Lietuvos agronomų sąjunga mini veiklos šimtmetį
2021-09-17

Akademija, Kėdainių r. Vakar Akademijos kultūros centre buvo iškilmingai paminėta Lietuvos agronomų sąjungos (LAS) 100 metų veiklos sukaktis – 435 narius turinti organizacija susirinko į 34-ąjį suvažiavimą. Ne tik apžvelgtas nueitas kelias, bet ir apdovanoti iškiliausi profesijos atstovai.  

Agronomo specialybėje telpa daugybė dalykų: tai žinios apie augalus ir dirvožemį, rūpestis, kad žmonės turėtų kokybiško maisto, meilė savo kraštui, atsakomybė už švarią aplinką, bioįvairovę ir tvarų žemės ūkį.

Prieš šimtą metų, 1921 m. sausio 8 d. įkūrė sąjungą tam, kad skatintų ir koordinuotų profesinį bendradarbiavimą bei kūrybinę veiklą, atstovautų ir gintų narių interesus. Ir iki dabartinių laikų LAS aktyviai deklaruoja agronomų požiūrį ir vertybes žemės ūkio politikos, studijų, mokslo, gamybos, socialiniais ir etiniais klausimais.

RVAC 21 09 30

LAS pirmininkas Edvardas Makelis priminė 100 metų sąjungos istorijos pagrindinius momentus ir pabrėžė, kad agronomai visada aktyviai dalyvavo ne tik profesiniame, bet ir politiniame gyvenime. Daug pasako kad ir šis faktas: tarp Nepriklausomybės akto signatarų 1918 m. buvo du agronomai – Aleksandras Stulginskis ir Donatas Malinauskas, o Steigiamajame Seime buvo net 5 agronomai ir 15 ūkininkų.

LAS istorija – dalis Lietuvos istorijos

Prielaidas įkurti LAS sudarė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas. Iškilūs šalies agronomai dirbo ne tik žemės ūkio, bet ir visos valstybės labui – antrasis Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Stulginskis, ilgametis ministras pirmininkas ir finansų bei žemės ūkio ministras Juozas Tūbelis, antrasis žemės ūkio akademijos rektorius bei švietimo ministras Juozas Tonkūnas ir daugelis kitų.

Nuo įkūrimo Sąjunga vykdė aktyvią, aktualią to laikmečio veiklą: įkūrė ūkį – išnuomotame Jakų dvare, Klaipėdos r., įkūrė lietuvišką žemės ūkio mokyklą, kuri veikė dvejus metus, rūpinosi jaunosios ūkininkų kartos švietimu, aprūpinimu literatūra, spaudoje rengė publikacijas moksline agronomine, žemės ūkio valdymo tematikomis, rūpinosi agronomų įdarbinimu, pakartotiniais kursais, stipendijomis, nustojusių tarnauti agronomų aprūpinimu (senatvės, ligos šalpomis), dalyvavo kitų visuomeninių organizacijų, susijusių su žemės ūkio reikalais, veikloje, užmezgė tarptautinius ryšius su Baltijos šalių organizacijomis.

Vakar vykusiame 34-ajame Lietuvos agronomų sąjungos suvažiavime buvo 128 dalyviai, iš jų 111 LAS narių

Tarpukariu daugelis agronomų emigravo arba buvo represuoti, patyrė tremtinio dalią. Karo išblaškyti ir į Jungtines Amerikos Valstijas atvykę lietuviai pradėjo telktis į organizacijas. Ne išimtis buvo ir agronomai, kurie 1950 m. Čikagoje įkūrė Lietuvos agronomų sąjungą. Ją sudarė apie 70 narių. Pradėjus aktyviai veikti persitvarkymo sąjūdžiui, 1989 m. iniciatyvinė 24 agronomų grupė Žemės ūkio akademijoje atkūrė LAS.

