Diskusijose atrandami vertingi sprendimai
2020-10-07

Akademija, Kėdainių r. Kokią įtaką sėjos laikas daro pasėlių piktžolėtumui, kada geriau naikinti piktžoles žieminiuose rapsuose ir ar tikrai pabiros tampa didesne bėda negu piktžolės – apie visa tai ūkininkai kalbėjosi su mokslininkais diskusijų grupės susitikime.

Antradienį LAMMC Žemdirbystės instituto bandymų laukuose grupė ūkininkų iš Raseinių rajono, suburti augalininkystės konsultantės Jurgitos Jonikaitės, kalbėjosi su instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vyresniosiomis mokslo darbuotojomis Gražina Kadžiene ir Ona Auškalniene apie ūkio išteklių tausojimą - taikomų technologijų vertinimą, augalų apsaugos produktų, trąšų naudojimo optimizavimą. 

Žemdirbius sudomino mokslininkų atliekamas eksperimentas – kiek galima vėlinti žieminių kviečių sėją, taip stengiantis mažinti pasėlių piktžolėtumą. „Kviečiuose smarkiai plinta vienaskiltės piktžolės, kurios dėl atsparumo herbicidams vis sunkiau sunaikinamos, o vienas iš būdų su jomis kovoti – vėlinti sėją“, – paaiškina O. Auškalnienė.

Linas agro mob 21 04 01+ Bioversija 21 04 30

Žieminiai kviečiai eksperimente sėjami skirtingais terminais: ankstyviausia sėja buvo rugsėjo 5 d., o vėlyviausia suplanuota lapkričio pradžioje. Dauguma žemdirbių linkę planuoti ankstyvą sėją, nes bijo rizikuoti dėl nenuspėjamų rudens orų. Ir iš tiesų, tarkime, 2017 m., kai buvo labai lietingas ruduo, sėjos vėlinimas visiškai nepasiteisino – tada nemaža dalis laukų liko tiesiog neapsėti.

„Ir mokslininkai, ir žemdirbiai sutaria dėl vieno: kviečiams svarbiausia prieš žiemą išdygti, visa kita jie spėja atlikti pavasarį. Žinoma, galima ginčytis, ar tokiu atveju kviečiai atskleidžia visą savo potencialą ir kiek užauginimo sėkmė priklauso nuo palankių orų. Kita vertus, jeigu didžiulė problema pasidarė vienskilčių piktžolių išplitimas ir jų atsparumas herbicidams, tai kviečių potencialas šiaip ar taip neatskleidžiamas“, – svarsto O. Auškalnienė.

Mokslininkė sako, kad Pakruojo rajone, kur išplitę peliniai pašiaušėliai, žemdirbiai jau pradėjo vėlinti sėją, nes pavasarį labai sudėtinga sukontroliuoti šias piktžoles. Vėlinant sėją, pašiaušėliai rudenį tiesiog nedygsta. Tas pats ir su dirvinėmis smilguolėmis: tyrimų duomenys rodo, kad smilguolės daigias sėklas subrandina tada, kai išdygsta rudenį.

„Žinoma, piktžolės prisitaiko prie kintančių sąlygų, gali būti, kad daigias sėklas subrandina ir pavasarį išdygusios smilguolės, bet didžioji piktžolių sėklų masė būna iš rudenį sudygusių. Peliniai pašiaušėliai anksti pasėtuose kviečiuose gali sudaryti ištisą veją, kuri išretina pasėlį“, – paaiškina O. Auškalnienė.

Kai piktžolės labai išplinta, pasidaro būtinas arimas, o tai nėra pageidautina galvojant apie dirvos erozijos mažinimą ir anglies dvideginio emisiją. Štai, kodėl reikia nuolat ieškoti agrotechninių sprendimų, kurie padėtų išvengti didesnių blogybių.

