Basf 2024 04 09 A1 Basf 2024 04 09 m1
Renginiai
Noras ūkininkauti išmaniai atsiranda savaime „Ką pasėsi... 2024“
Diskusijos dalyviai (iš kairės): Dainius Savickas, Dainius Šislavas, Vytautas Juozas Petkus, Patrick’as Picouleau

Akademija (Kauno r.). Kokių išbandymų kyla žemdirbiams, skaitmenizuojant ūkį ir diegiant modernias sistemas? Kas dar labiau paskatintų eiti šiuo keliu? Apie tai diskutuota parodoje „Ką pasėsi... 2024“ vykusioje diskusijoje „Inžineriniai sprendimai tvariam ūkiui“.

Kaip teigė bendrovės „Lifrania“ vadovas Patrick’as Picouleau (Patrikas Pikulo), kuris jau 25 metus gyvena ir ūkininkauja Lietuvoje, per šį laikotarpį mūsų šalies žemės ūkis labai pasikeitė, galbūt netgi daugiau nei kai kuriose Vakarų šalyse.

Bendrovės EWA produktų grupės vadovas Vytautas Juozas Petkus taip pat pabrėžė, kad Lietuvos žemės ūkis išties sparčiai žengia į priekį, ypač palyginti su kaimynėmis Latvija ir Estija.

Bioversija m7 2024 03 29

Kaip ūkiai atrodys 2050-aisiais? „Jei viskas vyks taip sparčiai, manau, ūkininkas stovės prie valdymo pulto ir tik spaudys mygtukus“, – ateities scenarijų apsvarstė V. J. Petkus.

„Neįmanoma įsivaizduoti, koks 2050 m. bus mano ūkis. Mes net nežinome, kaip atrodys traktoriai, galbūt bus panašūs į transformerius“, – juokaudamas sakė P. Picouleau.

Anot diskusijos dalyvių, technologijomis žemdirbiai naudojasi tikrai gausiai. V. J. Petkaus teigimu, jie renkasi vis didesnę ir išmanesnę techniką.

„Sakyčiau, apie 60–70 proc. ūkių turi traktorius su ISOBUS sistema ir žino, kaip tai veikia. Manau, kitas etapas bus toks, kad ūkininkai įsigys dar modernesnę techniką, ne tik traktoriai valdys padargus, bet ir šie valdys techniką. Metai, dveji ir padarysime dar didesnį proveržį“, – neabejojo V. J. Petkus, kuris, be kita ko, ir pats turi ūkį Pakruojo rajone.

Paklaustas, kas žemdirbius paragintų naudoti daugiau technologijų, VDU Žemės ūkio akademijos doktorantas Dainius Savickas atsakė, jog paskatinimas tai daryti ateina natūraliai, tiesiog užtenka kartą įsitikinti skaitmenizacijos teikiama nauda.

Tai tarsi užburtas ratas – technologijų naudojimas duoda didesnį efektą, lemia geresnius ekonominius rezultatus, o tai sudaro galimybę vėl investuoti į naujas technologijas“, – aiškino D. Savickas.

Vis dėlto, jo teigimu, galimybę koja kojon žengti su išmanumu turi tikrai ne visi. Mat smulkiems ūkiams dažnai tiesiog pristinga ir finansinių, ir žmogiškųjų resursų.

„Atsižvelgiant į tai, kaip sparčiai žemės ūkio technika didėja ir galingėja, galima sakyti, kad (...) smulkiems ūkiams vis mažiau vietos lieka po saule. (...) Mano manymu, tai veda prie didelių ūkių laimėjimo, palyginti su mažais. Technologijas dažniau ir mieliau naudoja stambūs ūkiai, nes turi tam resursų ir žmonių, jie gali sau tai leisti. Maži tam neturi galimybių“, – apgailestavo VDU ŽŪA doktorantas.

Išmaniųjų technologijų plėtrai reikalingos žinios

Diskusijoje dalyvavęs VDU ŽŪA atstovas Dainius Šišlavas pabrėžė, kad žemdirbiai turi sekti tendencijas, nes išmaniųjų technologijų plėtra labai reikli žinioms.

Jis pateikė pavyzdį, kaip studentams norėjo pademonstruoti šiuolaikinį 4 rotorių prikabinamą grėblį su ISOBUS sistema, dirbantį kartu su nauju moderniu traktoriumi, taip pat turinčiu ISOBUS sąsają.

„Abi mašinos naujos, bet problema buvo tokia, kad traktorius, nors ir visiškai naujas, turėjo šiek tiek senesnę elektroninę architektūrą. (...) Prijungus grėblį, traktorius jį atpažįsta, bet tam tikrų funkcijų valdymo terminalas nemato ir reguliuoti negali. Pavyzdžiui, rotoriaus spaudimo dirvai. (...) Žinoma, traktorių galima atnaujinti iki tokio lygio, kad susikalbėtų su tuo grėbliu, bet tai kainuos papildomus pinigus“, – tikino VDU ŽŪA atstovas.

Anot jo, tokie pavyzdžiai įrodo, kad mašinos labai greitai sensta. Traktorius gali būti pajėgus patraukti agregatą, bet mašinos išmanumo lygis jau neatitiks pastarojo galimybių. Tad ir dėl to ūkininkams svarbu sekti tendencijas, domėtis ir atsakingai rinktis mašinas.

Pasak D. Savicko, kartais verčiau apsvarstyti kooperacijos ar nuomos galimybę, nei turėti nuosavą kombainą.

„Javų kombainas Lietuvoje dirba per metus vidutiniškai 250 val., bet nauja ir pažangi technika turi dirbti maksimalų laiką per metus, kad kuo greičiau apsipirktų ir atneštų naudos.

Telematinių duomenų analizė parodė, kad atskiri kombainai Lietuvoje dirba ir apie 1 000 valandų per metus, bet daugeliu atveju tai – nuomojamos mašinos“, – kalbėjo doktorantas.

Taigi, be žinių, dirbant ūkyje taip pat labai svarbu remtis skaičiavimais.

Skaitmenizacija atveria akis

Anot V. J. Petkaus, kalbant iš verslo pusės, skaitmenizacija leidžia stebėti, ką žemdirbiai daro gerai ir ką galėtų daryti geriau. Pagal tai jiems pateikiami patarimai, rekomendacijos.

„Iš ūkininko perspektyvos galiu pasakyti, kad mes esame akli, o skaitmenizacija atveria akis. Kai žinome skaičius, norisi daryti kokybinį šuolį tiek tręšiant, tiek purkšiant ir pan.“, – skaitmenizacijos privalumus vardijo V. J. Petkus.

O štai D. Savickas priminė aplinkosauginį aspektą: „Dėl skaitmenizacijos visi procesai atliekamai optimaliau, tad sumažėja degalų sąnaudos. Ūkininkai džiaugiasi mažesnėmis išlaidomis, o gamta iš to irgi visada laimi.“

Vis dėlto, nors skaitmenizacijos, išmanių technologijų ir sprendimų nauda akivaizdi, tačiau net ir tai užtikrindamas savo ūkyje negali būti tikras, kad viskas klostysis pagal planą. Mat viską gali sugadinti tiesiog prastas oras.

„Reikia nepamiršti, kad mes nevaldome oro, tad galime turėti techniką su visomis moderniausiomis sistemomis, diegti skaitmenizacijos sprendimus, bet jei tą dieną lyja, visi planai žlunga“, – realybę priminė Lietuvoje ūkininkaujantis P. Picouleau.

Autorius: Eulalija Jonuškienė
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Ko tikitės iš šiųmečio pasėlių deklaravimo?
Visos apklausos