Esmė – kiek uždirbsime iš hektaro (patikslinta)
2020-03-10

Kaunas. Šio pavasario sėkmingai sulaukė 1,2 mln. ha žiemkenčių, vasariniais augalais bus apsėta maždaug 0,5 mln. ha. Dabar kiekvienam žemdirbiui svarbu išsaugoti maksimalų derliaus potencialą, nedaryti klaidų ir neišbarstyti pinigų pakeliui į javapjūtę.

Kaip ir kasmet prieš prasidedant auginimo sezonui, bendrovės „Linas Agro“ ir „Dotnuva Baltic“ pakvietė žemdirbius į tradicines konferencijas. Kovo 2 dieną Šakiuose startavęs konferencijų ciklas „Agrorinkos pulsas: ką žada 2020-ieji derliaus metai“ vėliau vyko Panevėžyje, Šiauliuose, Plungėje, o kovo 9-ąją paskutinis ciklo renginys buvo organizuotas Kaune.

Svarbiausi aptarti klausimai – ko tikėtis 2020-aisiais grūdų rinkose, ką auginsime šį sezoną ir po 10 metų, kaip galime pagerinti dirvožemį ir kokiais sprendimais remtis planuodami augalų apsaugą. Kalbėta ir apie šiaudų tvarkymo efektyvumą dirbant didelio našumo kombainais bei naujas tendencijas sėjos technikoje: tiesioginį ir tikslųjį išsėjimą.

Linas Agro 20 06 01

„Linas Agro“ pardavimų vadovas Sigitas Rymko pabrėžė, kad pagrindinis šių metų akcentas – dėmesys dirvožemiui: į kaip paruoštą žemę birs sėkla ir kokia tai bus sėkla. „Dotnuva Baltic“ pardavimų vadovas Dangis Valaitis įvardijo sėkmingai dirbančios įmonės vertybes: profesionalus kolektyvas, šeimininkiškas požiūris, atsakomybė – ką žada, tą ir padaro, nuolatinis inovacijų diegimas bei žvilgsnis į ateitį.

„Šiemet pristatome dvi naujienas – Agrisem techniką, skirtą minimalaus žemės dirbimo technologijoms ir tiesioginei sėjai bei naują pjaunamųjų gamintoją MacDon“, – sakė „Dotnuva Baltic“ pardavimų vadovas Dangis Valaitis

Grūdų kainą lemia globalūs faktoriai

„Linas Agro“ grūdų prekybos vadybininkas Svajūnas Banelis, kalbėdamas apie grūdų rinkos perspektyvas, įvardijo ne vieną globalų faktorių, galintų lemti kainų pokyčius: nuo korona viruso plitimo iki nestabilios politinės situacijos tarp JAV ir Kinijos. Vis didesnis konkurentas Baltijos šalių kviečiams yra Rusija, kuri pastaruoju metu sugeba išauginti eksportui reikalingos kokybės grūdus – tolygios kokybės grūdus ir didelius vienos veislės grūdų kiekius. Savo produkcijai rusai yra atradę naujas perspektyvias rinkas – Saudo Arabiją, Alžyrą, Turkiją.

„Linas Agro“ grūdų prekybos vadybininkas Svajūnas Banelis spėjo, kad šiemet rinkoje turėtų vėl atsirasti didesnis rapsų poreikis

Siekiant išlaikyti Baltijos šalių konkurencingumą, mūsų žemdirbiai taip pat turėtų stengtis auginti populiariausias veisles, kad būtų galima suformuoti didelius kiekius vienodos kokybės grūdų. Naujos rinkos lietuviškiems kviečiams – Kinija, Indonezija, Izraelis. S. Banelis patikslino, jog, jo žiniomis, į Kiniją parduota apie 650 tūks. tonų kviečių, iš jų eksportuota apie 450 tūkst. tonų. „Linas Agro“ parduotas kiekis – 135 tūkst. tonų – bus eksportuotas artimiausiu metu (patikslinta „Linas Agro“ - red. past.).

Atsėliavimas kol kas neišvengiamas

Mūsų šalies žemdirbiai vis daugiau sėja sertifikuotos sėklos (jau apie 20 proc. pasėlių), prie to prisidėjo ir ketvirti metai mokama susietoji parama už sertifikuota sėkla apsėtus plotus (kinta kasmet ir svyruoja nuo 14 iki 17 eurų/ha).

Tokia tendencija pasidžiaugęs „Dotnuva Baltic“ Sėklininkystės skyriaus vadovas Sigitas Augas pridūrė, kad sėjomainoje apie 50 proc. javų yra atsėliuojama. Tai tiesiog neišvengiama žinant mūsų pasėlių struktūrą: apie 1,3 mln. ha sudaro javai ir 629 tūkst. ha – rapsai, žirniai, pupos, ganyklos, pūdymai. Gerai bent jau tai, kad didėja posėlinių augalų plotai.

