Basf A1 01 02 24 Basf 01 02 24 m1
Renginiai
Efektyvus ir saugus purškimas – ne raketų mokslas
„CropLife Europe“ ekspertas Jeremy’is Stephen’as Dyson’as (Džeremis Stivenas Daisonas)

Kauno r. Asociacijos „CropLife Lietuva“ organizuotoje konferencijoje „Geroji ūkininkavimo praktika paviršinio vandens taršos prevencijai“ buvo galima išvysti „CropLife Europe“ ekspertą Jeremy’į Stephen’ą Dyson’ą (Džeremį Stiveną Daisoną).

Mokslininkas, turintis daugiau nei 30 metų patirties augalų apsaugos produktų tyrinėjimo srityje, susirinkusiems ūkininkams negailėjo praktinių patarimų, padedančių užtikrinti, kad kuo mažiau pesticidų likučių patektų į vandens telkinius.

Vis tik, anot eksperto, purškimas – ne raketų mokslas. „Nereikia būti Einšteinu, kad užtikrintum efektyvų augalų apsaugos produktų (AAP) purškimą. Naudojant AAP sklypo ribose, kur netoli yra vandens telkinys, svarbiausia įvertinti tai, kiek produkto gali į jį nudreifuoti. Tad egzistuoja stebėjimo zona, kurios negalima pamiršti“, – pabrėžė J. S. Dyson’as.

Bioversija m7 2024 02 22

Tai, kas vyksta laukuose, veikia visą aplinką

„CropLife Europe“ eksperto teigimu, problemos dažniausiai prasideda laukuose, kai AAP pradedami ruošti, pavyzdžiui, kai netinkamai maišomi.

„Ūkininkams AAP kainuoja, tad jiems svarbu juos panaudoti veiksmingai – taip, kad patektų ant augalų ir juos apsaugotų“, – tikino mokslininkas ir priminė pagrindines rekomendacijas, ką daryti, kad taip ir būtų.

Viena svarbiausių – įvertinti produkto lašelių dydį, nes tai daro įtaką jų pasklidimui. Be to, eksperto teigimu, kuo didesnis važiavimo greitis, tuo didesnė lašelių pasklidimo rizika. Tad dabar, kai žemdirbiai apdirba žemę greičiau su našesne įranga, būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp greičio ir efektyvumo. „Tokiu atveju reikia parinkti tinkamą sijos aukštį, purkštukų skersmenį“, – pridūrė ekspertas.

Be to, anot J. S. Dyson’o, didelis lašelių pasklidimas, kai aplink techniką matyti tarsi migla, kelia nerimą tai visuomenės daliai, kuri ypač jautriai reaguoja į taršą. Tai ypač aktualu Prancūzijoje, kur dauguma ūkininkų naudoja oro pagalvę, kad sija būtų kuo stabilesnė, kas užtikrina mažesnį lašelių pasklidimą.

Anot mokslininko, prieš purškiant būtina peržvelgti orų prognozes (vėjo greitį ir kryptį, lietaus tikimybę). Svarbu, kad vėjas pūstu kita kryptimi, nei yra apsaugos zona ar vandens telkinys.

„Jei sąlygos nepalankios, vertėtų pakeisti purškimo datą. Vis tik jei to padaryti neišeina, reikėtų siją nuleisti labai žemai ir lėtai purkšti gana didelius lašelius“, – aiškino ekspertas ir patikino, kad labai maži lašeliai ne visada yra geriausias pasirinkimas, mat gali sukelti dreifo problemų. Taigi svarbu atsižvelgti į konkrečią situaciją.

Taip pat mokslininkas ragino nuolat tikrinti purškimo įrangą, nepaisant to, kad jai neseniai atlikta techninė apžiūra. Mat niekada negali žinoti, kas suges, nors dar visai neseniai veikė puikiai.

„Labai svarbu atkreipti dėmesį į pesticidų transportavimą į laukus, saugojimą, parvežimą į ūkį. Teko dirbti įmonėje, kuri turėjo gerą ir kokybišką purkštuvą, bet ūkininkas nepatikrino žarnelės, kuri paskui trūko ir viskas išsiliejo“, – patirtimi dalijosi svečias.

J. S. Dyson’as taip pat ne kartą pabrėžė, kad labai svarbios yra asmens apsaugos priemonės: „Turime Anglijoje tokį posakį – jei nori sėkmės, turi tinkamai apsirengti. Galbūt ir nepatogu, karšta, bet reikia suprasti, kad apsaugos priemonės ir yra skirtos apsaugai. Saugomas ne tik ūkininkas, bet ir aplinka.“

Operatoriaus svarba

Kad ir kokia išmani purškimo technika būtų, savaime ji darbo neatliks. Tad čia svarbus vaidmuo tenka operatoriui. Anot J. S. Dyson’o, norint pasiekti geriausių rezultatų, operatorius turi būti ir išsilavinęs, ir įgijęs praktikos.

„Šiuolaikiniai purkštuvai yra nepalyginamai geresni, patobulėję, išmanūs. Tad svarbu, kad operatorius turėtų patirties ir mokėtų juo tinkamai naudotis“, – teigė ekspertas.

Be to, asociacija „CropLife Europe“ dalyvavo Operatorių mokymo skatinant gerąją darbo praktiką ir tvarumą (TOPPS) projekte, kurio ekspertai žemdirbiams parengė informacinę ir mokomąją medžiagą. Ten aprašomas saugaus AAP naudojimas, dalijamasi Vakarų Europos šalių patirtimi taikant paviršinio vandens nuotėkio stabdančias ir eroziją mažinančias priemones.

Mokslininko teigimu, nuo 2005-ųjų pagal gerosios darbo praktikos programą apmokyta daugiau nei 900 tūkst. žmonių.

Reikėtų daugiau lankstumo

S. Dyson’as Prancūziją pateikė kaip pavyzdį, kur apsaugos zonos nustatytos teisės aktuose. „Šalis priėmė tokį sprendimą norėdama apsaugoti savo vandens telkinius. Kitose šalyse laikomasi pragmatiškesnio požiūrio. Štai Jungtinėje Karalystėje apsaugos zonas gali nusistatyti pats ūkininkas, atsižvelgdamas į naudojamų APP etiketes. Bet Vokietijoje ūkininkams to daryti neleidžiama“, – skirtumus tarp valstybių aptarė ekspertas.

Anot jo, dėl griežtai nustatytų apsaugos zonų dažnai kyla konfliktų, ginčų, tad vertėtų pagalvoti apie didesnį lankstumą.

„Žinoma, lankstumas reikalauja prisiimti atsakomybę už atliekamus veiksmus ir priimamus sprendimus. Ir šalių kultūriniai skirtumai tikriausiai lemia tai, ar zonas griežtai nustato teisės aktai, ar laikomasi lankstesnio požiūrio, kokios jos turėtų būti.

Manau, tai visiems svarbus klausimas. Tad turėtume susėti ir rasti pusiausvyrą tarp ekonomikos ir aplinkosaugos“, – per konferenciją vykusioje diskusijoje kalbėjo „CropLife Europe“ ekspertas.

Tai, kad lankstumo šioje srityje tikrai reikėtų, pabrėžė ir „CropLife Lietuva“ direktorė Zita Varanavičienė, kurios manymu, nustatant apsaugos zonas reikėtų atsižvelgti ir į ateinančias naująsias technologijas.

Šaltinis: manoūkis.lt inf.
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kokių priemonių imatės dėl užmirkusių žieminių pasėlių?
Visos apklausos