Ekologijoje itin svarbus dėmesys dirvožemiui
2021-07-23

Ukmergė. Ūkininko Valentino Genio (nuotr.) tvaraus ūkininkavimo akademija ekologinės žemdirbystės entuziastus pakvietė jau į trečiąją konferenciją, šįkart skirtą praktinei patirčiai klimato kaitos kontekste, dirvožemio procesų valdymui, augalų ir jų veislių svarbai beariminėje žemdirbystėje. V. Genys daug metų ūkininkauja ekologiškai ir nuolat seka dirvožemyje vykstančius procesus, taiko tvarias sėjomainas ir stengiasi ne tik palaikyti esamą derlingumą, bet ir jį didinti. 

Beveik tris dešimtmečius ūkininkaujantis V. Genys, kartu su bendrove „Agrolitpa“ įkūrę viešąją įstaigą „V. Genio tvaraus ūkininkavimo akademija“, siekia atlikti ilgalaikius ekologinės žemdirbystės tyrimus ūkyje, o jų rezultatais dalytis su visais, norinčiais gilesnio supratimo apie šią sritį. 

„Prieš 25 metus žemę pradėjau dirbti minimaliai, o jau šešiolika metų taikau nulinį žemės dirbimą. Dievas viską sukūrė tobulai, tad kažką keisti neturiu noro. Augalų galia yra begalinė. O mano ūkininkavimas stovi ant labai paprasto bazinio dalyko - sėjomainos. Vadovaujuosi tuo, kad reikia ne tik klausytis, bet ir išgirsti, ne tik žiūrėti, bet ir pamatyti“, - konferencijos dalyviams kalbėjo V. Genys. 

Linas agro mob 21 08 02+ bioversija 21 08 02

Bendrovės „Agrolitpa“ generalinis direktorius dr. Virginijus Kliučininkas pabrėžė kokybiškų sėklų svarbą agrotechninėje grandinėje ir priminė, kad įmonė jau ilgą laiką bendradarbiauja su žinomiausiomis Europos ir kitų pasaulio šalių selekcijos-sėklininkystės firmomis, mokslo tyrimo įstaigomis. Tai leidžia atrinkti pačias tinkamiausias ir efektyviausias veisles, kurios būtų geriausiai adaptuotos ekologiniam ar neekologiniam auginimo būdui ir atitiktų agroekologines sąlygas Lietuvoje. 

„Sėklų atnaujinimas – tai viena iš pagrindinių priemonių, leidžiančių užtikrinti didesnį derlių, užauginti sveikesnius augalus. Turime siekti bendro tikslo: grožio, naudos ir saugumo“, - sakė V. Kliučininkas. 

Konferencija „Praktinė V. Genio tvaraus ūkininkavimo patirtis klimato kaitos kontekste. Dirvožemio procesų valdymas, augalų ir jų veislių svarba beariminėje žemdirbystėje“ vyko ūkyje „Farmers Circle“, o vėliau persikėlė į Valentino Genio laukus Griežionyse

Laiko galvojimui vis mažiau

Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio politikos grupės vyresnysis patarėjas Saulius Jasius skaitė pranešimą dabar itin aktualia tema – „Žaliasis kursas – ką turime žinoti?“. Kad maisto produktai turi būti saugūs, maistingi ir kokybiški, reikia tvarios maisto gamybos sistemos, tačiau kol kas iki idealaus tvarumo dar toli – teršiame aplinką, darome neigiamą įtaką klimatui, nemažai maisto iššvaistome. 

„Visa grandinė nuo gamybos iki vartotojo turi tapti tvari. Europos Sąjungos Žaliasis kursas mums primena, kad laiko galvojimui lieka vis mažiau. Yra parvirtinti reglamentai, priimami įstatymai, kaip, kokių krypčių laikytis ir kaip keisti darbus. Pagal planus iki 2030 m. turime 15 proc. sumažinti azotinių trąšų naudojimą. Spręsdami mėšlo problemą, jį turime išmokti paversti į biodujas. Lyginant su 2020 m., ekologinio ūkininkavimo plotus turime padvigubinti“, – tokius ambicingus siekius vardijo S. Jasius. 

Jis priminė gerai žinomą tiesą, kad gamta nedovanoja klaidų ir jos netausojimo. Jau dabar akivaizdu, kad dalis augalų auginimo arealų stumiasi į šiaurę. Žemės ūkis tampa pažeidžiamas dėl kritulių sumažėjimo vasarą, žiemomis padidėjusių ekstremalių orų, sniego dangos ir įšalo mažėjimo bei kenkėjų ir ligų protrūkių. Iki 2050 m. ūkininkai turės išmokti prisitaikyti prie keliamų reikalavimų. 

Konferencijos organizatoriai V. Kliučininkas (kairėje) ir V. Genys (dešinėje) ekologinio ūkininkavimo aktualijas aptarė su LŽŪKT direktoriumi Edvardu Makeliu (viduryje)

Ekologinės gamybos augimas

Ekologinės gamybos sertifikavimo aktualijas ir naujoves pristačiusi VšĮ „Ekoagros“ direktorė Virginija Lukšienė sakė, kad šįmet sertifikavimo darbų sezonas startavo gegužės viduryje. 