„Turėtume iškelti šūkį: visas vasarojus – tik po posėlinių augalų“, – ragino Sėklininkystės skyriaus vadovas Sigitas Augas

Kartu jis priminė, kad visos įmonės siūlomos veislės atrenkamos labai atsakingai ir praeina trigubą filtrą – privačius, valstybinius ir demonstracinius tyrimus. Demonstracinius veislių bandymus ir šiemet bus kviečiama apžiūrėti lauko dienose Lukšių ir Žibartonių ŽŪB. Privačiuose bandymuose tiriama 70 žieminių kviečių, 44 žieminių rapsų, 15 vasarinių kviečių, 11 vasarinių miežių ir 6 avižų veislės.

Beje, kalbant apie miežius, S. Augas patarė rinktis salyklinę veislę, pvz. Laureate: jei pavyks užauginti tinkamos kokybės grūdus, galima gauti 20–30 Eur/t aukštesnę kainą.

Verta auginti ir pupinius – pirmiausia dėl to, kad po jų auginamų javų derlingumas būna apie 1 t/ha didesnis, o tai reiškia papildomus 150 Eur/ha. Pridėjus susietąją paramą (60 Eur/ha), gaunamas jau visai solidus papildomas uždarbis. S. Augas, kalbėdamas apie pupų daigumą, dėl kurio kasmet kyla diskusijų, atkreipė dėmesį, kad pupos yra palyginti jautrios mechaniniam poveikiui – kritimas iš 1,5 aukščio jau gali neigiamai paveikti daigumą.

Siūloma daug vasarinių rapsų veislių (linijinių, hibridinių ir švaraus lauko), o jų sėklai beicuoti registruoti du nauji beicai – Buteo Start ir Scenic Gold. Galbūt tai paskatins žemdirbius plėsti vasarinių rapsų plotus, kurių pernai šalyje buvo vos 21,4 tūkst. ha. Šylantis klimatas darosi vis palankesnis kukurūzų auginimui, todėl tikėtina, kad šių augalų plotai plėsis.

Vertėtų keisti požiūrį į daugiamečių pievų naudojimą – senesnių kaip 5 m. pievų Lietuvoje priskaičiuojama 645 tūkst. ha, iki 5 naudojimo metų – 187 tūkst. ha. Apklausos rodo, kad vienam galvijui ūkiuose skiriama nuo 0,22 iki daugiau negu 1 ha pievų ploto. Kur kas geriau turėti intensyvų žolyną ir iš mažesnio ploto gauti reikalingą žolinių pašarų kiekį, o likusią žemę skirti komerciniams augalams.

Mikroorganizmų produktai nenuvylė

„Linas Agro“ Technologijų plėtros ir mikroelementų prekybos vadovas Andrius Lukoševičius konstatavo, kad bendradarbiavimas su įmone „Bioversija“ pateisino lūkesčius. Bandymai su mikroorganizmų produktais Biomas Grow, Biomas Universal, Biomas Protect ir Biomas Organic parodė, kad galima gauti užtikrintus derliaus priedus. Be to, visi šie produktai skatina natūralų dirvodaros procesą.

Konferencijoje apie mikroorganizmų produktų veikimą žemdirbiams aiškino įmonės „Bioversija“ atstovai

Biomas linijos produktų technologija vykdomas trejų metų trukmės projektas (2017–2020 m.) rodo, kad kasmet didėja humuso kiekis, C/N santykis, dirvožemio gyvybingumas, mažėja azoto išsiplovimas iš dirvožemio, ilgiau dirvoje išsaugoma drėgmė vegetacijos metu.

Artėjant pavasariniam laukų tręšimui srutomis, verta prisiminti jau daugelyje ūkių išbandytą azoto stabilizatorių Vizura, o tręšiantiems skystomis KAS trąšomis įdomus turėtų būti produktas Limus Clear. Pasak A. Lukoševičiaus, šių produktų sąnaudos hektarui yra 3–5 eurai, o gaunamas derliaus priedas (3 proc.) duoda arti daugiau kaip 20 eurų papildomų pajamų iš hektaro.

„Linas Agro“ pesticidų prekybos vadovas Petras Kiseliovas priminė beico svarbą ir paragino rinktis Kinto Plus, kuris ne tik veiksmingai saugo sėklą nuo patogenų, bet ir dėl labai geros formuliacijos mažiau dulka, todėl yra saugesnis darbuotojams, tolygiai padengia sėklas, o tokios sėklos geriau byra iš sėjamųjų.

Nuo svarbiausių javų ligų patikimai saugo jau pernai pristatytas fungicidų rinkinys Priaxor Power Pack, turintis 3 veikliąsias medžiagas. „Pirmi bandymų metai parodė, kad jis duoda nuo 4 iki 5 proc. derliaus priedą, bet palaukime dar šių metų rezultatų ir tada pakalbėsime 2021–aisiais“, – kalbėjo P. Kiseliovas.

