Lietuva be regionų, o regionai – be žemės ūkio neturi ateities
2021-04-16

Akademija, Kauno r. Regionų plėtra, darnus jų vystymasis yra visos šalies sėkmės laidas – tokia pagrindinė mintis skambėjo ketvirtadienį vykusiame virtualiame Regionų ateities forume 2021, kurį organizavo VDU Žemės ūkio akademija. 

„Ateities nuspėti negali niekas, tačiau ją galima sukurti“, – pradėdama pirmąjį nuotoliniu būdu surengtą forumą sakė VDU Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė.

Forumo dalyvius sveikindamas VDU rektorius prof. dr. Juozas Augutis itin pabrėžė regionų svarbą visos šalies ateičiai. Pasak rektoriaus, Lietuvos regionai buvo, yra ir bus didžiausia mūsų stiprybė visais laikotarpiais.

Linas agro mob 21 08 02+ bioversija 21 08 02

„Nemanau, kad urbanizacija ar pramonės 5-oji revoliucija išstums regionų svarbą. Be jų, be žemės ūkio neišsiversime. Viso maisto iš kitur nenusipirksime ir neatsivešime. O jeigu eitume tuo keliu, tai tikrai padarytume be galo didelę klaidą, kuri atsisuktų prieš mus ir ateities kartas“, – sakė J. Augutis.

Kokiu keliu turėtume eiti?

Pasak rektoriaus, regionai – tai ne tik vieta gyventi. Jie svarbi ūkio dalis, ne tik žemės ūkio, bet ir daugelio kitų bioekonomikos, maisto sričių. Todėl labai svarbu, kad kuo daugiau žmonių suprastų, kad regionų plėtra yra visos šalies sėkmė. J. Augutis išreiškė viltį, kad įvairių politinių partijų pateikiamos programos dėl regionų plėtros būtų ne tik priešrinkiminė deklaracija, siekiant prisitraukti rinkėjų balsų, bet ir po to sekantys konkretūs veiksmai, skirstant ES paramą, kitas investicijas.

Renginio globėjas Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius, apžvelgdamas forumo tematiką, teigė, kad ji atspindi tuos iššūkius, su kurias regionai vienu ar kitu aspektu susiduria kasdien.

„Turi 60 unikalių savivaldybių, 10 skirtingų regionų. Neretai sakoma, kad Lietuva negali būti tik trijų regionų, t.y. trijų didžiųjų miestų, šalis. Yra dar ir kita Lietuva, kur žmonės taip pat nori gyventi vienodai kokybiškai. Tą nėra paprasta padaryti. Todėl regionų politikos tematika visuomet aktualizuojama. Nauji planai, projektai, gairės ne visada atsako, kokią mes Lietuvą turėsime artimoje ar tolimoje ateityje. Labai lengva pasakyti, kad mūsų kursas dabar žalias. Bet kas tai yra, kaip konkrečiai to sieksime?“, – ieškoti sprendimų ragino M. Sinkevičius.

Pasak jo, dažnai trūksta ne tiek pinigų, o ambicijų ir gerų idėjų, kurias galėtume realizuoti. Regionus kuriame visi, ir negalime būti tik vartotojų šalis. Jeigu patys nieko negaminsime, tik vartosime, tai tokia šalis negalės turėti ateities. 

Kaip teigė A. Miceikienė, ŽŪA niekada nebuvo nutolusi nuo regionų. Šis forumas – tai dar viena galimybė naujai pažvelgti į šalies regioninės politikos planus, perspektyvas ir bendradarbiavimo galimybes.

„Partnerystė tarp mokslo institucijų ir regionuose veikiančių verslų valdytojų, nevyriausybinių organizacijų, savivaldos institucijų, bendradarbiavimas skatinant regionų plėtros procesus – vienintelis įmanomas kelias, siekiant išardyti ydingą regionų ekonominių skirtumų didėjimo ratą ir iššūkius paversti galimybėmis“, – akcentavo A. Miceikienė.

Regionai patyrė didelių sukrėtimų

Lietuvos regionai patyrė didelių ekonominių ir socialinių sukrėtimų: emigraciją, inovatyvių verslų stygių, finansinio savarankiškumo mažėjimą, infrastruktūros ir kultūros renginių trūkumą. Europos Komisijos vertinimu, regioniniai skirtumai Lietuvoje išlieka dideli, didesni nei ES vidurkis, ir per pastaruosius du dešimtmečius jie tik didėja.

Atotrūkius patvirtina regionų bei savivaldybių indeksai: Europos konkurencingumo indekse (EK, 2019) Lietuva užima 17-ą vietą iš 28 ES šalių. Savivaldybių gerovės indeksas (VPAI, 2019) svyruoja tarp 6,2 balų (iš 10) Vilniaus mieste ir 2,0 Ignalinos rajone. Lietuvos savivaldybių indeksas (LLRI, 2019) didžiosiose savivaldybėse varijuoja tarp 66 balų (iš 100) Vilniaus mieste ir 43 balų Panevėžio mieste, o mažesnėse savivaldybėse – tarp 73 balų Klaipėdos ir 27 balų Ignalinos r.

Skirtinguose Lietuvos regionuose bendrojo vidaus produkto (BVP), tenkančio vienam gyventojui, skirtumai taip pat yra labai dideli: pavyzdžiui, tarp Vilniaus ir Tauragės apskričių šis skirtumas sudaro net 2,5 karto.

