Diskusijose – kadastrinių matavimų problemos
2019-11-18

Vilnius. Žemės reformai artėjant prie finišo, vis dažniau iškyla kadastrinių matavimų kokybės klausimas. Matininkams grįžta nemaža dalis derinimui pateiktų bylų, tad norint paslaugas suteikti greičiau, suinteresuotos pusės sėdo apskritojo stalo diskusijai.

Praėjusią savaitę Vilniuje matininkų, Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) bei Žemės ūkio ministerijos atstovai aptarė žemės sklypų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų bylų rengimo ir tikrinimo klausimus.

Tai – jau penktoji diskusija. Anksčiau panašūs renginiai vyko ir Telšiuose, Panevėžyje, Utenoje bei Kaune. Vilniuje vykusioje diskusijoje ieškota galimybių efektyviau ir sklandžiau bendradarbiauti NŽT specialistams ir matininkams.

Vaderstad 12 05

NŽT direktoriaus pavaduotojo Algio Bagdono teigimu, šių susitikimų metu norima išdiskutuoti ir išgryninti, kaip reikėtų tobulinti teisės aktų reglamentavimą bei išsiaiškinti, kaip „panaikinti dirbtinas kliūtis, dėl kurių atsiranda didelis atmetamų bylų kiekis“. Tikėtina, kad tam reikės keisti ir teisės aktus, ir vidines NŽT procedūras bei aprašus, ir matininkų reglamentavimą.

Jo teigimu, po keturių diskusijų ima ryškėti gairės. „Tikslas – parengti priemonių planą, jį aptarti su Žemės ūkio ministerija, pateikti profesinių sąjungų vadovams, galbūt surengti dar vieną susitikimą. Norisi viešąsias paslaugas suteikti kuo greičiau ir paprasčiau. Gerinti bendravimą ir bendradarbiavimą“, - susitikimo pradžioje kalbėjo A. Bagdonas.

2018 metais NŽT patikrai pateikta 114 tūkst. žemės sklypų kadastro duomenų bylų, per 28 proc. jų buvo grąžinta matininkams taisyti ir koreguoti.

NŽT Geodezijos ir nekilnojamojo turto kadastro skyriaus vedėja Jurgita Macinkevičienė klausė, kur yra problema, kad vienuose rajonuose atmetama kone pusė pateiktų bylų, o kitose – labai mažai. „Man susidarė įspūdis, kad kone kiekvieną dieną turime bendrauti apskritajame stale, turime problemas spręsti ir tikslas – pasiekti 15 proc. Turbūt klaidų neišvengsime nei vieni, nei kiti, nes neklysta tas, kas nedirba, bet prašymas ir tikslas mūsų visų – bendradarbiaukime, kalbėkimės“, - diskusijos dalyviams kalbėjo skyriaus vedėja.

Anot jos, yra rajonų, kuriuose nuolat organizuojami susitikimai su matininkais, vyksta komunikavimas ir sulaukiama atitinkamų rezultatų. „Juk tikslas nėra atmesti bylą, bet – kuo greičiau ją suderinti, parengti kokybiškai“, - NŽT skyrius ir matininkus bendradarbiauti, pamiršti aroganciją ragino J. Macinkevičienė.

NŽT Geodezijos ir nekilnojamojo turto kadastro skyriaus vedėja Jurgita Macinkevičienė pristatė dažniausias žemės sklypų kadastro duomenų bylų klaidas ir kvietė diskusijos dalyvius pasisakyti aktualiausias klausimais

Ji savo pranešime nagrinėjo dažniausiai pasitaikančias bylų klaidas, kalbėjo, kad dalis jų atsiranda dėl skirtingo požiūrio į tuos pačius teisės aktus. „Kartais kyla klausimai, kodėl tuos pačius dalykus interpretuojame skirtingai. Kad reikia tobulinti teisės aktus, tikriausiai, pritartų visi. Kai kuriuos dalykus, matyt, reikia keisti iš esmės, bet jei aktas galioja šiandien, turime juo vadovautis, o ne interpretuoti“, - kalbėjo NŽT atstovė.

Jos teigimu, pagrindinės matininkų klaidos, turinčios, galbūt, skaudžiausias pasekmes – tai, kas susiję su žemės sklypo ribų atstatymu. Anot jos, neretai pažeidžiami Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkto ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 6 punkto reikalavimai. Taip pat dažnos ir techninės klaidos, padaromos, galbūt, kartais ir iš skubėjimo. „Klaidų, kad ir techninio pobūdžio, yra daug. Jų galėtų mažėti“, - sakė J. Macinkevičienė, teigdama, klysta ne tik matininkai, yra ir NŽT specialistų perteklinių reikalavimų.

„Jei norime ieškoti kabliukų, jų rasime, tikriausiai, bet kokiame dokumente, bet ar turime grąžinti taisyti?...“, - retoriškai klausė NŽT atstovė. Anot jos, pasitaiko atvejų, kai byla keliauja pirmyn-atgal dėl nepagrįstų reikalavimų. Ji ragino abi puses – matininkus ir žemės sklypų kadastro bylas tikrinančius NŽT darbuotojus - komunikuoti, tartis, aiškintis.

Apskritojo stalo metu aptarti konkretūs klaidų pavyzdžiai, diskutuota dėl perėjimo prie elektroninių dokumentų ir jų apskaitos. Matininkų atstovai teigė, kad tarpiniams pasiūlymams neprieštarauja, tačiau reikia turėti galvoje, kad galiausiai vis tiek einama prie skaitmeninės bylos. Anot jų, savu laiku Vyriausybė nusprendė, kad lėšų neskirs ir neis skaitmenizavimo keliu, tačiau dabar to reikalauja.

Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjungos pirmininkas Tomas Juozapavičius atkreipė dėmesį, kad faktiškai matininkams tenka ir viešojo administravimo funkcija, nors įstatymai to nenumato.

NŽT atstovai apskritojo stalo  dalyvius kvietė kartu paieškoti atsakymų, kokia turėtų būti žemės sklypo kadastro duomenų komplektacija – ar tikslinga komplektuoti teritorijų planavimo dokumento ištrauką elektroninėje byloje. Diskutuota apie situacijas, kai sunaikinti riboženkliai turi būti atstatomi pradiniais punktais naudojant tos pačios koordinačių sistemos pagrindo punktus, kaip ir atliekant ankstesnius kadastro matavimus, bei kitais aktualiais klausimais.

Visose apskritojo stalo diskusijose išgirstus siūlymus bei informaciją NŽT ketina apibendrinti ir parengti priemonių planą.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip ketinate ūkininkauti kitąmet, jeigu dar didės mokesčiai ir mažės žemės ūkio rėmimas?
Orai