„Rinkoje girdisi kalbos apie kukurūzų grūdams plotų augimą, o mes turime labai patikimą sprendimą, kaip apsaugoti kukurūzų pasėlius nuo piktžolių nesukeliant augalams streso“, – kalbėjo „Linas Agro“ pesticidų prekybos vadovas Petras Kiseliovas

Inovatyvus fungicidas Revytrex savo sudėtyje turi naują izopropanolio azolą Revysol ir yra neprilygstamas saugant javus nuo septoriozės. Šiemet žemdirbiams siūlomas ir Revysol pagrindu sukurtas naujas fungicidas Balaya, kuris komplektuojamas su Flexity. Apsaugai nuo miežių ligų – dryžligių, ramularijos, rūdžių, rinchosporiozės – rekomenduojama naudoti fungicidą Syrex.

Kuliant svarbu ne tik grūdai, bet ir šiaudai

„Dotnuva Baltic“ technikos produktų vadybininkas Paulius Račiūnas pristatė sezono naujieną – kanadiečių gamintojo „MacDon“ pjaunamąsias, kurios gali dirbti su ne vieno gamintojo kombainais. Žemiausias galimas pjovimo aukštis yra vos 3 cm – tai svarbu siekiant surinkti kuo daugiau šiaudų, taip pat kuliant žemaūgių augalų (miežių, pupų) derlių su galingesniais kombainais.

„Nuo šių metų tapome kompanijos „MacDon“ atstovais Lietuvoje ir Latvijoje, o pjaunamąją kviečiu apžiūrėti parodoje „Ką pasėsi“, – sakė „Dotnuva Baltic“ produkto vadybininkas Paulius Račiūnas

P. Račiūnas daug dėmesio skyrė kratiklinių ir rotorinių kombainų palyginimui tuo aspektu, kaip jie sudoroja šiaudus. Pastebima tendencija, kad šiaudų poreikis auga, nes grįžta jų populiarumas naudojant kurui, kraikui ir pašarui. Tyrimai rodo, kad kuliant su rotoriniais kombainais išsaugomas didesnis šiaudų kiekis.

Nekalbant jau apie tai, kad rotoriniai kombainai kur kas mažiau žaloja grūdus. Pernai rugpjūčio pradžioje atlikti tyrimai rodo, kad kuliant Case IH 8240, skaldytų grūdų rasta vos 0,2 proc. Kuo didesnis plotas kuliamas, tuo svaresni darosi nuostoliai, patiriami dėl suskaldytų grūdų: pavyzdžiui, kuliant 1 000 t kratikliniu kombainu, nuostoliai gali siekti 4 464 eurų (2,48 proc. suskaldytų grūdų, 1 tonos kaina – 180 eurų), o kuliant 1 000 t rotoriniu Case IH 8240 kombainu, piniginiai nuostoliai dėl suskaldytų grūdų būtų tik 360 eurų.

„Ar rotoriniai kombainai tinka tik dideliems ūkiams? Tikrai ne. Juk kiekvieno ūkio siekiamybė yra greitai ir kokybiškai nuimti derlių“, – patikino P. Račiūnas. Rotorinių kombainų populiarėjimą rodo ir statistika: prieš 5 metus iš 500 registruotų kombainų buvo 10 rotorinių, o pernai iš 100 naujų registruotų kombainų buvo 40 rotorinių ar hibridinių.

Tiesioginė sėja – kitoks požiūris į žemės dirbimą

„Dotnuva Baltic“ Technikos skyriaus vadovas Raimundas Janarauskas palygino tradicinės ir tiesioginės sėjos filosofiją. Europai žengiant Žaliuoju kursu, vis didesnis dėmesys skiriamas dirvožemio tausojimui ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimui, o vertinant šiais aspektais, tiesioginė sėja turi daug privalumų. Dirvožemis išlaiko stiprią struktūrą, artimą natūralioms ekosistemoms, augalų likučių sluoksnis ant dirvos trukdo dygti piktžolėms, saugo nuo vėjo erozijos, gerėja dirvos drėgmės bei temperatūros režimas ir t.t.

Parodoje „Ką pasėsi“ bus pristatyti „Agrisem“ gamybos podirvio purentuvai Cultiplow, kurie išpurena ir atpalaiduoja dirvožemį be sumaišymo. Taip pat ir tiesioginės sėjos sėjamoji Sly Boss, kurią sukūrė prancūzas ūkininkas, pats daug metų taikantis no-till technologiją.

„Organizuosime demoturus ūkiuose, norinčiuose išbandyti naujausią techniką“, – sakė „Dotnuva Baltic“ Technikos skyriaus vadovas Raimundas Janarauskas

Gamintojų teigimu, dirbant tokia sėjamąja ir sėjant kviečius po kukurūzų, darbo laikas sutrumpėja 3,5 karto, o kuro sąnaudos sumažėja 3,75 karto, nes visi darbai atliekami vienu važiavimu. Sėjant kviečius po javų, daro laikas sutrumpėja 2,6 karto, kuro sąnaudos sumažėja 2,8 karto.

„Visų technologijų esmių esmė – kiek žemdirbys iš hektaro įsideda pinigų į savo kišenę“, – reziumavo R. Janarauskas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kurios įstaigos darbą karantino laikotarpiu vertinate geriausiai?
Orai