Visa LAS istorija išsamiai išdėstyta ką tik išleistoje, dar spaustuvės dažais kvepiančioje, gausiai nuotraukomis iliustruotoje knygoje „Lietuvos agronomų sąjungos šimtmečio istorija“, kurios sudarytojai – aktyvūs agronomai Giedrė Butkienė ir Alfonsas Malinauskas. Suvažiavimo dalyviai peržiūrėjo ir videofilmą (autoriai Ramunė Sutkevičienė ir Egidijus Vilkevičius), kuriame užfiksuoti svarbiausi LAS veiklos momentai ir ryškiausios asmenybės.

Dažno suvažiavimo dalyvio rankose buvo ką tik išleista 300 puslapių knyga, kurioje tilpo viso šimtmečio LAS gyvavimo istorija

Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas, Žemės ir miškų mokslų skyriaus pirmininkas akademikas Zenonas Dabkevičius perskaitė išsamų pranešimą „Agronomijos raida per šimtmetį“. Tarp paminėtų įdomių faktų – per šimtą metų sukurta 331 augalų veislė, o vidutiniai žemės ūkio augalų derliai dabar 4 kartus didesni negu buvo 20 amžiaus pradžioje. Z. Dabkevičiaus nuomone, ateities uždavinys – ne dar labiau kelti derlingumą, bet didinti augalininkystės ekonomiškumą ir tausoti dirvožemį.

LAS šiandien – matoma ir girdima organizacija

Dabar LAS turi 12 aktyvių skyrių rajonuose, iš viso jungia daugiau kaip 435 narius. Organizacijos nariai dalyvauja Baltijos jūros šalių agronomų sąjungos veikloje, kongresuose, tarptautinėje Europos agronomų sąjungų asociacijų veikloje.

Nedaug visuomeninių organizacijų gali pasigirti tiek trunkančia istorija, kurioje įrašyti aktyvių, daug nuveikusių agronomų vardai. Ir tuomet, ir dabar agronomų darbas buvo ir yra svarbus, siekiant didinti agronomo profesijos prestižą, puoselėjant žemdirbystės kultūrą, ieškant inovatyvių sprendimų žemės ūkio verslo, mokslo ir konsultavimo srityse.

LAS pirmininkas Edvardas Makelis kaip vieną iš organizacijos tikslų įvardijo siekį aktyviau nagrinėti norminius teisės aktus ir teikti siūlymus žemės ūkio politiką formuojančioms ir įgyvendinančioms institucijoms

Vienas didžiausių sąjungos pasiekimų visos šalies agronomų bendruomenei – įteisinta ir nuo 2016 m. liepos 16 d. kasmet švenčiama kalendorinė profesinė šventė – Agronomų diena.

Kokius ateities tikslus sau kelia LAS? Edvardas Makelis pabrėžė, kad būtina plėsti narių ir skyrių skaičių, ieškoti ir rasti autoritetingų, iniciatyvių agronomų, galinčių sudominti kolegas ir įtraukti juos į sąjungos veiklą. Svarbu kurti naujas tradicijas, išradingai kasmet paminėti Agronomų dieną, garsiau viešinti agronomų darbus ir nuopelnus, pritraukti jaunąją kartą. Be abejo, agronomai turi prisidėti sprendžiant naujus žmonijai kilusius iššūkius – klimato kaitos, senkančių resursų problemas.  

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis pirmiausia išreiškė padėką E. Makeliui, kuris nenuilsdamas vadovauja Agronomų sąjungai kone 20 metų – penktadalį organizacijos gyvavimo laiko!

 „Aš pavadinčiau mus idealistų sąjunga – LAS kūrėsi kaip profesinė sąjunga, o išliko kaip idealistų. Agronomai yra tikrieji duondaviai – ne tik augina duoną, bet ir suteikia galimybių kitiems užsidirbti duonai“, – kalbėjo V. Pranckietis ir kartu apgailestavo, kad agronomų kasmet paruošiama vis mažiau. Jo nuomone, Lietuva yra ir bus žemės ūkio kraštas, o grūdai yra mūsų šalies valiuta, tad dėmesio agrariniam sektoriui turi būti daugiau.

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė Astrida Miceikienė garantavo, kad ŽŪA ruošė, ruošia ir ateityje ruoš agronomus, o mūsų šalies agronomai gali didžiuotis esantys tarptautinio lygio specialistai.