„Preliminarūs duomenys nuteikia optimistiškai. Augalininkystę, gyvulininkystę sertifikuojančių ūkių subjektų šįmet turime 2 554, tai yra 355 daugiau negu pernai. Plotu tai yra 256 tūkst. hektarų – 28 tūkst. hektarų daugiau negu prieš metus. Sertifikavimo darbus stengiamės atlikti kaip galima efektyviau. Patikslinimams naudojame elektroninius žemėlapius. Tikslinimus ūkininkai gali pateikti per mobiliąją programėlę „NMA Agro“. Tai puikiai veikia“, – teigė V. Lukšienė.

Ji priminė, kad ES ekologinės gamybos reglamentas dėl pandemijos kiek vėluoja. Kol kas iš 50 aktų patvirtinta tik 10, tačiau darbai sparčiai vyksta. V. Lukšienė informavo apie sertifikavimo naujoves, kokie reikalavimai keliami sėkloms, kokia būtina pasėlių ir gyvulių priežiūra, kad produkcija galėtų būti sertifikuojama kaip ekologiška. Esamiems ir būsimiems pareiškėjams itin aktualu buvo išgirsti naujienas apie pereinamąjį laikotarpį. 

Penkios taisyklės, kad dirvožemis gerėtų

VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkas prof. dr. Vaclovas Bogužas pasakojo apie sveiko dirvožemio formavimą. „Norimų rezultatų ūkininkai gali sulaukti tik turėdami sveiką dirvožemį. Kaip jį formuoti – svarbus ir aktualus klausimas. Sveikas dirvožemis geba veikti kaip gyvybiškai svarbi gyvoji ekosistema, palaikanti augalus, gyvūnus ir žmones. Didelis dėmesys skiriamas pagrindinėms sveiko dirvožemio funkcijoms: augalų maisto medžiagų apykaitai, vandeniui, filtravimui ir buferiškumui, fiziniam stabilumui ir palaikymui bei biologinei įvairovei“, – kalbėjo V. Bogužas. 

Kad dirvožemis gerėtų, reiktų laikytis penkių taisyklių: pirmiausia - sėjomainos, taikant platesnes rotacijas, antra – uždengti dirvą gyva ir negyva danga, taip pat  – nuolat auginti tarpinius mišinius, taikyti tausojamojo ūkininkavimo principus (ne mažiau 30 proc. dirvos paviršiaus padengta augalinėmis liekanomis, žemės dirbimas minimalus ir ne giliau kaip 10 cm), naudoti kompostą arba organines trąšas. 

„Kad dirvožemis būtų tobulas, reikia laikytis dar keturių taisyklių: auginti karves arba kitus gyvulius, išlaikyti pastovias technologines vėžes, įdiegti kontroliuojamo slėgio sistemą padangose vengiant dirvožemio suspaudimo, teisingai kompostuoti“, – konkrečius patarimus dalijo mokslininkas. 

VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkas Vaclovas Bogužas daug metų atlieka įvairių veiksnių įtakos dirvožemio kokybei tyrimus ir remdamasis jų rezultatais pateikia pagrindines dirvožemio gerinimo taisykles

LAMMC Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas dr. Virginijus Feiza supažindino su skirtingose Lietuvos vietose vykdytų dirvožemio tyrimo rezultatais. „Nustatėme dirvožemio charakteristiką ir matome, kad dažnai geriname viršutinį sluoksnį, o apatinius skurdiname. Vyksta dirvožemio sluoksniavimasis. Turime rūpintis, kad dirvožemiai gerėtų, o tam pagrindinė medžiaga yra organika. Jei nebus organikos, dirvožemiai greitai bus nugyventi“, – sakė V. Feiza. 

VDU ŽŪA mokslininkė dr. Aušra Marcinkevičienė dalijosi pastebėjimais apie daugianarių pasėlių įtaką dirvožemio tausojimui. „Nuo 2017 m. vyksta tyrimai, tad jau turime pirmąsias išvadas apie daugianarių augalų privalumus ir trūkumus. Daugianariuose pasėliuose susiformuoja gausesnis šaknynas, kuris turtina dirvožemį. Tad mes skatiname tai išbandyti ir patiems įsitikinti“, – ragino ūkininkus A. Marcinkevičienė. 

Konferencijos dalyviai išgirdo ne tik mokslininkų tyrimų rezultatų apžvalgas, bet ir praktikų patarimus. Bendrovės „Agrolitpa“ atstovai pateikė informacijos apie įvairių augalų sėklų naujienas, o žydinčių augalų mišinius jie pristato kaip žaliąjį žemės auksą – tai ne tik grožis, bet ir nauda. 

O kad geriau vieną kartą pamatyti, negu dešimt kartų išgirsti renginio svečiai įsitikino aplankę V. Genio dirbamus laukus. Ūkininkas atvirai dalijosi savo pastebėjimais, patarimais, tačiau akcentavo, kad kiekvienas žemdirbys savo dirvas ir laukus pažįsta geriausiai, tad turi tvarkytis ūkyje asmeniškai, o ne klausytis bendrų agronominių pamokymų.

MŪ inf. 

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Į ką dažniausiai investuojate ūkio uždirbtą pelną?
Orai