Basf A1 2024 07 01 Basf m1 2024 07 01
Renginiai
Dirvožemis – ne tik pasėlių, bet ir sodų pagrindas

Babtai (Kauno r.). Nuo to, kaip rūpinamės dirvožemio būkle, priklauso, kiek ir kaip pavyks užauginti derlių ir apsirūpinti maistu. Todėl tema apie dirvožemį ir toliau išlieka viena aktualiausių.

Tradicinėje Sodų žydėjimo šventėje ir konferencijoje, kurią organizavo Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Žemės ūkio ir miškų mokslų skyrius (ŽŪMMS) bei Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Sodininkystės ir daržininkystės institutas, šį kartą taip pat aptartos dirvožemio naudojimo aktualijos.

Konferenciją atidarę LMA viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius, LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas, LMA ŽŪMMS pirmininkas akad. Vidmantas Stanys, LMA ŽŪMMS Agronomijos mokslų sekcijos pirmininkė akad. Giedrė Samuolienė kalbėjo apie dirvožemio svarbą.

Bioversija 2024 07 09 m7

Dirvožemyje užauginama 90 proc. maisto Žemėje, jame arba ant žemės gyvena du trečdaliai gyvųjų organizmų, todėl būtina rūpintis jo sveikata.

Kaip pastebėjo dr. G. Brazauskas, Lietuvoje neužauginame tiek vaisių ir daržovių, kad visiškai patenkintume jų poreikį. Todėl būtinos naujovės, kurios padėtų išplėsti ir efektyviau auginti sodus, uogynus, daržovių plotus.

Akad. V. Stanys sakė, jog yra rodiklis, vadinamas ekologiniu pėdsaku, kuris vertinamas globaliais hektarais ir nusako, kokio ploto dirvožemio reikia žmogui, kad jis galėtų išgyventi, t. y. apsirūpintų maistu, drabužiais ir pan., utilizuotų atliekas. Paskaičiuota, kad dabar žmogui reikia 1,7 globalaus ha, bet žmonija sunaudoja 3,3 globalaus ha.

„Taigi, kyla klausimas, kaip gyvename ir gyvensime ateityje. Manau, mokslas turi kelti šį klausimą ir ieškoti į jį atsakymų“, – sakė V. Stanys.

LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyrius pirmininkas akad. Vidmantas Stanys soduose perskaitė ir poezijos posmų

Naujos problemos – dirvų suslėgimas, pelkėjimas

Apie dirvožemio naudojimo problemas kalbėjęs LAMMC Žemdirbystės instituto mokslo darbuotojas dr. Virginijus Feiza sakė, kad gerinant dirvožemio būklę ES siekiama tokių tikslų: didinti organinės anglies kaupimąsi, mažinti teršiamų dirvožemių mastą, vengti erozijos intensyvėjimo, mažinti dykumėjimo procesus, gerinti dirvožemio struktūrą, didinti biologinę įvairovę.

Pasak mokslininko, Europoje dirvožemiai labai skirtingi, taigi, ir jų būklė nevienoda. Todėl dirvožemiai turėtų būti skirtingai naudojami ir prižiūrimi.

Tiek Europoje, tiek ir Lietuvoje aštrėja dirvožemių suslėgimo problemos, nes žemės ūkyje dirba vis sunkesnė, didesnė technika. Be to, keičiasi klimatas ir žemdirbystės technologijos, sėjomainos, visa tai taip pat veikia dirvožemius.

Lietuvos dirvos vidutiniškai jautrios suslėgimui. Anksčiau dirvožemius supurenti padėdavo žiemos įšalas, tačiau pastaraisiais metais jis būna menkas arba visiškai nesusiformuoja. Taigi, tenka ieškoti kitokių suslėgimo mažinimo būdų.

Dar viena problema – dirvų pelkėjimas, kai ariamoje žemėje ilgai užsistovi vanduo. Šį procesą skatina sumažėjęs vandens laidumas dirvožemiuose, nes jie pernelyg suspausti.

Tai – tik keletas dirvožemių būklės ir jo naudojimo problemų. Ieškodami būdų joms spręsti, mokslininkai atlieka įvairius dirvožemių tyrimus.

Ar dirvožemis atsikuria?

LAMMC Miškų instituto vykdomus tyrimus aptaręs akad. Kęstutis Armolaitis iškėlė klausimą, ar tikrai dirvožemis yra neatsikuriantis aplinkos išteklius, kaip teigiama kai kuriuose europiniuose dokumentuose.

„Vienoje saujoje dirvožemio gali tilpti iki milijono bakterijų, daugiau kaip 1 km hifų grybų, būtinų gyvūnams ir augalams augti. Todėl nenoriu sutikti, kad dirvožemis neatsikuriantis išteklius. Mano supratimu, jis lėtai atsikuriantis gamtos išteklius, kuris greitai gali būti nualintas. Jeigu manysime, kad dirvožemis neatsikuria, tai greitai nuleisime rankas ir nieko nesistengsime daryti, jog jis išliktų gyvybingas“, – teigė K. Armolaitis.