„Tokiuose susitikimuose stiprėja ryšys tarp žemdirbių, konsultantų ir mokslininkų. Ūkininkai buvo labai aktyvūs, uždavė daug klausimų, neabejoju, kad ši diena buvo naudinga ir jiems, ir mums. Paprastai geriausius problemų sprendimus pasiūlo žmonės, kurie ir turi tų problemų“, – patikino LAMMC Žemdirbystės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Ona Auškalnienė

Pabiros kelia bene daugiausia bėdų

Kviečiai kviečiuose, rapsai rapsuose – tai sudėtingiausiai įveikiamos problemos. Europos herbologai šią problemą įvardijo jau prieš 10 metų. Tarkime, rapsų sėklos gali atsiversti dirbant žemę ir sudygti net po 8 metų. Savo darbą daro ir šiltos žiemos: pavyzdžiui, šiemet kai kur vasariniuose kviečiuose išdygo tiek pernykščių bulvių, kad buvo sunku susivokti, ar čia bulves kasti, ar kviečius kulti.

Ne visi žemdirbiai piktžoles žieminiuose rapsuose naikina iš rudens – galvoja, kad su jomis spės susitvarkyti pavasarį. Viena iš atidėliojimo priežasčių – lėšų taupymas, nes pasėlių neperžiemojimo atveju tai būtų išmesti pinigai.

Mokslininkų nuomone, rudeninis purškimas herbicidais apsimoka, ypač jei lauke tikrai gausu žliūgių, miglių, nes jos gali smarkiai stelbti rapsus. „Patarimas būtų toks: jei yra galimybė nupurkšti pasėlius herbicidais rudenį, tai nenukelkite to pavasariui. Rudenį piktžoles sukontroliuoti lengviau“, – patarė G. Kadžienė.

Norint parinkti tinkamą herbicidų derinį, žemdirbiams būtina pažinti piktžoles ankstyvaisiais jų augimo tarpsniais, o tai nėra lengva. Tarkime, šunramunių skilčialapiai yra labai maži, o kai lapeliai jau gerai matomi, naikinti šias piktžoles gali būti per vėlu.

„Griežtėjant reikalavimams augalų apsaugai, būtina galvoti, kaip tausiai naudoti produktus, kurių purškimų galima atsisakyti. Skaitykite žurnalą „Mano ūkis“, mes ten nuolat publikuojame naujausių tyrimų duomenis ir pateikiame daug naudingų rekomendacijų žemdirbiams“, – paragino LAMMC Žemdirbystės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Gražina Kadžienė

Herbicidai, be abejo, šiek tiek stresuoja rapsus. Gali atsirasi vadinamasis kalafioro efektas (ant lapų po 3–4 savaičių išryškėja baltos gyslos), bet būsimam derliui apčiuopiamos neigiamos įtakos tai nepadaro. Pavasarį, kai pradeda ilgėti stiebas, žiedynai gali būti tarsi užsmaugiami, neduodama jam išsisukti – tai vadinamasis rabarbaro efektas. Bet dažniausiai šis šalutinis herbicidų poveikis išryškėja tik ant pavienių augalų ir didelės žalos nebūna. Būtina atkreipti dėmesį ir į tinkamą purkštuvo išplovimą keičiant produktus, nes kitų produktų likučiai gali nudeginti pasėlį.

Stebėti situaciją reikia nuolatos

Ką auginti, diktuoja produkcijos supirkimo kaina ir poreikis. „Prisiminkime, koks buvo žirnių bumas prieš kelerius metus. O kai jų eksportas sumenko, žirnių vietą užėmė pupos. Kviečiai yra stabiliai paklausūs, todėl jų ir auginame daugiausia. Reikia sekti naujienas ir stebėti, kas darosi. Daug kas nuo žemdirbių nepriklauso, bet tai, kas priklauso, būtų gerai padaryti be priekaištų“, – kalbėjo raseiniškiai žemdirbiai.

Ūkininkų diskusijų grupės susitikimas vyko LAMMC Žemdirbystės instituto bandymų laukuose

Klimato pokyčiai taip pat reikalauja keisti požiūrį: orai Lietuvoje priartėjo prie tokių, kokie dominuodavo Pietų Europoje, todėl ir arimas kaip žemės dirbimo būdas praranda aktualumą. Daugėja ekstremalių reiškinių: visus išgąsdino gegužės mėnesį ant žydinčių žieminių rapsų iškritęs sniegas. Iš pradžių atrodė, kad bus blogai, bet paskui rapsai labai ilgai žydėjo ir derlius subrendo tikrai geras. Žinoma, sniego poveikis priklausė ir nuo to, ant kokio išsivystymo tarpsnio rapsų jis iškrito ir kiek ilgai išsilaikė.

