Pieno gamintojus piktina aplinkos teršėjų etiketė
2020-07-14

Akademija, Kauno r.  Kaip esant mažoms pieno kainoms ir mažėjant karvių skaičiui suderinti pieno ūkių modernizaciją, kuri būtina veiklai efektyvinti, su griežtėjančiais aplinkosauginiais ir kitais reikalavimais? Ar tikrai pieno gamintojai daugiausia teršia aplinką?

Apie tai penktadienį diskutuota Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) tarybos posėdyje. VDU Žemės ūkio akademijoje surengtame renginyje dalyvavo ne tik LPGA nariai, bet ir žemės ūkio ministras Andrius Palionis, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika ir abiejų ministerijų specialistai. Į renginį kviesti ir pieno perdirbėjų atstovai, deja, nė vienas jų neatvyko.

Ne vienas LPGA tarybos narys, pasinaudodamas tuo, kad posėdyje dalyvavo aplinkos ministras, pabrėžė, kad būtina reabilituoti žemės ūkį, nepriešinti žemės ūkio ir aplinkosaugos, taip pat viešai paneigti visuomenėje vyraujančią klaidingą nuomonę, kad didžiausi aplinkos teršėjai yra ūkininkai, ypač gyvulių augintojai.

Apie susipriešinimo eliminavimą ir bendradarbiavimo būtinybę kalbėjo ir K. Mažeika, trumpai pristatydamas žaliojo kurso ūkiams keliamus aplinkosauginius reikalavimus ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinimą iki 9 proc. Pasak jo, reikalavimai griežtėja ne tik ūkiams, bet visoms sritims ir ypač dideli iššūkiai tenka transportui ir pramonei, mažinant kontroliuojamų teršalų kiekius.

Pasak Jonavos r. Pauliukų žemės ūkio bendrovės vadovo Andrejaus Štombergo (dešinėje), didžiausia aplinkos tarša yra ne kaime, o mieste. „Mums rūpi aplinka, kurioje gyvename, tad du kartus per metus atliekame aplinkinių vandens telkinių tyrimus ir galime patikinti, kad jie nėra užteršti“, – pastebėjo A. Štombergas

Ministras pabrėžė klimato kaitos mažinimo priemonių kompleksiškumą. Jo teigimu, vieną kartą per metus bus galima peržiūrėti planą, perskirstyti priemones, įtraukiant naujas, efektyvesnes ir atsisakant neveiksmingų.

„Jei priemonėms įgyvendinti pavyks pasiekti 80 proc. intensyvumą, nemažai problemų bus galima išspręsti kompleksiškai ir pasiekti efektyvesnių rezultatų“, – sakė aplinkos ministras, pabrėždamas, kad reikia mažinti ne gyvulių skaičių, o plėsti pievas ir mažinti ariamų chemizuotų laukų plotus, ypač slėniuose ar prie vandens telkinių.

Kalbėdamas apie mėšlo ir srutų tvarkymą aplinkos ministras Kęstutis Mažeika (kairėje) pabrėžė, kad buvo atsižvelgta net į 80 proc. LPGA ir organizacijos prezidento Jono Vilionio pasiūlymų

Žemės ūkio ministras A. Palionis patvirtino, kad našta 9 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį tikrai negula vien tik ant pieno gamintojų pečių. Viena iš priemonių – iki 2030 m. pasiekti, kad 600 tūkst. ha būtų taikomos bearimės technologijos, nes ariant atlaisvinama ypač daug CO2, be to, būna didelės degalų sąnaudos. „Jau šiemet deklaruojant pasėlius buvo galima pažymėti, ar naudojamos bearimės technologijos. Varnelė uždėta prie 200 041 ha“, – sakė žemės ūkio ministras.

