. Tai – kanapių plaušų plokštės ir dembliai, pasižymintys mažu šilumos laidumu, gera garsų sugertimi, atsparumu ugnies bei vandens poveikiui.

Dr. Sigitas Vėjelis papasakojo, kokius statybų pramonei tinkamus naujus gaminius su kanapių sudedamosiomis dalimis kuria Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai

Taip pat sukurti įvairaus tankio kanapių spalių blokeliai, kurie gali būti naudojami kaip termoizoliaciniai, konstrukciniai ar apdailiniai. Kanapių spalių biokompozitai gali būti naudojami kaip užpiltinė termoizoliacinė medžiaga ir pan.

Sukurta ir kanapių spalių plokščių, gaminamų su skirtingais rišikliais, variantų. Pasak S. Vėjelio, tokios plokštės gali būti pritaikomos įvairių rūšių pramonėje, yra suinteresuotų gamintojų. Tačiau yra viena kliūtis, trukdanti gaminti ir tiekti rinkai bei statybos pramonėje naudoti naujus gaminius. Tai – jų sertifikavimas. Tam reikia norminių dokumentų, o jų nėra sukurta. Būtinas naujų gaminių nacionalinis ar europinis techninis įvertinimas, kuriam reikia specialių bandymų metodų. O šių taip pat kol kas nėra sukurta.

Naujus gaminius su kanapėmis lengviau įdiegti baldų pramonėje. Kanapių spaliai gali būti viena sudedamųjų dalių medienos drožlių plokštėms, kurios plačiai naudojamos baldams gaminti. ES galiojančiame standarte kaip šių plokščių sudedamosios dalys įrašyti ir kanapių spaliai.

Kauno technologijos universitete (KTU) jau nuo 2012 m. pradėti tyrimai su pluoštinių augalų panaudojimu. Pasak KTU dr. Giedriaus Pilkio, mokslininkai yra sukūrę medienos drožlių plokščių, kuriose naudojami ir kanapių spaliai, pavyzdžių. Tokios plokštės gali būti panaudojamos baldų gamyboje.

Dr. Giedrius Pilkis rodo baldų pramonei tinkamą medžio drožlių plokštę, kurioje panaudoti ir kanapių spaliai

Kaip žinome, mūsų šalyje medienos drožlių plokščių ir baldų pramonė yra labai stipri. Kasmet pagaminama ir sunaudojama apie 800 tūkst. kub. m tokių plokščių. Kanapės galėtų būti perspektyvos kalbant apie ekologiškų baldų gamybą.

Kodėl verta auginti kanapes

Dr. Z. Jankauskienė pateikia bent kelis svarbius argumentus, kodėl verta auginti kanapes. Pirmiausiai – tai stiprus, prisitaikantis augalais, puikiai tinkantis augti Europos, tame tarpe ir Lietuvos, klimato sąlygomis. Kanapės labai greitai auga: pasiekia 3-4 m aukštį per 100-140 dienų, nelygu veislės vegetacijos periodas) ir suformuoja didelį biomasė derlių (9-10 tonų sausos augalinės masė iš hektaro, esant vidutinio lygio tręšimui).

Kanapės labai gerai stelbia piktžoles, pasėliams prižiūrėti nereikia pesticidų, arba jų reikia labai mažai, palyginti su kitais žemės ūkio augalais. Dėl to kanapės gerai tinka auginti ekologiniuose ūkiuose. Tačiau reikėtų nepamiršti, jog norint didesnio derliaus, joms reikalinga derlinga dirva. Be to, jos gali būti auginamos rekultivuojamuose, užterštuose plotuose. Kanapės gerina dirvožemį, nes po derliaus nuėmimo jame lieka daug jų šaknų, lapų, nelieka piktžolių).

Dr. Z. Jankauskienė, kalbėdama apie kanapių auginimą ir panaudojimą, pabrėžė, kad jų auginimo technologijos priklauso nuo tikslo - kokios rūšies derlių norime gauti ir kam jis bus naudojamas. Skaičiuojama, kad iš hektaro kanapių galima gauti iki 2 t sėklų, iki 10 t antžeminės biomasės, iš kurios žiedynai (stiebų viršūnės su žiedais ir lapais) sudarytų iki 2,5 t. Skirtingiems tikslams auginamos skirtingos veislės, nes vienos labiau tinka sėklų derliui, kitos – pluoštui. Pastaraisiais metais Lietuvoje buvo auginama keliolikos veislių kanapės.

Mūsų šalyje jau veikia ir kuriasi įmonės, perdirbančios įvairią kanapių žaliavą. Kėdainiuose pradėjo veikti kanapių stiebelių apdorojimo fabrikas, kuriame gaminamas kanapių pluoštas, spaliai ir granulės. Kauno rajone įsikūrusi įmonė iš ekologiškų kanapių sėklų gamina įvairius maisto produktus (aliejų, baltymus ir pan.). Seminare dalyvavę įmonių „Agrosfera“ ir „Agropro“ atstovai pristatė šių metų kanapių auginimo programas ir bendradarbiavimo su augintojais galimybes.

UAB „Agrosfera“ atstovo Armino Kildišio teigimu, šiemet Kėdainiuose esančiam fabrikui reikalingą žaliavą numatoma auginti 2700 ha plote, su ūkiais jau susitarta dėl 1200 ha ploto pluoštinių kanapių auginimo.

Pasak UAB „Agropro“ atstovo Modesto Paliulio, pernai su įmone bendradarbiaujančiuose ūkiuose buvo auginama 1855 ha kanapių, iš kurių pirktas ekologiškas sėklų derlius. Šiais metais įmonė su ūkiais trijose Baltijos šalyse bei kaimyninėje Lenkijoje planuoja sudaryti sutartis dėl 2400 ha ploto ekologiškų kanapių auginimo.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką svarbiausio turėtų nuveikti ministras A. Palionis?
Orai