Basf 22 06 15 Adama 22 05 12
Renginiai
Kas kelia reikalavimus – Europos Komisija ar Žemės ūkio ministerija?

Akademija (Kėdainių r.). Pirmas Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) naujojo prezidiumo posėdis buvo emocionalus – kritikos srėlės skriejo į Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) dėl sprendimų.

Posėdyje daugiausia dėmesio ir laiko užėmė Žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano pristatymas po korekcijų.

ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento vyriausiasis patarėjas Artiomʼas Volkovʼas pristatė keletą naujovių, vienos aktualiausių – iki 50 ha didėja riba, už kurią bus mokama perskirstymo išmoka, ir nutraukiama susietoji parama už pieninius bulius.

Bioversija 22 02 02

Pastaroji žinia sukėlė daugiausia diskusijų. LŽŪBA prezidiumo nariai klausė, kodėl išmokų už pieninius bulius pinigai „pridedami prie skirtų pieninėms karvėms“.

„Mes labiau orientuojamės į pienininkystės sektorių, norime didinti pieno gamybą. Parama pieniniams buliams skatino juos (bulius – red. past.) laikyti, bet ji konkuravo su parama pieninėms karvėms“, – aiškino A. Volkovʼas.

LŽŪBA prezidentas Eimantas Pranauskas negalėjo patikėti, kad pieniniai buliai lyginami su pieninėmis karvėmis – jų juk nepamelši! Anot jo, anksčiau pieniniai buliai suvokti kaip mėsiniai gyvuliai, už kuriuos ūkininkai gaudavo jaučių skerdimo išmokas.

„Kokia metodika vadovaudamiesi pieninius bulius atskyrėte nuo mėsai auginamų gyvulių?“ – klausė E. Pranauskas.

Žemės ūkio viceministro Egidijaus Giedraičio aiškinimu, jeigu pieninių bulių pinigai skiriami pieninėms karvėms, pinigai vis tiek pasieks tą patį ūkininką. Esą auginančiųjų tik pieninius bulius beveik nėra.

Tačiau LŽŪBA prezidiumo nario Valdemaro Liorenšaičio teigimu, vien jo rajone (Klaipėdos) yra nemažai ūkininkų, kurie augina tik pieninius bulius ir iš to gyvena.

„Tokie ūkiai pasmerkti žlugti. Juk negali pasirinkti, ką atsives karvė. Pieninius bulius taip pat reikia prižiūrėti, šerti. Todėl dažnai ūkininkams lieka juos parduoti“, – aiškino V. Liorenšaitis. 

„Sakote, galima naudoti seksuotą spermą ir tokiu būdu negims buliukų. Tačiau netgi progresyviausiuose ūkiuose naudojant seksuotą spermą gimsta tik 40–60 procentų telyčių. Vadinasi, likę yra pieniniai buliukai.

Reikia suprasti, kad kartais įvyksta paradoksas – gimus buliukui, pienininkystės sektorius tampa ir mėsos sektoriumi“, – aiškino LŽŪBA prezidiumo narys Džiugas Grigaliūnas.

Jo teigimu, mėsos pramonė vertina pieninius bulius. Tik svarbu parinkti tinkamą auginimo technologiją. Be to, jų mėsa yra 1,5–2 kartus pigesnė, o tai ypač aktualu dabar, kai keliamas apsirūpinimo maistu klausimas.

Diskusijoms įsismarkavus, E. Giedraitis patikino, kad imsis iniciatyvos ir šią savaitę suorganizuos gamybinį susitikimą su ministru. Tik, pasak jo, lemiamą žodį tars ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamentas.

Norėtume iš to departamento gauti paaiškinimą, kaip jie paskaičiavo, kad pieniniai buliukai persona non grata“, – rėžė LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis.

Posėdyje taip pat aptarti Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) pokyčiai. ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vyresnysis patarėjas Tadas Švilpauskas aptarė svarbiausius. Vienas jų – minimalus palaukių plotis turi būti 3 metrai (GAAB 1).

LŽŪBA nariai nesuprato, kodėl numatytas toks, o ne mažesnis plotis, ir prieštaravo šiai nuostatai.

„Reglamente pasakyta, kad šalis narė gali nustatyti ir kitą plotį, pavyzdžiui, 1 m, kaip pas mus yra dabar. Latviai į tai ir orientuojasi, kitos valstybės taip pat. O pas mus 3 m atsirado. Tai kieno čia reikalavimai – EK ar jūsų?“ – klausė LŽŪBA prezidentas.

T. Švilpauskas pripažino, kad sprendimas nacionalinis. Esą jo tikslas – išvengti daugiamečių pievų problemos.

„Mes vis dar neturime referencijų, tad negalima teigti, kad yra problema“, – pabrėžė E. Pranauskas.

Kitas daug diskusijų sukėlęs pakeitimas – nuo gruodžio 1 iki kovo 15 d. ūkiuose iki 50 ha ne mažiau nei 50 proc. žemės ploto turi būti padengta žemės ūkio augalais, ražienomis arba jų liekanomis, didesniuose – 100 procentų (GAAB 6).

„Didžiausia našta bus smulkiausiems ūkiams, todėl, atsižvelgdami į tai, apie ką paskutiniu metu kalbėjome su socialiniais partneriais, bandome EK įtikinti, kad jiems padarytų šią išimtį.

E. Pranauską pykdė toks ŽŪM atstovo pareiškimas. „Šie punktai įrašyti į atnaujintą plano versiją, tad mes apie juos nediskutavome. Man kol kas neteko matyti, kad nors viena šalis ūkiams lieptų 100 proc. išlaikyti dangą per žiemą. Mes su tuo nesutariame, tad nesakykite, kad suderinote su socialiniais partneriais“, – pabrėžė jis.

Ekoschemų pokyčiai, kuriuos aptarė Europos Sąjungos reikalų koordinavimo grupės patarėjas Dainius Stravinskas, taip pat sulaukė replikų.

Atsirado dvi naujos ekoschemos – „Laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000“ teritorijos ribų“ ir „Mėšlo tvarkymo tvarių technologijų naudojimas“.

Prezidiumo nariai ėmė nuogąstauti, kad dėl tokios ekoschemų gausybės ūkininkams bus labai sudėtinga išsirinkti. „Neturime ekoschemų modelių, jų priperėta labai daug. Bus sunku ir jums, ir žemdirbiams“, – teigė E. Pranauskas.

Kitos naujovės – patikslintas dirvą gerinančių augalų sąrašas, nustatytas 1 metų neariminis tausojamosios žemdirbystės technologijų įsipareigojimų laikotarpis (vietoj 5 metų), priemonei „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ įsipareigojimų laikotarpis pailgintas iki 5 metų (buvo iki 1 metų).

Autorius: Eulalija Jonuškienė
Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija
Apklausa
Ar praūžusios liūtys pakenkė jūsų pasėliams?
Visos apklausos