Pieno gamintojai įtaria nešvarius žaidimus
2019-05-17

Jonava. Lietuvos pieno gamintojai visuotiniame asociacijos susirinkime išsakė daug priekaištų žemės ūkio ministerijai. Kilo abejonių, ar pienininkystė tebėra strateginė žemės ūkio šaka?

Į pakartotinį LPGA visuotinį susirinkimą pabendrauti su pieno gamintojais atvyko žemės ūkio viceministras Venantas Griciūnas. Kalbėdamas dėl mažmeninių pieno produktų kainų paskirstymo tarp rinkos dalyvių, kaip pažangą jis įvardijo peržiūrimą Pieno įstatymą ir iniciatyvą pasirašyti susitarimą dėl pieno kainos paskirstymo visoje gamybos grandinėje, į kurį su kitais rinkos dalyviais būtų įtraukti ir prekybininkai.

Tuo tikslu viceministras per artimiausią mėnesį prie vieno stalo žada susodinti gamintojus, perdirbėjus ir prekybininkus. Su pastaraisiais teigia jau kalbėjęs.

Ūkininkai Lietuvos pieno gamintojai asociacijos visuotiniame susirinkime svarstė, ar pienininkystė tebėra strateginė žemės ūkio šaka

„Kai pasikalbėsiu su visais rinkos dalyviais atskirai, bus parengtas susitarimo tekstas, tada reikės susėsti visiems grandinės dalyviams prie vieno stalo. Ar viskas pavyks, ne nuo manęs priklauso“, - apsidraudė V. Griciūnas. Iš salės nuskambėjo replika: „Stebuklas būtų.“

Į viceministrą kreipėsi ūkininkas ir ŽŪK „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Tomas Raudonius. Priminęs vykstantį pieno sektoriaus susitraukimą, mažėjančią paramai skirtų ES pinigų sumą, jis nusistebėjo vienu keistu dalyku – pieno ir grybų sektorių sulyginimu.

„Pienininkystė nepakankamai remiama tiek pinigais, tiek dėmesiu, sektorius silpnėja. Šaukimo perdirbimui taisyklėse, kuriose numatomi prioritetiniai balai, jie skirti ne pieno sektoriui. O juk buvo sutarta, kad pienininkystė – strateginis žemės ūkio sektorius. Bet tame šaukime pienininkystė sulyginta su grybų sektoriumi, - teigė T. Raudonius. – Todėl būtų prašymas, skirstant atrankos balus projektams, kad pieno sektorius ir kooperacija, kaip yra susitarta, būtų išskirtinai prioritetinis sektorius ir tai atspindėtų skiriant balus. Ar galima to tikėtis?“

ŽŪK „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Tomas Raudonius stebėjosi, kad, skirstant ES paramą, sulyginti pieno ir grybų sektoriai

Deja, viceministras atsakė negalįs to pažadėti, nes ne nuo jo priklauso. T. Raudonius į tai atsakė, kad ši situacija parodys politikų valią ir supratimą, kas yra prioritetinė žemės ūkio šaka.

Utenos r. ūkininkas Arūnas Kudrevičius dar priminė, kad pieno sektorius kuria didelę pridėtinę vertę, milijoninius pelnus padeda uždirbti perdirbimo gamykloms, už pieno gamintojo nugaros yra darbuotojai, kaimo gyventojai, kurie yra didžiausias prioritetas. „Todėl kalbame ir apie kaimo išlikimą“, - pabrėžė ūkininkas. LPGA tarybos narė Adelė Adamonienė dar pridėjo, kad daugelis ūkininkų nebeišgali samdyti žmonių, o ir samdyti nelabai ką yra kaime, todėl ir į susirinkimą daug kas neatvažiavo, nes nebegali išvažiuoti. „Jie tapo vergais“, - rėžė ūkininkė.

Šurmulys, nepasitenkinimas, priekaištai viceministrui kėlė įtampą, tačiau patys ūkininkai netrukus ją bandė mažinti, sakydami svečiui, kad jų kantrybė ne begalinė ir jų lūpomis kalba neviltis.

LPGA tarybos narė Adelė Adamonienė sako, kad melžiamas karves laikantys ūkininkai tapo vergais

Kaip apdrausti iš anksto tai, ko nėra?

Susirinkime neišvengta ir sausros temos. Pasak viceministro, ŽŪM jau ruošia priemonių sąrašą ir nurodymus NMA, kad ūkininkams nebūtų taikomos sankcijos. „Tikrai bus atsižvelgiama į tas sankcijas, kurių bus galima netaikyti ministro įsakymu, o dėl sankcijų, kurios kyla iš Europos reglamento, žadame kreiptis į EK, kad leistų jų netaikyti“, - pažadėjo V. Griciūnas.

Žemės ūkio viceministrui Venantui Griciūnui teko išklausyti nemažai ūkininkų priekaištų

Viceministras taip pat skatino visus draustis nuo sausros ir kitų draudiminių įvykių jau kitiems metams. Ūkininkai ir pyko, ir juokėsi – kaip jie gali draustis kitiems metams, jeigu nežino, ką sės? Ir kaip gali drausti tai, ko dar nėra? Juk draudikai atvažiuoja pažiūrėti draudžiamų pasėlių, tai į ką jie žiūrės, jeigu bus sėjama po metų?