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė Astrida Miceikienė išdalijo daug padėkų, vieną jų – už agronomijos mokslo sklaidą – skyrė LAMMC Joniškėlio bandymų stoties mokslo darbuotojai Laurai Masilionytei

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius Gintaras Brazauskas pabrėžė, kad dabar agronomai turi sutelkti jėgas spręsdami šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimą, ir tam laiko duota nedaug – ambicingų rezultatų turime pasiekti jau iki 2030 metų.

Valstybinės augalininkystės tarnybos direktorius Sergejus Fedotovas pasidžiaugė, kad jo vadovaujamoje įstaigoje dirba ne vienas agronomas ir pastebėjo tendenciją, kad tikrinant ūkius, daugiausia neatitikimų randama ten, kur ūkio šeimininkas nėra agronomas ar nenori naudotis profesionalių agronomų paslaugomis. „Pasaulis vis labiau vertina tvarumą, augalinį maistą. Skleiskite žaliąją agronomijos šviesą pasaulyje“, – linkėjo S. Fedotovas.

Valstybinės augalininkystės tarnybos Augalų apsaugos produktų registravimo skyriaus vedėja Kristina Valionienė ir Augalų dauginamosios medžiagos skyriaus vedėja Marija Alechnovič džiaugiasi gautais apdovanojimais

Su gausiomis ir išradingomis dovanomis į renginį atvykę Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius ir vicepirmininkas Zigmantas Aleksandravičius LAS pirmininką E. Makelį pavadino agronomų Dievu, o žemdirbiams nuolat padedančius ir patariančius LAMMC mokslininkus ragino būti drąsius ir didžiuotis pasiektais rezultatais.

Ūkiškos Lietuvos ūkininkų sąjungos dovanos ir daug padrąsinančių žodžių buvo skirtos mokslininkams – nuolatiniams žemdirbių patarėjams 

Suvažiavime buvo gausu apdovanojimų, suteikiant LAS garbės narių ir nusipelniusių agronomų vardus. Tarp nominantų – mokslininkai, konsultantai, žemės ūkio specialistai, ūkininkai, verslininkai, politikai.  

Apdovanojimus pelnė LAMMC mokslo darbuotojai Irena Deveikytė (antra iš kairės), Žydrė Kadžiulienė (centre) ir Audrius Sasnauskas (antras iš dešinės), kolegų sėkme džiaugiasi LAMMC direktorius Gintaras Brazauskas ir pavaduotoja mokslui Vita Tilvikienė

LAS Garbės nario vardai suteikti Zigmantui Aleksandravičiui, Jonui Arvaisai, Vaclovui Bogužui, Irenai Deveikytei, Gertrūdai Indilienei, Steponui Jasaičiui, Alfredui Juozapavičiui, Irenai Kinderienei, Vintautui Kasperavičiui, Evaldui Klimui, Rimui Magylai, Romui Pukinskui, Stasiui Rukui, Dijanai Ruzgienei, Ramūnui Stonkui, Egidijai Venskutonienei, Arūnui Vasiliauskui, Kristinai Valionienei ir Juozui Zakarackui.

LŽŪKT Kelmės biuro augalininkystės konsultantui Juozui Zaturskui ir VDU Žemės ūkio akademijos vicekanclerei Aušrai Blinstrubienei suteikti nusipelniusių agronomų vardai

Nusipelniusio agronomo vardai suteikti Marijai Alechnovič, Leonui Anskaičiui, Kęstučiui Armonui, Aušrai Blinstrubienei, Giedrei Butkienei, Pranui Dailidei, Virginijui Feizai, Žydrei Kadžiulienei, Vladui Kuručiui, Eugenijui Lukoševičiui, Stanislavai Maikštėnienei, Albertui Malašauskui, Viktorui Pranckiečiui, Ritai Pupalienei, Onai Račkienei, Alfonsui Sigitui Tamošiūnui, Steponui Raudoniui, Audriui Sasnauskui ir Juozui Zaturskui.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14 +NMA

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip motyvuojate savo ūkio darbuotojus?
Orai