Agritechnica 21 11 15 Rovaltra-mobili-virsuje
Renginiai
Į kovą už gyvulių sektorių turi įsitraukti ir mokslas

Kaunas. Didėjantys reikalavimai žemės ūkiui, sprendžiant klimato kaitos problemas, vykdant Europos žaliąjį kursą, ūkiams, ypač gyvulininkystės, yra nelengva užduotis, kuriai išspręsti reikės mokslo pagalbos.

Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) nariai sektoriaus aktualijas ir iššūkius nuotoliniu būdu aptarė su LSMU Veterinarijos akademijos vadovais ir mokslininkais. Pasitarime su LŽŪT nariais taip pat dalyvavo Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), „Pieno tyrimų“, VDU Žemės ūkio akademijos atstovai.

Glaudesnis bendradarbiavimas tarp žemdirbių ir mokslo institucijų – ne nauja tema. Tačiau naujoji BŽŪP politika, Europos žaliasis kursas tos sinergijos pareikalaus dar daugiau, o jos svarba kas dieną taps tik didesnė. Mokslo pagalba, kaip sakė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas, bus gyvybiškai svarbi, norint įveikti strateginius iššūkius.

Dimedium 21 11 03

„Nebus mūsų, nereikės ir jūsų, o be jūsų ir mes neišgyvensime. Turime dirbti petys į petį“, – mokslininkams sakė A. Macijauskas.   

Jeigu pavyktų susitarti, laimėtojais būtų visi

LŽŪT narys A. Macijauskas atkreipė dėmesį, kad paskelbtas Europos žaliasis kursas – „žalias“ dokumentas visomis prasmėmis, nes dar yra neužbaigtas, pirmiausia, jis neturi poveikio vertinimo. Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas savo iniciatyva užsakė tokį vertinimą, jį atliko bei lapkritį išvadas publikavo Prancūzijos Nacionalinis žemės ūkio tyrimų institutas, prie to tyrimo prisidėjo ir Paryžiaus gyvybės, maisto ir aplinkos mokslų technologijų institutas „AgroParisTech“.  

„Pirmosios šio vertinimo išvados kelia nerimą – prognozuojama, kad, įgyvendinus „nuo lauko iki stalo“, bioįvairovės strategijas, ūkininkų pajamos ES sumažės 25 proc., nes vartotojai rinksis pigesnius, iš trečiųjų šalių importuotus maisto produktus. Trąšų ir pesticidų naudojimas sumažės nežymiai, 12 ir 14 proc. Ir, kaip viena iš galimybių, buvo įvardyta genų inžinerija – tai gali būti atsakymas į daugelį aplinkosauginių klausimų. Ši tema Europoje yra tabu, bet Prancūzija tai įvardijo garsiai“, – su atlikto tyrimo išvadomis A. Macijauskas susipažindino pasitarimo dalyvius.

Jo manymu, Lietuva turi atlikti savo vertinimą, kaip žaliasis kursas atsilieps šalies ekonomikai ir kaimui, skirtingiems jo regionams, ir čia turi įsitraukti svarbiausios šalies mokslo įstaigos. LŽŪT narys pastebėjo, kad iki šiol tais klausimais daug kalba politikai, kurie neturi kompetencijos ir išsilavinimo apie tai kalbėti, arba kiti menkai sektorių suprantantys žmonės, pasitelkiantys pseudomokslą ir šamanizmą. Todėl ŽŪM turėtų užsakyti tokią studiją, o mokslininkai ją atlikti.

Dėl BŽŪP reformos diktuojamų reikalavimų turėsime keisti savo žemės ūkį, kad atitiktume žaliąjį kursą ir strategijas, pavyzdžiui, Nacionalinę klimato kaitos valdymo strategiją, kuri vis dar nepatvirtinta. A. Macijauskas įsitikinęs, kad vien tik politikai ir žemdirbiai be stiprios mokslininkų pagalbos tos strategijos nesukurs: „Būtina į diskusijas kviesti mokslininkus, žemdirbius ir politikus, gal net su naująja premjere priešakyje. Jeigu pavyktų susitarti dėl šių darbų ir užtikrinti jų finansavimą, atsidurtume situacijoje, kai laimėtojais būtume visi. Mes gautume žinias, mokslininkai – finansavimą moksliniams tyrimams, o bendrai laimėtų Lietuva, kuri, pasinaudodama žaliuoju kursu, galėtų padaryti proveržį.“

LŽŪT narys tiki, kad, Lietuva, maža lanksti valstybė, prie visko gali greitai prisitaikyti, mums atlikti pokyčius žemės ūkyje lengviau negu, tarkime, Vokietijai. „Su tinkamu finansavimu galime tapti viena ES lyderių, didinti gamybą, su mažiau padaryti daugiau, tvarus augimas turi būti mūsų šūkis“, – kalbėjo A. Macijauskas, išreiškęs viltį, kad per naują finansinį laikotarpį Lietuva pagal pajamas iš vieno hektaro pasiektų bent Lenkijos rezultatą (1 700 Eur/ha).