Pauliukų ŽŪB bendrovės vadovas Andrejus Štombergas pasakojo savo istoriją – ką tik norėjo apdrausti pasėlius, bet jam pasakė, kad nuo sausros buvo draudžiama iki balandžio 25 d. „Tai kaip čia yra? Juk mes sėjome iki gegužės 2 dienos. Šiemet sėjome runkelius, kukurūzus – kaip aš juos galėjau drausti pernai? – stebėjosi A. Štombergas. – Aš apakęs. Miežiai, kukurūzai sudygę, o nuo sausros nedraudžia.“

Jam antrino LPGA tarybos narys Egidijus Šileika: „Kas gi draudžia automobilį, kurį pirksiu kitais metais?“

Nors viceministras bandė sakyti, kad ne iš ryto atsikėlę ūkininkai sugalvoja, ką sės, ūkininkai atrėmė, jog jeigu pavasarį bus liūtys, laukuose - balos, traktorius į laukus neįvažiuos, tai ir sėjos nebus. Kai kurie netgi siūlė ministrui pačiam padirbėti metus kitus laukuose ir numatyti viską į priekį. Viceministras pažadėjo pasikalbėti su draudikais apie šią padėtį.

Pasaulyje pieno kaina kyla, Lietuvoje – krenta

Jau išvykus viceministrui, LPGA tarybos nariai toliau diskutavo apie pieno kainą, priėmė rezoliuciją ir išsakė palaikymą kooperatyvui „Pienas LT“.  LPGA prezidentas Jonas Vilionis pažadėjo dėti pastangas, kad kooperatyvas gautų ES paramą ir galėtų plėstis, gaminti kuo daugiau produkcijos.

„Kol nevaldysime savo pieno, tol nieko nebus. „Pienas LT“ turi būti plečiamas. Nes perdirbėjai mus po vieną išgaudo ir daro, ką nori. Siūlau „Pienui LT“ galvoti ir apie kitokią pieno produkciją, nes jeigu kas nors iš didžiųjų perdirbėjų neišlaikys konkurencijos, to reikės“, - kalbėjo J. Vilionis.

Pieno gamintojai priėmė kreipimąsi dėl įžvelgiamo pieno perdirbėjų susitarimo - pieno supirkimo kainos mažinamos tuo metu, kai pasaulyje jau penki mėnesiai iš eilės pienas ir jo produktai tik brangsta. LPGA visuotinio susirinkimo priimtame kreipimesi, kuris skirtas  ir ūkininkams, ir politikams bei visuomenei, be kita ko, rašoma, kad, stebint viešai skelbiamus duomenis vienoje iš populiariausių pasaulio pieno rinkų analizės platformoje „Global Dairy Trade“, matyti, kad pieno rinkoje vyksta nuolatinis kainų augimas. Platformoje pateikiamas išvestinis indeksas (GDT) net vienuolika kartų iš eilės turėjo teigiamą pokytį, kas signalizuoja, jog pieno kaina turi kilti, o nuo 2018 m. gruodžio mėnesio 4 d. GDT indekso reikšmė paaugo net 25,5 procento. Vadinasi, šiuo metu Lietuvos pieno gamintojai turėtų gauti ne kainos mažinimo raštus, bet rimtus paaiškinimus, kodėl kaina nebuvo padidinta minėtais 25,5 procento, palyginti su 2018-ųjų lapkritį buvusia kaina.

LPGA taip pat atkreipė dėmesį, kad, stebint istorinius duomenis, pieno kainos GDT indekso kitimo kryptis visada atitikdavo su pieno perdirbimo įmonių siūlomos kainos kitimo kryptimi, bet 2018 m. gruodį situacija Lietuvoje staiga pasikeitė – didieji pieno perdirbėjai nusprendė nebesivadovauti pasaulinėmis ekonominėmis pieno kainos kitimo tendencijomis ir žaliavinio pieno supirkimo kainą pradėjo mažinti, nepaisydami visų ekonominių rodiklių dėl kainos kilimo.

Dar įdomiau tai, kad istoriškai tie patys supirkėjai pieno gamintojams jau yra sumažinę kainas, remdamiesi tomis pačiomis GDT indekso kitimo tendencijomis. LPGA kelia klausimą, galbūt penkios didžiosios Lietuvos pieno perdirbimo įmonės galimai susitarė dėl pieno kainų derinimo?

LPGA priimtoje rezoliucijoje yra 15 punktų. Reikalaujama kompensuoti pieno gamintojams 2018 m. patirtą 30 mln. Eur pajamų sumažėjimą; sudaryti sąlygas, kad pripažinti kooperatyvai galėtų įsisavinti iki 4 mln. Eur paramos; stiprinti Kaimo plėtros programai reikalingą biudžetą. Gyvulininkystė turi išlikti prioritetine Lietuvos žemės ūkio šaka, todėl reikalaujama negriežtinti aplinkosauginių, kvapų ir kitų perdėtų reikalavimų gyvulininkystei. Derybose dėl sekančio laikotarpio BŽŪP, reikalauti visiško tiesioginių išmokų suvienodinimo jau sekančiame laikotarpyje ir kita.

Rudenį, jeigu pieno supirkimo kaina ir toliau kris, LPGA žada imtis protesto akcijų, tarp kurių gali būti ir vienos iš perdirbimo įmonės blokada.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Lietuvoje drastiškai mažėja gyvulių skaičius. Kaip tai vertinate?
Orai