Plėvelės tvarkymas ir požeminio vandens apmokestinimas

Aplinkos ministras pasidžiaugė, kad po ilgų diskusijų pavyko į pakuočių tvarkymo planus įtraukti gyvulininkystės ūkiuose susidarančios šienainio plėvelės ir tinklelio tvarkymą, priimti gyvulių augintojams gana palankius požeminio vandens apmokestinimo pakeitimus. Nuo liepos 1 d. įsigaliojusiuose pakeitimuose, kurie priimti įvertinus kitų šalių praktiką, gyvulių augintojams neapmokestinami 99 kub. m vandens per parą, viršijant šį kiekį, mokama po 3 centus už 1 kub. metrą.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktoriaus pavaduotojas Eimantas Pranauskas pastebėjo, kad dar 2016 m. Vyriausybės posėdyje buvo duodas pavedimas per savaitę sutvarkyti vandens apmokestinimą. „Praėjo apie 170 savaičių iki pakeitimo. Tai iš tiesų ilgas laikotarpis, palyginimui, net Belgija, metus laiko negalėjusi išsirinkti vyriausybės, tai padarė per 52 savaites. Už tokį vilkinimą atsakomybę turi prisiimti tie, kurie turėjo priimti vandens apmokestinimo tvarką. Dabar ūkiai turi mokėti šimtatūkstantines baudas“, – sakė E. Pranauskas.

LŽŪBA direktoriaus pavaduotojas Eimantas Pranauskas suskaičiavo, kad vandens apmokestinimo pakeitimai buvo vilkinami 170 savaičių

Svarbu, kad nebūtų „atimti, uždrausti, nubausti“

Apžvelgdamas Lietuvos ir ES pieno rinkos situaciją LPGA prezidentas Jonas Vilionis sakė, kad ne vienas pieno ūkis sprendžia „būti ar nebūti“ klausimą, daugumai jų būtina modernizacija, kurios tikrai neskatina 9,5 proc., palyginti su praėjusiais metais, sumažėjusi ir taip maža pieno supirkimo kaina. Už bazinių rodiklių pieną gegužę mokėta 207,09 Eur/t (pernai tuo pačiu laikotarpiu 229,6 Eur/t), už natūralų – 254 Eur/t (pernai – 279,1 Eur/t).

Jis pastebėjo, kad gegužę mūsų šalyje pieno gamyba sumažėjo 1 proc., tačiau perdirbėjai 5 proc. padidino įvežimą iš Latvijos ir Estijos – įvežta apie 40 tūkst. t pieno. „Situacija pieno sektoriuje nėra gera. Nors atsisakoma karvių ne tik dėl mažų kainų, tai lemia daug veiksnių, tačiau pieno kaina turi būti tokia, kuri padengtų tiek smulkaus, tiek didesnio pieno ūkio gamintojo kaštus. Akivaizdu, kad supirkėjai turi pelnus ir piktnaudžiauja situacija. Mes teikiame ministerijai ataskaitas, kokiems supirkėjams už kokią kainą parduodame produkciją, o kodėl to nedaro supirkėjai?“, – retoriškai klausė J. Vilionis.

Jis taip pat pabrėžė abiejų ministerijų (Aplinkos ir Žemės ūkio) ir pieno gamintojų asociacijos bendradarbiavimo svarbą ir tai, kad įgyvendinant aplinkosauginius ir kitus reikalavimus nebūtų remiasi principu – atimti, uždrausti, nubausti.

Karvių mažėja, produktyvumas didėja

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) Gyvūnų ir gyvūnų produktų apskaitos departamento direktorė Daiva Beinorienė, apžvelgdama Lietuvos pieno ūkių struktūros pokyčius, atkreipė dėmesį, kad šiemet karvių, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 7 proc., tačiau padidėjo vidutinis tiriamųjų bandų dydis – liepos 1 d. duomenimis, jis siekė 45 karves. Beje, mūsų šalyje kontroliuojama yra tik apie pusę visų laikomų karvių, o štai Estijoje kontroliuojamos beveik visos karvės ir vidutinė banda yra 160 karvių.

„Karvių produktyvumas kasmet didėja, nes smulkios bandos nėra kontroliuojamos arba jos traukiasi iš pieno rinkos. Tiesa, lyginant mūsų karvių produktyvumą su estų, jis nėra didelis, tačiau jei lygintume pagal karvių bandų dydį, tai mūsų tiriamųjų 100 karvių bandų produktyvumas yra net šiek tiek didesnis nei estų“, – pastebėjo D. Beinorienė, primindama, kad smulkių ūkių, kurie sudaro apie 60 proc., produktyvumas niekada nebus toks, kaip stambių ūkių.

Lietuvos pieno ūkių struktūros pokyčius pristatė ŽŪIKVC Gyvūnų ir gyvūnų produktų apskaitos departamento direktorė Daiva Beinorienė

Pieno ūkių struktūroje net 17 tūkst. sudaro ūkiai, kuriose laikoma 1–2 karvės. Iš viso Lietuvoje šiuo metu yra apie 29 tūkst. pieno ūkių. Daugiau kaip 100 karvių laikantys ūkiai, kurių yra per 200, sudaro tik 30 proc. visų mūsų šalies pieno ūkių.

