Pieno sektorius be kooperacijos neišgyvens
2020-03-12

Akademija (Kauno r.). Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos nariai aptarė pastarųjų mėnesių pieno sektoriaus aktualijas, tarp jų – ir pieno rinkos ateities prognozes, kiek jai turės įtakos koronavirusas.

Vidutinė Lietuvos pieno supirkimo kaina – 30,8 ct/l, ES – 35 ct/l. Tačiau tokia kaina, LPGA prezidento Jono Vilionio teigimu, netenkina ir kitų Europos šalių gamintojų, nes ji nepadengia gamybos kaštų. „Bandome įvairius žingsnius, bet esame priklausomi nuo gamtos, perdirbėjų, prekybininkų, nuo valdžios, kuri irgi ne mūsų pusėje“, – antradienį vykusiame LPGA tarybos posėdyje kalbėjo J. Vilionis.

Negana to, atsirado dar vienas svarbus veiksnys, galintis turėti įtakos pieno kainai – tai koronavirusas. Kaip Italijos ir Kinijos rinkos sureaguos į pandemiją, kol kas sunku pasakyti, bet aišku, kad didesnė ar mažesnė reakcija bus.

Lytagra 20 03 02

LPGA tarybos narys, žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Tomas Raudonius informavo, kad koronavirusas jau daro įtaką suirutei rinkose. Pieno baltymai per paskutinį mėnesį neteko penktadalio kainos, nors grietinėlės kaina dar laikosi. Italija nemaža Lietuvos eksporto šalis, kiti šalies pieno perdirbėjai, gaminantys sūrius, jau susiduria su tam tikromis problemomis.

„Kiek tai atsilieps žaliavinio pieno kainai, parodys artimiausias laikas. Daug kas priklausys nuo to, kiek ta suirutė rinkose didės. Galbūt kritusi naftos kaina kiek atsvers pieno sektoriaus nuostolius, bet, tikėtina, kad pieno kaina mažės, – prognozėmis pasidalijo T. Raudonius. –  Gera aplinkybė, kad pasaulyje nėra  pieno produktų pertekliaus. Jeigu jis būtų buvęs kaip 2015–2016 m., tai perpardavinėtojai jau būtų spaudę kainą žemyn visa jėga.“

Žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Tomas Raudonius (dešinėje) informavo, kad koronavirusas jau daro įtaką suirutei rinkose. LPGA tarybos posėdyje pieno sektoriaus aktualijų klausimais taip pat pasisakė LŽŪBA viceprezidentas Arūnas Grubliauskas (kairėje) ir Kelmės r. ūkininkas Albertas Brazas

Šalyje – „Skaldyk ir valdyk“ situacija

Pastaruoju metu ūkininkams nuolat kalama į galvą, kad reikia mažinti pieno gamybos kainą. „Bet juk viskas brangsta, mokesčiai didėja, tai kaip atpiginti gamybą? Tik skaldyk ir valdyk“, – situaciją pavadino J. Vilionis, atkreipęs dėmesį, kad daugelis pastarojo meto sprendimų gali turėti įtakos stambiems ūkiams (kuro akcizas, žemės mokestis, Sodros „lubų“ didinimas, traktorių registravimo mokestis).

LPGA prezidentas Jonas Vilionis sakė savo skambučiais atakuojantis ir premjerą Saulių Skvernelį, tačiau kol kas ūkininkavimo sąlygos tik sunkėja

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas ir Griškabūdžio ŽŪB vadovas Petras Puskunigis situaciją švelniai pavadino „ne iš gerųjų“. „Gal jau prasidėjo socialistinė revoliucija? Išbuožinimas? Tokių dalykų Lietuvoje dar nebuvo. Praėjusiais metais vyko ketveri rinkimai, šiemet – Seimo rinkimai, tad politikai nori įtikti visiems socialiniams sluoksniams ir tai skatina pigų politikavimą, rodo politikų primityvumą“, – rėžė LŽŪBA prezidentas, stebėdamasis, kad į pirmąją vietą šalyje atsistoja politika, o ne šalies ekonomika ir gerovė.

Griškabūdžio ŽŪB vadovas Petras Puskunigis (kairėje) stebėjosi pastarojo laiko politikų sprendimais

„Nepriklausomybės atkūrimo šventės išvakarėse nesinori purvais drabstytis, bet, tiesiai pasakius, esame giliame purve. Turime bristi iš primityvumo ir žiūrėti ekonomikos“, – nedažnai P. Puskunigį galima išvysti taip įniršusį. Piktintis jis turi teisę. Sukūręs rentabilią ir modernią bendrovę, beveik 100 darbo vietų, jis iš valdžios sulaukia ne palaikymo, o pagalių kaišiojimo į ratus.  

Pernai ant plyno lauko pastatytos dvi naujos karvidės 700 piendavių. Sausio 3 d. paleistas dar vienas 500 vietų rekonstruotas karvių kompleksas. P. Puskunigis pasidžiaugia, kad rekonstrukcija pavyko be brangių projektų, viską padarė bendrovės inžinieriai.

„Kovo 11–osios šventės proga norėtųsi tikėti Lietuvos žemdirbio sėkme. Tikiuosi, kad ir lietuviško pieno reikės – norisi Lietuvoje turėti kuo daugiau savo žemdirbių pagaminto maisto, o ne įvežto iš kitų šalių“, – sakė P. Puskunigis.

