Bioekonomika Lietuvoje: kokios plėtros galimybės
2020-01-17

Akademija, Kauno r. Lietuvoje pirmą kartą lankėsi Europos biožaliavų pramonės konsorciumo atstovai, kurie pristatė Europos bioekonomikos plėtros strategiją ir įvertino mūsų šalies perspektyvas šioje srityje.  

Briuselyje įsikūrusio Europos biožaliavų pramonės konsorciumo (Bio-Based Industries Consortium - BIC) atstovai Nelas Emerencija (Nelo Emerencia) ir Markas Rapas (Marco Rupp) mūsų šalyje sausio 15-16 d. svečiavosi Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nario Mindaugo Maciulevičiaus iniciatyva.

Tai – pirmasis toks aukšto rango atstovų iš BIC vizitas Lietuvoje. Bioekonomikos plėtra yra labai aktuali ieškant sprendimų, kuo pakeisti iškastinį kurą, plastiko naudojimą ir kt. Tuo pačiu ši sritis labai svarbi kovojant su klimato kaita bei įgyvendinant Europos Sąjungos šioje srityje numatomus itin ambicingus tikslus – iki 2050-ųjų tapti neutralia klimato kaitos atžvilgiu.

Linas Agro2 20 04 01

Kaip portalui manoukis.lt sakė M. Maciulevičius, būdamas Briuselyje su BIC atstovais jis bendrauja jau ilgai, ieškoma sąlyčio taškų ir sprendimų, kaip padėti mūsų šalies ūkininkams gauti didesnę pridėtinę vertę, kaip padėti žemės ūkiui ir pramonei mažiau teršti gamtą, tapti didesnės socialinės ir ekonominės vertės kūrėjais.

Europos biožaliavų pramonės konsorciumo atstovai Nelas Emerencija (kairėje) ir Markas Rapas (viduryje) kartu su juos į Lietuvą pakvietusiu Mindaugu Maciulevičiumi (antras dešinėje) bei VDU Žemės ūkio akademijos kancleriu Antanu Maziliausku (dešinėje) ir Bioekonomikos plėtros fakulteto dekane Astrida Miceikiene

Teks galvoti apie tvaresnę ir pelningesnę gamybą

„Lietuva tarptautinėse rinkose žinoma kaip grūdų eksportuotoja. Visi suprantame, kad tokia veikla, kai parduodama žaliava, nėra tvari ir neužtikrina garantuotų perspektyvų. Konkurencija didėja, klimato pokyčiai aštrėja, todėl reikia ieškoti alternatyvų – kaip užuot auginus tik kviečius, paįvairinti sėjomainas, kuriose būtų ir kitų vertingų augalų (pavyzdžiui, ankštinių), ir iš užaugintos žaliavos vietoje pagaminti bei eksportuoti didesnės pridėtinės vertės, tvarią produkciją“, - konkretų pavyzdį, kodėl svarbu plėtoti bioekonomiką pateikia M. Maciulevičius.

Į Lietuvą atvykęs N. Emerencija yra BIC programų direktorius, inžinerijos ir operacijų, ekonomikos ir planavimo, rinkodaros, komunikacijos ir viešųjų reikalų bei švietimo ir inovacijų srities ekspertas.

M. Rapas yra BIC viešųjų ryšių ir tarptautinio bendradarbiavimo vadovas, sukaupęs didelę patirtį viešųjų reikalų srityje, užima vadovaujančias pareigas konsultantų ir įmonių atstovybėse, taip pat ES institucijose. Abu BIC atstovai dirba tiek su pramone, tiek su mokslo atstovais, nes abiejų sričių partnerystės yra vienas svarbiausių akcentų šioje organizacijoje.

BIC įsteigta prie Europos Komisijos. Kaip teigė konsorciumą pristatydamas M. Rapas, šios didžiulės organizacijos tikslas – skatinti bioekonomikos vystymąsi visoje ES. BIC jungia daugiau kaip 250 pramonės įmonių ir daugiau kaip 120 kitų organizacijų. Į konsorciumo sudėtį įeina atstovai tiek iš verslo, tiek iš viešojo sektoriaus bei mokslo. Bioekonomikos esmė – pasinaudojant žemės ūkio, miškininkystės bei kitų sričių (tokių, kaip akvakultūra ir žuvininkystė, maisto ir kitos pramonės atliekos) turima žaliava kurti bei gaminti inovatyvius, aukštos pridėtinės vertės produktus ir juos eksportuoti.

Pirmąją vizito dieną svečiai, lydimi M. Maciulevičiaus, lankėsi Žemės ūkio, Ekonomikos ir inovacijų ministerijose, taip pat LR Prezidentūroje, susitiko su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu, taip pat kitais minėtų ministerijų valdininkais, Prezidento patarėjais, specialistais, organizacijos „Versli Lietuva“ atstovais.

Europos biožaliavų pramonės konsorciumo atstovai Nelas Emerencija (kairėje) ir Markas Rapas įžvelgia didelį Lietuvos bioekonomikos vystymo potencialą

Antrąją dieną svečiai lankėsi VDU Žemės ūkio akademijoje, kur Bioekonomikos fakultetas organizavo susitikimą su akademinės bendruomenės atstovais.

Abi dienas vykusių susitikimų metu buvo aptartos mūsų šalies projektinės bei investicinės galimybės verslo, mokslo bei viešojo sektoriaus lygiu labiau įsilieti į bioekonomikos plėtrą Europoje. Kaip po Vilniuje vykusių susitikimų sakė M. Maciulevičius, valdžios atstovai supranta, kad naujojoje BŽŪP turės būti aiškiai apibrėžta Lietuvos strategija, joje bioekonomikos plėtra turės būti numatyta. Visą savo žemės ūkį turėsime pasukti išmanesne, o kartu dar labiau ūkiškesne, mažiau gamtą teršiančia, bet tuo pačiu didesnę pridėtinę vertę kuriančią linkme.   