Sodo augalams nebūtini labai našūs dirvožemiai

„Palyginti su žemės ūkio pasėliais, sodo augalai nėra itin reiklūs dirvožemiams“, – sakė apie sodų dirvožemių parinkimą, jų priežiūrą, spręstinas problemas kalbėjęs LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslo darbuotojas dr. Juozas Lanauskas.

LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslo darbuotojas dr. Juozas Lanauskas kalbėjo apie sodų dirvožemius

Sodams ir uogynams veisti pakanka, kad dirvožemiuose būtų ne mažiau kaip 100 mg/kg fosforo, 150–200 kg/ha kalio, tinka priesmėliai, lengvi ir vidutinio sunkumo priemoliai.

Sodo augalai yra daugiamečiai, todėl svarbu, kad jie gerai šaknimis įsitvirtintų dirvožemiuose. Netinka labai kietos dirvos, per kurias šaknims sunku prasiskverbti. „Jeigu kastuvu sunku kasti normalaus drėgnumo dirvą, joje sodo augalų nereikėtų sodinti, nes augs blogai“, – praktiškai patarė J. Lanauskas.

Daugumai sodo augalų (išskyrus šilauoges, spanguoles) tinka silpnai rūgštūs dirvožemiai. Tiesa, vyšnios, trešnės labiau mėgsta neutralius.

Veisiant sodą svarbu reljefas. Pasak J. Lanausko, pirmenybę reikėtų teikti vietoms su nedideliu (5–10 proc.) nuolydžiu, nes jose nuteka perteklinis vanduo, mažiau paveikia šalnos. Daubose sodų nereikia veisti dėl užmirkimo ir šalnų pavojaus.

Kalbėdamas apie rizikos veiksnius, turinčius neigiamą poveikį sodų dirvožemiams, mokslininkas minėjo pesticidus. Pavyzdžiui, glifosatas, kuriuos paprastai apdorojami pomedžiai, triazolai, vario preparatai. Dalis jų nukeliauja į dirvožemį.

Aktuali sodininkystės problema – naujų sodų įveisimas senųjų vietoje. Pasireiškia vadinamasis genetinis dirvožemių nualinimas – mat nauji sodai buvusių vietoje blogiau auga. Šiuo atveju gali padėti dirvų dezinfekcija.

Dar žydi dekoratyvinės lietuviškos obelų veislės

Augalai be dirvožemio

Konferencijoje pristatyta dar viena tema – augalų auginimas be dirvožemio. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslo darbuotoja dr. Rūta Sutulienė apžvelgė hidroponinių sistemų aspektus.

Hidroponikos sistemos tampa vis svarbesnės, siekiant apsirūpinti maistu. Hidroponika – kai augalai auginami kokiame nors substrate (ne dirvožemyje) ir maitinami vandenyje ištirpintomis mineralinėmis medžiagomis. Yra skirtingų hidroponikos sistemų.

Pasak mokslininkės, hidroponikoje naudojami įvairūs substratai ir dar vis ieškoma tokių, kurie būtų tvaresni, nes daugelio dabartinių problema – panaudojus nėra kaip utilizuoti, jie būna užteršti augalų šaknimis ir kai kuriais cheminiais elementais.

Palyginti su augalų auginimu įprastai, t. y. dirvoje, hidroponikos privalumai yra tokie, kad galima gauti didesnį derlių iš ploto vieneto, jis greičiau užauga, mažesnis vandens poreikis, nereikia dirvožemio. Tačiau hidroponikai reikia brangių investicijų, daug elektros energijos, sistemos reikalauja nuolatinio stebėjimo, būtinos mineralinės medžiagos.

Palikę gilią vagą agronomijos mokslų istorijoje

Konferenciją vainikavo akad. Algirdo Juozo Motuzo pristatyta antroji papildyta bibliografija. Jis apžvelgė Lietuvos iškilių agronomijos ir ekonomikos mokslininkų gyvenimą, aprašytą autoriaus išleistose monografijose: apie Viktorą Ruokį, Vincą Vilkaitį, Juozą Tonkūną, Petrą Vasinauską, Bronių Baginską, Antaną Stancevičių, Jurgį Krikščiūną, Mečislovą Treinį, Fabijoną Kemėšį.

Akademiką Algirdą Juozą Motuzą (centre), neseniai atšventusį gražų Jubiliejų, pasveikino gausus būrys LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus kolegų

Renginio pabaigoje konferencijos dalyviai apsilankė LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto soduose. Šiemet sodininkai nėra labai optimistiškai nusiteikę, nes sodams labai pakenkė stiprios ilgai užsitęsusios šalnos. Tiesa, situacija nevienoda. Instituto sodininkai tikisi, kad dalis žiedų išliko gyvybingi ir derliaus turėtų būti.

Autorius: Rasa Jagaitė
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kas dar, be uždarbio, skatina ūkininkauti?
Visos apklausos