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Petras Puskunigis taip pat akcentavo, kad žemdirbiai ir mokslininkai yra vieni kitiems reikalingi, nes žemės ūkiui yra iškilę rimtų grėsmių: „Drįstu sakyti, kad kažkieno užsakymu gyvulininkystės sektorius yra naikinamas. Teks kovoti dėl jo išlikimo ir tikiuosi, mokslas į tą kovą taip pat įsitrauks, nes jeigu neliks gyvulininkystės, nebereikės ir gyvulininkystės specialistų.“

Žemdirbių balsas turi būti labiau girdimas, kokias aktualijas spręsti

LSMU Veterinarijos akademijos kancleris prof. Mindaugas Malakauskas, kalbėdamas apie glaudesnį bendradarbiavimą su žemdirbių organizacijomis, siūlo numatyti ilgalaikę partnerystę ir identifikuoti, kurie tyrimai turėtų strateginę reikšmę.

„Universitetas, turintis du gyvulininkystės srities padalinius, Gyvūnų mokslo fakultetą ir Gyvulininkystės institutą, turi aiškius prioritetus – pieninę ir mėsinę gyvulininkystę. Ir jeigu šiuo atžvilgiu vyktų strateginis bendradarbiavimas, įtraukiant ŽŪM, manau, būtų galima atsakyti į daugelį klausimų“, – teigė profesorius, paminėjęs, kad tarp svarbiausiųjų klausimų – šilumos efektą sukeliančių dujų, taip pat azoto, fosforo emisijos į aplinką išskyrimas ir kiti.

LSMU Gyvulininkystės instituto direktorė dr. Violeta Juškienė pastebėjo, kad mokslo ir gamybininkų bendradarbiavimo tradicijų yra, institutas bendradarbiavo su LŽŪBA, bendrų projektų turėjo ir su atskirais ūkininkais. „Tik gal paskutiniuoju metu tas bendradarbiavimas yra, sakyčiau, įdomioje stadijoje, nes ŽŪM politika pasisuko nepalankia linkme. Užsakomi tyrimai kartais būna labai keisti, todėl žemdirbių balsas turi būti labiau girdimas, kokias aktualijas reikia spręsti“, – kalbėjo V. Juškienė.

Be to, lėšos moksliniams tyrimams pastaruoju metu labai mažinamos. „Jeigu spręsime tik klimato kaitos problemas, bet nebus sąlygų ūkiams sėkmingai vystyti ekonominę veiklą, toks ūkis bus pasmerktas. Turime rasti protingą balansą. Ir padiskutavę turime rasti bendrą kryptį, nes yra buvę, kai mokslas bando kažką pasakyti, iš jūsų pusės būna „užmetimai“, ką čia kalbate, mums to nereikia“, – akmenuką į žemdirbių daržą įmetė LSMU Gyvulininkystės instituto direktorė.

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. Astrida Miceikienė taip pat pritarė, kad būtinas glaudesnis bendradarbiavimas tarp akademijos ir žemės ūkio verslo, tik reikia susidėlioti kryptis dėl žaliojo kurso, dėl Paryžiaus konvencijos ir kitų į žemės ūkį ateinančių problemų, tuo pačiu prisidėti prie žemės ūkio politikos formavimo.

„Mokslo institucijos ir žemės ūkio verslas, mano nuomone, yra tokioje kryžkelėje, kai turime vienyti jėgas tiek mokslo, tiek verslo problemoms spręsti. Turime vienytis ir ekspertinėms įžvalgoms, netgi tam tikram politikos ir įvaizdžio formavimui, nes dabar žemės ūkis rodomas vos ne kaip blogio nešėjas“, – kalbėjo VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė.