ŽŪA mokslininkai akcentavo, kad opi problema mūsų šalyje – savivaldybių finansinis savarankiškumas. Lietuvos savivaldybėms tenka tik 1,2 proc. visų valstybės surenkamų mokesčių pajamų, kai ES šis rodiklis sudaro vidutiniškai 11 proc. Analizė rodo, kad savivaldybių pajamos Lietuvoje vidutiniškai sudaro 24 proc. visų valstybės pajamų, o ES šis rodiklis yra 27 proc. Savivaldybių investicijos mūsų šalyje vidutiniškai sudaro 33 proc. visų valstybės investicijų, ES – 40 proc.

Visos paminėtos problemos, pasak A. Miceikienės, verčia dar kartą pergalvoti regionų ateities perspektyvas.   

Kaimas valstybei neskolingas

Lietuvoje kaimiškosios savivaldybės užima 2/3 visos teritorijos ir sudaro apie 60 proc. visų savivaldybių. A. Miceikienė pabrėžė, kad regionuose veikiantys verslai, ypatingai žemės ūkis ir bendrai Lietuvos kaimas niekada neliko skolingas valstybei ir per visus sunkmečius padėjo jai atsistoti ant kojų, nors patyrė daugybę transformacijų: „Nepaisant visų sunkumų, Lietuvos regionai užtikrino tautai didesnį ar mažesnį, bet nuosavos duonos kąsnį. Tik žemės ūkis ir su juo susijusi pramonė ekonominių krizių metais vieninteliai užtikrino šaliai teigiamą prekybinį saldo ir buvo pagrindiniai šalies ekonominio progreso varikliai.“

Ir šiuo metu žemės ūkio ir maisto produktų eksportas sudaro net ketvirtadalį visos šalies prekių eksporto. O pasaulinės tendencijos rodo, kad maisto poreikis didės... 

Pasak A. Miceikienės, dabar vykstantys skaitmenizacijos procesai negrįžtamai keičia verslo modelius. Dėl naujų technologijų bus tiek prarandama, tiek sukuriama naujų darbo vietų. Tačiau šie pokyčiai regionuose gali sukelti itin didelių problemų, jeigu nesiimsime reikiamų priemonių jau dabar. Šiuo metu ypač aktualu tampa siekti ekosistemų tvarumo, kaimo regionų darnaus ekonominio ir socialinio vystymosi. Reikia visų sutelkto darbo, kad regionuose plėstųsi didelę pridėtinę vertę sukuriantys verslai.

Ragino ieškoti būdų jaunimo išsilavinimui gerinti

O tam reikia naujų kompetencijų ir labai aukštos kvalifikacijos, gebančių modeliuoti ateitį universitetinio išsilavinimo specialistų. Deja, pasak A. Miceikienės, regionuose kaimo vaikai neturi sąlygų gauti adekvatų miestiečiams išsilavinimą ir negali kaip lygūs konkuruoti stodami į aukštąsias mokyklas, nors poreikis regionuose aktualioms, ypač žemės ūkio specialybėms, yra aukštesnis nei kituose sektoriuose. Dėl to nemažėja jaunų žmonių emigracija į užsienį.

ŽŪA kanclerė ragino ieškoti būdų, kaip sudaryti sąlygas regionų jaunimui įgyti reikiamą išsilavinimą. Ji pristatė naują ŽŪA absolventų klubo idėją, kaip išlaikyti regionuose jaunimą: priimtas sprendimas steigti specialų žemės ūkio verslo solidarumo fondą, skirtą sudaryti finansines galimybes studijuoti motyvuotiems ir gabiems regionų vaikams. Fondui lėšų planuoja skirti tiek žemės ūkio verslas, tiek ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, kiti žemės ūkio sektoriaus dalyviai.

Forumo pranešėjai pabrėžė, kad regionuose žemės ūkio sektorius tampa viena perspektyviausių sričių kurti inovacijas ir diegti išmaniąsias technologijas.

„Pats darbas žemės ūkyje nebūtinai yra darbas kaime, tai yra labai plataus spektro žinių ir patirčių laukas, darbas su skaitmeninėmis technologijomis, dirbtiniu intelektu grįstais verslo valdymo įrankiais. Galima išmokti tobulėti labai įvairiais kampais – nuo agronominių iki finansinių žinių, nuo inžinerinių iki kūrybinių sprendimų“, – sakė A. Miceikienė.

Tyrinėja galimybes ir siūlo sprendimus

Forumo metu keliose darbinėse sekcijose pagal skirtingas tematikas (pradedant miesto kaimo integracinių ryšių stiprinimu, bioekonomika ir baigiant sumaniąja inžinerija bei žaliuoju kursu)  šalies mokslininkai ir ekspertai pristatė naujausius mokslinių tyrimų rezultatus, pateikė tyrimais grįstų sprendimų, kaip regionų plėtros ir inovatyvios pažangos grėsmes paversti galimybėmis, kaip stiprinti savivaldybių finansinį savarankiškumą.

Buvo plačiai aptarti metodai, kuriuos galima taikyti siekiant veikti proaktyviai, užtikrinant darnų ir sėkmingą regionų vystymąsi, bei kokie ateities sprendimai bus svarbūs ir reikšmingi kuriant darnią Lietuvą.

Apibendrinant reginį, prie kurio buvo prisijungę daugiau kaip 200 klausytojų – regionų savivaldos, verslo ir nevyriausybinių organizacijų atstovų – forumo organizatoriai išreiškė viltį, kad jų darbas prisidės prie darnaus regionų vystymosi mūsų šalyje.

MŪ inf.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ar jus tenkina šio sezono kviečių ir rapsų supirkimo kainos?
Orai