Ariogaloje ūkininkaujančio Manto Vaštako teigimu, apie tiesioginę sėją galima galvoti tada, kai tam pasiruošiama ir susitvarkoma su pagrindiniais agronominiais darbais: tarpiniais pasėliais, sėjomaina, dirvų kalkinimu. „Mums būtų labai gerai, kad mokslas daugiau ir dažniau ateitų į ūkius. Tam turėtų būti sukurta sistema“, – sako M. Vaštakas.

„Smagu girdėti mokslininkus, šnekančius paprastai, žemdirbiui suprantama kalba“, – pastebėjo aktyviai diskusijoje dalyvavęs Raseinių r. ūkininkas Mantas Vaštakas, kuris savo ūkyje stengiasi tausiai naudoti augalų apsaugos produktus ir planuoja pradėti tręšti pasėlius kintama norma

Dalytis patirtimi naudinga

Šis Akademijoje vykęs diskusijų grupės susitikimas – dalis Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) vykdomo projekto. Šiemet LŽŪKT nuo birželio iki gruodžio įgyvendinamo projekto „Žemdirbių konsultavimas“ tikslas – kokybiškomis mokslo rekomendacijomis, galiojančių teisės aktų nuostatomis, pažangia praktika pagrįstomis, nešališkomis konsultacijomis bei konsultaciniais renginiais, padėti žemdirbiams įgyvendinti priemones, susijusias su klimato kaita ir ES Žaliuoju kursu, prisidėti prie kitų ES kaimo plėtros politikos prioritetų įgyvendinimo.

Kaip pabrėžė LŽŪKT Paslaugų klientams padalinio klientų aptarnavimo veiklos vadovė Giedrė Butkienė, ypatingas dėmesys projekto veikloje skiriamas inovacijų ir skaitmeninio žemės ūkio temoms. Vykdant projektą, numatyta žemdirbiams suteikti daugiau kaip 6 000 konsultacijų ir organizuoti 38 diskusijų grupes.

„Diskusijų grupės susitikimuose ūkininkai dalijasi veiklos patirtimi ir diskutuoja siekdami rasti geriausius sprendimus. Diskusijų grupės veiklą sudaro 3 susitikimai ne mažiau kaip 6 ir ne daugiau nei 8 nuolatiniams dalyviams – tokios palyginti nedidelės grupelės leidžia išgirsti visų nuomones ir išsamiai atsakyti į kiekvieno žemdirbio klausimus“, – paaiškina LŽŪKT Paslaugų klientams padalinio klientų aptarnavimo veiklos vadovė Giedrė Butkienė

Planuojama, kad projekto vykdymo metu konsultacijomis pasinaudos ir projekto naudą gaus mažiausiai 2 318 žemdirbių. Prioritetas pasinaudoti konsultacijomis suteikiamas žemdirbiams, kurie per paskutinius 2 metus (2018 ir 2019 m.) nėra gavę konsultavimo paslaugų, finansuotų iš valstybės biudžeto ar Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos“ lėšų.

Susibūrusios 38 diskusijų grupės pasirinko labai įvairias temas: nuo dirvožemio kokybės gerinimo, tikslaus ūkininkavimo technologijų, rūgščių dirvožemių problematikos iki investicijų planavimo, smulkių ir vidutinių ūkių modernizavimo, gyvulininkystės ūkių efektyvaus valdymo ir t. t. Konsultacijas žemdirbiams teikia 178 augalininkystės, gyvulininkystės, darbų saugos, ekonomikos, ūkio apskaitos akredituotų konsultantų 46 rajonų ir savivaldybių konsultavimo biuruose.

MŪ inf.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate virtualius renginius: posėdžius, seminarus, konferencijas, kt.?
Orai