Pateikė įžvalgas apie Lietuvos galimybes

Bioekonomikos pagrindas yra žemės ūkis ir miškininkystė. Svečiai, pristatydami savo pirmąsias įžvalgas apie Lietuvos perspektyvas šioje srityje, pabrėžė, kad mūsų šalyje tiek žemės ūkis, tiek miškininkystė, taip pat chemijos, maisto ir gėrimų pramonė yra labai stiprios ir turi daugybę galimybių vystyti bioekonomiką. Pagrindinis vaidmuo tenka žemės ūkio ir maisto pramonės įmonėmis, kurių bendras įnašas sudaro apie 10 proc. šalies BVP. Tarptautinėse rinkose Lietuva garsėja kaip aukštos kokybės produktų bei žaliavų šalis. Mums tiesiog reikia toliau vystyti šias sritis investuojant į naujos kartos produktus.

„Lietuvos pramonės bei žemės ūkio sektoriuose yra dideli likutiniai atliekų srautai, kurių dauguma mažai panaudojami. Tokios atliekos yra svarbios vystant bioekonomiką. Sakykime, žemės ūkyje susidaro daug šiaudų, srutų, mėšlo, kurie gali būti panaudojami, kuriant didesnę pridėtinę vertę turinčią produkciją, pavyzdžiui, biodujas“, - sakė N. Emerencija.

Svečias pabrėžė, kad mūsų šalyje yra net kelios laisvosios ekonominės zonos, mokslo ir technologijų parkų, verslo inkubatorių, stiprių universitetų, kurie taip pat galėtų įsilieti į bioekonomikos vystymą.   

Jo mintis pratęsia ir M. Maciulevičius: „Gyvulininkystėje iš mėšlo išsiskiria metanas – dujos, turinčios didžiausios įtakos šiltnamio efekto susidarymui. Natūralu, kad į metano išlakų mažinimą bus kreipiamas didelis dėmesys. Reikia ne apmokestinti gyvulininkystės ūkius, o bendrai pagalvoti, kaip mėšlą tvariai naudoti – įrengti biojėgaines. Jų veiklos praktikos Europoje ir kitose pasaulio vietose jau yra.

Biojėgainių plėtra turėtų užsiimti ne pavieniai ūkininkai, o jų kooperatyvai. Į šią veiklą indėlį turėtų įdėti ir vietos savivaldybės, nes joms taip pat aktualu, kaip tvariai tvarkyti įvairias biologines atliekas. Ir tai – dar ne viskas. Toliau verta galvoti, kur tos pagamintos biodujos būtų naudojamos: ar elektros gamybai, ar ūkių reikmėms, o gal viešajam transportui.“

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Mindaugas Maciulevičius ypač pabrėžia, kad į bioekonomikos plėtrą gali sėkmingai įsijungti Lietuvoje veikiantys žemdirbių kooperatyvai. Iš jų turėtų ir kilti daugiau idėjų bei iniciatyvų                                                                                         

Šis pavyzdys parodo, kaip į bioekonomikos plėtrą kartu turi įsilieti įvairių skirtingų sričių (verslo, mokslo, viešojo sektoriaus) institucijos. „Mums svarbu labai aiškiai pamatyti, kur yra potencialas, ir kaip jį galima maksimaliai išnaudoti. Bioekonomikos projektai yra ekonomiškai gyvybingi, tiesiog reikia labai apgalvotai juos sukurti ir realizuoti. Gyvename labai įdomiu laikotarpiu – turime daug problemų, bet iš jų atsiranda ir daugybė galimybių bei ryžtas keistis“, - priduria M. Maciulevičius. Jis ypač pabrėžia, kad į bioekonomikos plėtrą gali sėkmingai įsijungti Lietuvoje veikiantys žemdirbių kooperatyvai. Iš jų turėtų ir kilti daugiau idėjų bei iniciatyvų.

Pats BIC yra investavęs į daugiau kaip 100 bioekonomikos vystymo pilotinių projektų. Jeigu Lietuvai kurio nors tokio projekto principas patinka ir tinka, mes galėtume tokias inovatyvias technologijas nusipirkti ir naudoti.

BIC atstovai pažadėjo, jog parengta ataskaita dalysis su kitais konsorciumo atstovais ir sieks padėti sudaryti veiksmų planus su vietos pramone ir valstybinėmis bei viešojo sektoriaus institucijomis, kaip plėsti bioekonomiką Lietuvoje.

Europos biožaliavų pramonės konsorciumo atstovų susitikimas su mokslo bendruomenės atstovais VDU Žemės ūkio akademijoje

„Mes esame horizontalus fakultetas, kuris su kitais akademijos fakultetais dirba bioekonomikos tyrimų, vystymo, bendrų projektų generavimo srityje. Todėl šis susitikimas įvyko būtent pas mus. Kadangi tai yra pirmasis toks vizitas, jo metu tikimės geriau susipažinti su BIC veikla ir išsigryninti sritis, kuriose mes galėtume dirbti. Planuojame tolesnius žingsnius, nes BIC atstovai vėl ketina atvykti į Lietuvą ir pristatyti jau konkrečius pavyzdžius, ką galime daryti tiek mokslo, tiek pramonės lygiu“, - apie susitikimą su BIC atstovais sakė VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanė dr. Astrida Miceikienė.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.02

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip pandemija veikia jūsų ūkio ir šeimos gyvenimą?
Orai