Ekologinio žemės ūkio ištakų jubiliejus skatina įvertinti dabartį
2021-09-28

Vilnius. Ekologinio žemės ūkio idėjos mūsų šalyje pradėtos skleisti prieš 30 metų, kai susibūrė Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacija „Gaja“, kuri kūrė ekologinio judėjimo bendruomenę, agrarinę visuomenę švietė ekologinio žemės ūkio klausimais.

Rugsėjo 24 d. Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) kartu su Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) ir Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacija „Gaja“ organizavo konferenciją, skirtą ekologinio žemės ūkio Lietuvoje 30 metų ir popiežiaus Pranciškaus enciklikos „Laudato si'“ 5 metų sukakčių paminėjimui. Beje, šis renginys planuotas pavasarį, bet dėl pandemijos buvo nukeltas į rudenį.

Renginyje Seimo salėje dalyvavo KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis, „Gajos“ įkūrėjai profesoriai Vanda Žekonienė, Antanas Svirskis, Bronius Bakutis, kiti aktyvūs organizacijos nariai,  Žemės ūkio ministerijos atstovai, VDU ŽŪA kanclerė Astrida Miceikienė ir kt. kviestiniai svečiai. Konferencija visiems norintiesiems buvo transliuojama internete Atviro Seimo kanalu.

RVAC 21 09 30

Konferencijoje dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. Astrida Miceikienė (kairėje), KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis, „Gajos“ viena įkūrėjų ir ilgametė vadovė prof. Vanda Žekonienė

Kaip pastebėjo konferencijos organizatoriai, per 30 metų daug nuveikta Lietuvos agrarinės visuomenės švietimui, padarytas didžiulis įdirbis formuojant ekologinės žemdirbystės mokslinius, teorinius bei praktinius pagrindus šalyje, atlikta nemažai mokslinių tyrimų, vykdyti tarptautiniai projektai, užauginta taikomosios ekologijos, agroekologijos studentų ir mokslininkų karta, suburta Lietuvos ekologinio judėjimo bendruomenė.

KRK pirmininkas padėkos raštus už ilgametį darbą ekologinio žemės ūkio srityje įteikė profesoriams Vandai Žekonienei, Antanui Svirskiui ir Broniui Bakučiui, doc. Algirdui Gavenauskui, ūkininkui Valentinui Geniui.

Žemės ūkio ministro padėkas ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vyresnysis patarėjas Saulius Jasius savo ruožtu įteikė V. Žekonienei, B. Bakučiui, A. Svirskiui bei „Gajos“ administratorei Daivai Baltramaitytei.

Kaip pastebėjo ilgametė „Gajos“ vadovė profesorė Vanda Žekonienė, jubiliejus nėra vertybė savaime, o priminimas, kad organizacija yra, ir pasitikrinimas, ar ekologinio žemės ūkio idėjos tebėra vertybė

Renginio metu apžvelgti nuveikti darbai, diskutuota apie ekologinio žemės ūkio sektoriaus situaciją ir perspektyvą, aptarta, ką galima padaryti ateityje, kad ši sritis ir toliau vystytųsi.

Svarbi ne tik pirminė gamyba

Kaip pastebėjo ŽŪM vyr. patarėjas S. Jasius, prieš 30 metų ekologinio judėjimo iniciatyvas parodė mokslininkų ir ūkininkų bendruomenė, o tuomet reikėjo ir valstybės pripažinimo, paramos... 1997-aisiais buvo įkurta ekologinį žemės ūkį sertifikuojanti organizacija, nuo 1999 m. ekologiniams ūkiams pradėta teikti nacionalinė parama pagal plotus.

Didesni finansiniai instrumentai atėjo Lietuvai tapus ES nare. Kaip pastebėjo S. Jasius, finansinė parama labai skatino ekologinių ūkių plėtrą. Dabar šalyje sertifikuota 240 tūkst. ha ekologinių plotų, t.y. 8 proc. visų žemės ūkio naudmenų.

Kalbėdamas apie dabartinę ekologinio žemės ūkio situaciją Lietuvoje S. Jasius pažymėjo, jog labiausiai išplėtota augalininkystė. Tiesa, ekologinė gyvulininkystė šioje srityje irgi labiau išvystyta, palyginti su įprastiniais ūkiais. Šiuo metu pagreitį įgyja ekologinė mėsinė galvijininkystė. Tačiau didesnės plėtros reikia ekologinei uogininkystei, sodininkystei, daržinininkystei.

„Svarbu, kad į ekologinį judėjimą įsijungia visa grandinė, ne tik pirminė gamyba. Būtina, kad vyktų produktų perdirbimas, kurtųsi pridėtinė vertė, kad produktai dar labiau pasiektų vartotojus, nors dabar jau kiekvienoje parduotuvėje yra atskiros ekologiškų produktų lentynos ar skyriai. Greta to, reikia stimuliuoti ir ugdyti vartotoją“, – pabrėžė S. Jasius.

ŽŪM patarėjas S. Jasius didelį ekologinio žemės ūkio potencialą sieja su ES žaliuoju kursu, kuris labai palankiai žiūri į šią kryptį: europiniu lygiu numatoma iki 2030 m. pasiekti, kad ekologiniai ūkiai sudarytų 25 proc. visos žemėnaudos. Išleistas EK ekologinio žemės ūkio veiksmų planas, kuris padeda matyti sektoriui ateities vizijas ir tikslus.

Tiesa, mes dar toli nuo ES užbrėžtos ekologinio žemės ūkio plėtros ribos, bet siekiama lik jos judėti. Nacionalinėje Vyriausybės programoje numatyta iki 2030 m. Lietuvoje pasiekti 15 proc. ekologinių žemės ūkio naudmenų.  