Akivaizdi ir prieauglio mažėjimo tendencija, ją lemia mažėjantis karvių skaičius. Pasak D. Beinorienės, nerimą kelia ir išvežamų galvijų, ypač prieauglio, kiekiai. Praėjusiais metais iš mūsų šalies išvežta 120 tūkst. galvijų, iš jų 45 proc. eksportuota į Lenkiją – didelę dalį sudarė melžiamos karvės. Be Lenkijos, populiarios eksporto šalys – Izraelis ir Italija. Apie 80 proc. eksportuojamo prieauglio sudarė veršeliai iki 8 mėn., tarp kurių 30 proc. telyčių.

Auga galvijų importas – praėjusiais metais jis padidėjo 20 proc., iš viso įvežta buvo 24 156 vnt. galvijų, didžioji jų dalis skirta skerdimui. Maždaug po lygiai buvo importuota telyčių, karvių ir bulių. Šiemet iki liepos 1 d. įvežti 11 252 galvijai.

Kasmet didėja eksportuojamo pieno kiekis. Pavyzdžiui, per penkis šių metų mėnesius eksportuota daugiau kaip pusė praėjusių metų viso eksportuoto pieno – atitinkamai 8,10 ir 13,08 tūkst. tonų.

„Paskutinė žinia – valstybės pagalba nuo COVID-19 nukentėjusiems pieno gamintojams. Iš viso 27 122 pieno gamintojai pasidalina 18,02 mln. eurų. Tuo pačiu metu buvo renkamos ir trijų laikotarpių paraiškos už paskerstus ir eksportuotus galvijus. Du iš kvietimų – išankstiniai, kiekvienam jų jau surinkta jau daugiau kaip po 18 tūkst. paraiškų“, – sakė D. Beinorienė, kviesdama pieno gamintojus aktyviau teikti paraiškas.

Vokietijos institutas atlieka kaštų analizę

Žemės ūkio ministras A. Palionis informavo, kad šiuo metu Vokietijos institutas, konkurse pasiūlęs mažiausią kainą, skaičiuoja mūsų šalies pieno gamybos savikainą skirtingo dydžio ūkiuose. Ministro teigimu, svarbu ir tai, kad šis institutas atliko ne vienos šalies pieno gamybos kaštų analizę, tad naudojant tą pačią metodiką bus galima ne tik įvertinti savikainą, bet ir ją palyginti su kitų šalių.

Taip pat Žemės ūkio ministerijos užsakymu Lietuvos mokslininkai rengia studiją naujam finansiniam laikotarpiui, padėsiančią numatyti pieno ūkio plėtros strategiją. Planuojama parengti specialias anketas iki 50, 100 ir 150 karvių ūkiams, kurios, tikimasi, palengvins paramos gavimą ir paskatins ūkių modernizaciją. A. Palionio teigimu, šiuo metu 20 ar 50 karvių laikytojai neturi jokių galimybių modernizuoti ūkių, didinti bandų ir efektyvinti veiklos.

Pasak žemės ūkio ministro Andriaus Palionio, stengiamasi rasti balansą tarp skirtingo dydžio ūkių. „Nereikia mums didžiulės KPP paklodės, reikia orientuotis į ūkių efektyvumą, tam ir turi būti skirtos lėšos“, – pabrėžė ministras

Tiesa, į paramą pretenduojantiems mažesniems ūkiams bus siūloma bandą didinti iki 100 karvių. Pasak A. Palionio, tik toks ūkis gali vykdyti efektyvią gamybą ir būti konkurencingas. „Daug vilčių dedame į žaliąjį kursą, nes bus galima gauti paramą su 80 proc. intensyvumu. Jei bus laikomasi visų aplinkosauginių reikalavimų, tai bus naudinga fermoms atsinaujinti“, – tikino A. Palionis, atsakydamas į 100–120 karvių ūkių savininkų pastebėjimus, kad užmirštami vidutiniai ūkiai, kurių fermų ar technikos būklė jau tampa kritine.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas, Jūsų nuomone, labiausiai lemia žemės ūkio paskirties sklypų kainą?
Orai