Gyvūnų mokslo specialybė nepopuliari, o specialistų trūksta

Pasitarime nemažai dėmesio buvo skirta gyvulininkystės specialistų poreikiui ir rengimui. Prof. M. Malakauskas pažadėjo organizuoti dvišalį LŽŪT ir studentų, absolventų susitikimą, kad būtų aiškus specialistų poreikis, pristatytos potencialių darbdavių siūlomos galimybės specialistams.

LSMU Veterinarijos akademijos Gyvūnų mokslo fakulteto dekanas prof. Rolandas Stankevičius, kalbėdamas apie gyvulininkystės specialistų trūkumą, įvardijo didžiausią problemą – patys kaimo vaikai nesirenka gyvūnų mokslo specialybės. „Gali ši studijų programa nepopuliari dėl senų įsitikinimų, likusių nuo zootechnikų laikų, bet stereotipai turi pasikeisti. Priimsime daugiau pirmakursių, gal suveiks ŽŪM pagalba su tikslinėmis stipendijomis“, – vylėsi dekanas, pridūręs, kad „esame pajėgūs paruošti žymiai daugiau specialistų ir užtikrinti jų poreikį.“   

Susitikimą moderavęs LŽŪT pirmininkas Jonas Vilionis atkreipė dėmesį, kad į akademijas įstoti kaimo vaikams yra sunkiau, todėl reikia padėti jiems sudaryti sąlygas studijuoti ar su ūkininkų stipendija, ar su tikslinėmis Vyriausybės stipendijomis, kad grįžtų į kaimą.

M. Malakauskas taip pat neabejoja, kad studentai iš regionų labai svarbūs ir jų nemažai studijuoja: „Tik klausimas, ar visi jie pasirengę studijuoti aukštame lygyje, kuriame mes norime matyti baigusį absolventą, ir kuris po studijų ateina dirbti pas jus? Tam, kad studentas naudotųsi aukščiausiomis technologijomis, dirbtiniu intelektu, reikia ne tik dėstytojo žinių, bet ir paties studento gabumų.“

J. Vilionis dar teiravosi, ar būsimieji gyvūnų mokslo specialistai turi sąlygas atlikti kokybišką praktiką ūkiuose. LSMU Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikos vadovas dr. Arūnas Rutkauskas patvirtino, kad studentai praktikos tikrai gauna, nors ūkių, kurie priimtų studentus, nėra daug.

LŽŪBA ir Griškabūdžio ŽŪB vadovas P. Puskunigis teigė, kad jo ūkyje dirba tokių gerų specialistų, kad galima tik džiaugtis, gėrėtis ir padėkoti LSMU Veterinarijos akademijai už taip parengtus specialistus. Jis pasižadėjo priimti į ūkį būsimus specialistus parodyti, kokios darbo vietos yra, išaiškinti, kiek tai svarbus ir įdomus darbas.

Baigiantis pasitarimui prof. A. Miceikienė siūlė visiems kartu jungtis į bendrus projektus. VDU Žemės ūkio akademija norėtų steigti Žemės ūkio kompetencijų centrą, ieškoti jam finansavimo, kviesti ir Veterinarijos akademiją, kitas šios srities institucijas, kad būtų galima teikti ūkininkams ekspertines, konsultavimo, mokymo paslaugas, organizuoti bendrus projektus, naudingus žemės ūkio verslui, organizuoti kvalifikacijos kėlimo kursus.

Pasak J. Viliono, LŽŪBA, Lietuvos ūkininkų sąjunga pritarė tokiai idėjai. Tačiau LSMU Veterinarijos akademijos kancleris M. Malakauskas mano, kad dėl tokio kompetencijų centro atsiradimo reikėtų daug diskutuoti, nes yra Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, kuri iš esmės tas funkcijas ir atlieka.

„Įprasta, kad kompetencijų centrai perima tam tikrą sritį ir ją kuruoja. Šiuo atveju skirtingų institucijų pajėgumų sujungimas būtų labai sudėtingas ir tai reikėtų gerai apgalvoti“, – naujai idėjai profesorius neskubėjo pritarti, pridūręs, kad žemdirbių kvalifikacijos kėlimo galimybės gali būti svarstomos ir tvirtinant tam tikras mokymo programas, dalyvaujant žemdirbių organizacijoms, kurie ir formuotų tam tikrų mokymų poreikį.

MŪ inf.

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kuri ekoschemų priemonė jums būtų priimtiniausia?
Visos apklausos