Vėliau konferencijoje pasisakęs Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Saulius Daniulis pažėrė ir kritikos valstybės politikos atžvilgiu. Pasak jo, per paskutiniuosius 7 metus ekologinio ūkininkavimo sektoriuje ritamės žemyn...

„Nebeturime savarankiško žemės ūkio universiteto, agronomus ruošiame internetu. Nėra aiškaus veiksmų plano, kaip pasieksime tą numatytą ekologinio žemės ūkio plėtrą. Tik kalbos ir dideli šūkiai. Kaip galima tik šūkiais pasiekti kažko?“, – retoriškai klausė LEŪA vadovas.

Ragina nepamiršti ir idėjinių dalykų

Kalbėdama apie ekologinio žemės ūkio idėjas ir apžvelgdama nueitą kelią V. Žekonienė akcentavo, kad ne viskas turėtų būti vertinama vien tik naudos sąvoka: „Mes kartodavome, kad pragmatiniai santykiai neturėtų viršyti dvasinio vaidmens.“

Ilgametės „Gajos“ vadovės mintis pratęsė A. Svirskis, sakydamas, kad ir dabar būtina tobulinti ekologinį švietimą. Jis kritikavo dabartinę politiką, leidžiančią įsikurti didžiuliems ūkiams, be atodairos kirsti miškus ir pan.   

„Neįsivaizduoju tokio ekologinio ūkio, kuris užima 30 tūkst. ha. Kaip jame tvarkytis? Stambus ūkis ir principo negali ūkininkauti ekologiškai. Yra gražių pavyzdžių, kaip smulkūs ūkiai tvarkosi. O kokią gamtą paliks stambūs ūkiai? Reikia išlaikyti Lietuvoje nors 20 tūkst. smulkių ūkių!“, – akcentavo A. Svirskis.

Prof. Antanas Svirskis visą gyvenimą kovoja už ekologiją, už gamtos išsaugojimą, pasisako už tai, kad šalyje būtų kuo daugiau smulkių ūkių

Yra daug spręstinų klausimų

Gyvulininkystės specialistas B. Bakutis sakė, jog jau iš pat pradžių kuriantis ūkiams suprasta, kad ekologijos be gyvulių nebus. Tačiau dabar profesorių neramina mažėjantis gyvulių skaičius, tame tarpe ir ekologiniuose ūkiuose. Taip pat mažėja ir sertifikuotų paukščių skaičius.

Yra problemų ir dėl ekologiškos produkcijos realizacijos. „Lankiausi gerai išvystytame ekologiniame ūkyje, kuris pieną pila į bendrą supirkėjų katilą. Taip yra dėl vartotojų neaktyvumo, nes neišperka ekologiško pieno parduotuvėse, dėl to jis superkamas kaip įprastinis.

Gerai, kad plečiasi ekologiškos jautienos gamyba, avininkystė. Tačiau dar trūksta ekologinių skerdyklų, todėl ekologiška jautiena ir aviena išvežama kaip neekologiška, nes gyvuliai paskerdžiami nesertifikuotose skerdykloje“, – apie spręstinus ekologinės gyvulininkystės sektoriaus klausimus kalbėjo B. Bakutis.

Kiaulių sektoriuje didžiausia problema yra maras. Dėl šio ligos suvaržymų negalima kiaulių laikyti lauke. Tuo tarpu būtent taip laikant, kaip rodo ankstesnė ekologinių ūkių praktika ir atlikti moksliniai tyrimai, galima pasiekti gerų rezultatų.

Ekologinėje paukštininkystėje pagrindinė bėda, pasak profesoriaus, yra raciono subalansavimas, kad ekonomiškai apsimokėtų kiaušinių gamyba, nes kainų skirtumas tarp įprastų ir ekologiškų toks, kad gauti mažai kiaušinių neapsimoka. O pigių lesalų, t.y. genetiškai modifikuotų sojų, ekologiniuose paukštynuose naudoti negalima. Ta pati problema su mėsine ekologine paukštininkyste.

Prof. Bronius Bakutis sakė, jog jau iš pat pradžių kuriantis ekologiniams ūkiams suprasta, kad be gyvulių ekologijos nebus

Ekologiški turi būti ne tik ūkis, bet ir gyvenimo būdas

Kalbėjusieji konferencijoje pabrėžė, kad naujas galimybes ūkininkauti ekologiškai atveria ES žaliasis kursas. Pasak A. Miceikienės, tam kursui iškelta daug ambicingų tikslų, žemės ūkio laukia labai dideli iššūkiai, nors Europa nėra labiausiai pasaulyje teršiantis ir daugiausiai anglies dvideginio išskiriantis žemynas. Žemės ūkis nei Lietuvoje, nei pasaulyje irgi nėra didžiausias teršėjas, palyginti su kitomis pramonės šakomis, bet bendra situacija skatina visus atsigręžti į ekologiją.

„Būti draugiškesniems gamtai dar yra kur. O ambicingą tikslą emisijų mažinimui turi išsikelti visas pasaulis. Visiems reikia galvoti, ar tik žemės ūkyje turime būti ekologiški, ar visame gyvenimo būde. Pelnas – nėra tik pinigai. Ekologinis žemės ūkis vertingas dėl kitų dalykų.

Jeigu visi vabzdžiai išnyktų, ateitų pasaulio pabaiga, jeigu išnyktų žmonija, pasaulis klestėtų... Taip pasakė amerikiečių medicinos mokslininkas. Todėl keiskime įpročius, nes patiriame ne tik ekologines, ekonomines, bet ir vertybines krizes“, – sakė VDU ŽŪA kanclerė A. Miceikienė. 

MŪ inf.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip motyvuojate savo ūkio darbuotojus?
Orai