Akademija (Kauno r.). Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) prezidentas Jonas Vilionis tarybos posėdyje konstatavo, kad už pieną ūkininkai gauna „seniai nematytą kainą“. Tačiau pieno gamyba irgi brangsta ir tai kelia susirūpinimą. 

LPGA posėdyje, kuris vyko ir gyvai, ir per nuotolį, gvildenta daug svarbių klausimų: paramos investicijų į žemės ūkio valdas, pelno mokesčio skaičiavimo ūkininkams, susietosios paramos, mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo ir kt.

Kalbant apie pieno kainą, pasak J. Vilionio, tendencijos geros. Lietuva pagal pieno supirkimo kainą anksčiau buvo paskutinėje Europos Sąjungos vietoje, o dabar lenkia vidurkį. Gruodį vidutinė kaina Lietuvoje siekė 428,47 Eur/t, o bazinio – 322,65 Eur/t.

„Žinome, kodėl taip yra. Lietuvoje trūksta pieno, per mėnesį pagaminame tik iki 103 tūkst. tonų. Dar iki 45 tūkst. t atsivežame iš Latvijos ir Estijos. Nors tendencijos geros, ateitis kelia nerimą.

Gamybos savikainoje kol kas „galus suvedame“, nes pašarus pasiruošėme pigesne kaina. Kurą pašarams gaminti dar pirkome po 57 centus, o šiandien jau mokame 1,1 Eur už litrą. Tad ir pieno gamybos savikaina labai padidėjo“, – kalbėjo LPGA prezidentas.

Jis neabejoja, kad ir vėl labiausiai kentės mažesni ūkiai, jie trauksis, tad pieno gamyba dar labiau mažės.

Rūpesčiai dėl paramos

Daug diskutuota dėl paramos galimybių. LPGA tarybos nariai pripažino, kad ūkininkai neturi motyvacijos investuoti. 

KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinti 2021–2022 m. pereinamuoju laikotarpiu skirta 154,4 mln. Eur, iš kurių 77,4 mln. Eur yra KPP lėšos ir 77 mln. Eur – ES ekonomikos gaivinimo priemonės (EURI) lėšos.

Skirtos lėšos paskirstytos pagal žemės ūkio veiklos sektorius. Projektų pirmumo atranka vykdoma pagal atskiriems žemės ūkio sektoriams nustatytus projektų atrankos kriterijus.

Paramos dydis, naudojant KPP lėšas, pareiškėjo projektui negalėjo viršyti 300 tūkst. Eur, o EURI finansuoja stambius pieno ūkių projektus iki 1,5 mln. eurų.

Paraiškų, finansuojamų KPP lėšomis, teikimas vyko 2021 m. lapkritį. Pieno sektoriui skirta 27 mln. Eur, iš kurių 19 mln. Eur nepanaudota. Šie pinigai perkelti į 2022 metus.  

EURI parama, kuri reikalinga fermoms statyti, susidomėjimas buvo gerokai didesnis – prašoma parama sudarė per 64 mln. Eur, skirta buvo tik 30,5 mln. eurų.

J. Vilionis skundėsi ir statybų projektams įgyvendinti skirtu 2 metų laikotarpiu – jis per trumpas. „Negali rengti projekto, kol nepatvirtinta parama, o ją patvirtinus dvejų metų neužteks fermai pastatyti, jeigu neturi projekto.

Labai ilgai trunka, kol viską suderini su Aplinkos ministerija (AM), statybos leidimo išdavimas. Kaip spėti įgyvendinti projektą? Reikia tai keisti, juk VDU Žemės ūkio akademija parengusi tipinius projektus“, – sakė jis.

ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento direktorė Jurgita Stakėnienė ragino pienininkus sistemines problemas spręsti su AM. O dėl kitų dalykų kvietė aktyviai dalyvauti buriamoje ministerijos patariamojoje kolegijoje, bendrauti su viceministrais.

Kodėl nemokėti susietosios paramos už pieninius bulius?

Daug aiškintasi dėl Susietosios paramos už pienines karves bei pieninių veislių buliukus 2023–2027 m. ir galimybės kompensuoti pieninių veislių telyčių bei pieninių karvių veislės seksuotos spermos įsigijimo išlaidas.