„Ginkūnų agrofirmos“ vadovas ir LŽŪBA viceprezidentas Arūnas Grubliauskas svarstė, kodėl dabar dėl visko labiausiai kaltinami žemdirbiai? Kam tai naudinga? „Vienoje TV laidoje Investuotojų forumo atstovas pareiškė, kad laikas Lietuvos žemdirbiams, tiek metų siurbusiems ES pinigus, jais pasidalyti su visuomene. Kai kalbamos tokios nesąmonės, kai tokios verslininkų nuotaikos, nebežinai, ko toliau tikėtis“, – traukė pečiais patyręs agrarininkas.

Apie kooperacijos būtinybę

Į kolegų klausimą, ką daryti, kaip gyventi pieno ūkiams, Kelmės r. ūkininkas Albertas Brazas tvirtai atsakė: „Išeitis – kooperacija ir ūkių stambinimas. Kuo anksčiau pradėsite tai daryti, tuo daugiau laimėsite.“ Jis pats kooperacijos idėja patikėjo seniai – pats įkūrė kooperatyvą, o pieną tiekia „Pienui LT“.

T. Raudonius mato, kad ūkiuose ekonominė įtampa dėl kaštų augimo didėja. „Nėra vieno recepto, kaip juos sumažinti. Reikia dirbti įvairiomis kryptimis“, – svarstė T. Raudonius. Pavyzdžiui, jeigu pienas būtų parduodamas per vieną bendrovę, logistika leistų sutaupyti nuo 0,5 iki 1 ct. Toks sprendimas – pačių ūkininkų rankose, nes vienam investuotojui nupirkti visų perdirbimo įmonių, tikėtina, neleistų Konkurencijos taryba. Dar maždaug centą galima laimėti derybų keliu, jeigu pieną ūkininkai parduotų susivieniję.

„Manau, labai teisinga buvo kova Briuselyje dėl išmokų suvienodinimo. Reikia kovoti ir čia, vietoje, kad nebūtų didinama mokestinė našta sunkiu momentu, kai reikia prisitaikyti prie aplinkosaugos reikalavimų. Bet galimybių pienininkystėje yra“, – neabejoja „Pienas LT“ valdybos pirmininkas.

Kooperatyvo „Žalioji lanka“ vadovė Nijolė Barkauskienė teigė, kad kooperacija vis tik padarė savo. „Mūsų apjungti smulkūs ūkiai, kurie turi iki 5, o kai kurie – jau ir iki 7 karvių, šiandien yra patenkinti ne tuo, kad gerai uždirba, bet kad gali parduoti pieną. Daugumai jų pienas yra pagrindinis ir vienintelis pragyvenimo šaltinis“, – dar vieną gerą kooperacijos pavyzdį pateikė N. Barkauskienė.

Vis dėlto ji pridūrė, pieno sektoriaus likimas ir dėl kainų, ir dėl tvarkos trūkumo, neaiškus: „Gal kiti 30 metų nepriklausomos Lietuvos metų bus geresni?“

„Kad galėtume europietiškai dirbti, turime matyti svarbiausius dalykus – kooperaciją ir Pieno gamintojų asociaciją. Visi ūkininkai turėtų tiekti žaliavą taip sunkiai gimusiam savo kooperatyvui „Pienas LT“. Mūsų rajone yra apie 20 mažų pieno ūkių, kurie jau pajuto kooperacijos jėgą ir nori plėstis", – kalbėjo Utenos r. ūkininkas Arūnas Kudrevičius.

Taip pat jis skatino mokėti didesnius mokesčius LPGA, kad ji galėtų samdyti teisininkus, kurie dirbtų valdžios koridoriuose ir užtikrintų tęstinumą, nes dabar sprendimai keičiasi su kiekviena valdžia.

LPGA tarybos nariai su jubiliejumi pasveikino Utenos r. ūkininką Arūną Kudrevičių. Jam jau ne kartą buvo kilusi mintis atsisakyti pieno ūkio, bet mintis apie pasitraukimą nustūmė Jonas Vilionis. „Tad dar pakovosime dėl pieno sektoriaus“, – kolegoms pažadėjo A. Kudrevičius

Idėją stiprinti asociaciją palaikė ir kiti LPGA tarybos nariai. Pauliukų ŽŪB pirmininkas Andrejus Štombergas teigė, kad taip dirbama Amerikoje: „Dėl lobistų veiklos ten priimami įstatymai palankūs žemės ūkiui ir jiems nebereikia važiuoti į kelius.“

Idėją stiprinti asociaciją palaikė ir Pauliukų ŽŪB pirmininkas Andrejus Štombergas (kairėje), ir Kaišiadorių r. ūkininkas bei kooperatyvo vadovas Albinas Jusas

O kol kas situacija tokia, kad pieno sektorius šalyje nepaliaujamai traukiasi. LPGA taryboje Albiną Šneiderį pakeitęs Arvydas Šlivinskas suskaičiavo, kad viename Vilkaviškio rajono kaime per šiuos metus neliko 7 ūkių, kuriuose buvo laikoma nuo 5 iki 15 karvių. Iš viso per metus Lietuvoje karvių skaičius sumažėjo 15 tūkst., dabar jų teliko 240 tūkst., o pieną parduodančių gamintojų – 18 tūkstančių.

J. Vilionis toliau pažadėjo minti Lietuvos ir Briuselio valdininkų slenksčius, kovodamas dėl pieno sektoriaus ateities. Ką daryti toliau, jis klaus pieno gamintojų nuomonės visuotiniame LPGA susirinkime balandį, jeigu jo surengti nesutrukdys koronaviruso pandemija.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.02

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip pandemija veikia jūsų ūkio ir šeimos gyvenimą?
Orai