Nuo 2023 m. neliks susietosios paramos išmokos už pieninius bulius, o išmoka už karves bus diferencijuota pagal karvių skaičių. Įdomiausia, kad už pirmas 10 pieninių karvių išmoka mažės, tad LPGA tarybos nariai kėlė klausimą, kodėl tuomet už pirmuosius hektarus moka? Jie pabrėžė, kad ŽŪM sprendimuose nėra nuoseklumo, o tokie sprendimai tik skaldo ūkininkus. Reikia sisteminio požiūrio.

ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento vyriausiasis patarėjas Artiomʼas Volkovʼas teigė, kad 2023–2027 m. vidutinė susietoji parama pienininkystės sektoriui didės 32,4 proc. – iki 45,4 mln. eurų. Visa ši suma bus skirta pieninėms karvėms, pieniniams buliams jos neliks.

„Tokia strategija grindžiama tuo, kad Lietuva apsirūpina galvijiena, pieninių bulių ir jų laikytojų mažėja, nepaisant to, apsirūpinimas jautiena didėja. O žaliavinio pieno Lietuvoje trūksta. Todėl nutarta už pieninius bulius skirtą lėšų dalį, kuri mokama 2015–2022 m., perkelti pieninių karvių augintojams ir dar padidinti pieninių veislių karvių rėmimą nuo 5,9 iki 7,54 proc. tiesioginių išmokų voko dalies, kad būtų skatinamas gerų veislinių gyvulių auginimas ir didinama motyvacija neatsisakyti pieno gamybos“, – argumentus dėstė A. Volkovʼas.  

Parama diferencijuojama todėl, kad dėmesys turi būti skiriamas tiems potencialiems ūkiams, kurių pagrindinė produkcija – žaliava, kurie yra „ant gyvybingumo slenksčio“ – tai nuo 11 iki 150 karvių laikantys ūkiai. Parama būtų mokama „laiptų principu“ grindžiama schema.

Ūkiams, kuriuose laikoma nuo 19 iki 700 karvių (t. y. 55 proc. ūkių), A. Volkovʼo teigimu, šis modelis finansiškai būtų naudingesnis.

„Mažiausiems ir stambiausiems ūkiams išmoka šiek tiek sumažėtų, bet mažiausiems, net visą paramą nukreipus, tai būtų tik dirbtinis palaikymas, o ne tikslingai skiriama parama“, – teigė ŽŪM atstovas. Papildomą 10 Eur kompensaciją ūkininkai gautų ir už gyvulių produktyvumo kontrolę.

ŽŪM Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyriaus vyriausioji specialistė Neringa Valavičienė teigė, kad kompensuoti veislių telyčių bei pieninių karvių veislės seksuotos spermos įsigijimo išlaidas nei pagal Susietosios paramos, nei pagal Valstybės pagalbos reglamentą nėra galimybių. Tokios paramos nepatvirtintų nei Konkurencijos taryba, nei Europos Komisija.

J. Vilionis traukė pečiais: „Pieninių karvių mažėja, pieno gamyba traukiasi. Jeigu gautume paramą seksuotai spermai, mažėtų pieninių bulių, už kuriuos nebus mokama susietoji parama.

Gavę daugiau telyčių ūkininkai ne tik gerintų savo bandas, bet ir galėtų parduoti veislei. Turime stengtis, kad turėtume geresnes veislines bandas.“

Jis pažadėjo dėl šių ir kitų dalykų kreiptis į premjerę Ingridą Šimonytę. Daug klausimų kelia ir mėšlo tvarkymo reikalavimai. 

„Reikalavimai mums nesibaigiantys, kodėl turime lyderiauti Europoje pagal aplinkosauginius reikalavimus? Jeigu žemės ūkio ministro interesai bus tik aplinkosauginiai, mūsų neliks“, – rėžė J. Vilionis.

LPGA nutarė dalyvauti ŽŪM patariamojoje kolegijoje, tačiau kolegų kalbinamas J. Vilionis kategoriškai atsisakė būti ten deleguojamas.