Basf 2024 04 09 A1 Basf 2024 04 09 m1
Renginiai
Ar įmanoma atstatyti dirvą technologinėse vėžėse?

Kauno r. Pasėlių priežiūra neįsivaizduojama be technologinių vėžių. Tačiau jose labai suslegiamas dirvožemis, prastėja vėlesniais metais auginamų augalų derlingumas. Kaip būtų galima šią problemą išspręsti, atsakymų ieško mokslininkai, inžinieriai, konsultantai ir bandymuose dalyvaujantys ūkiai.

Kauno r. ūkininko Jono Žotkevičiaus ūkyje vyko lauko diena, kurioje pristatytos dirvožemio suslėgimo technologinėse vėžėse problemos ir dirvožemio produktyvumo atkūrimo galimybės.

Kaip pasakojo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto (ŽI) Joniškėlio bandymų stoties vadovas dr. Vidas Damanauskas, pavyzdžiui, ūkis, dirbantis 100 ha ir pasėliams prižiūrėti naudojantis populiarią 20 m darbinio pločio žemės ūkio techniką, savo laukuose turi mažiausiai 50 km technologinių vėžių, jos užima 5 ha.

Bioversija 2024 04 15 m7

Vėžėse dirvožemis labai suslegiamas, kadangi per augalų vegetaciją žemės ūkio technika jomis važiuoja daugybę kartų. Po derliaus nuėmimo ištisai dirbant žemę, ji išpurenama, bet dažniausiai negiliai, todėl vėžių vietose juntamas neigiamas suslėgimo poveikis, ten būna mažesnis auginamų augalų derlius.

Mokslininkų skaičiavimu, tokio ūkio nuostoliai dėl vėžių dirvožemio suslėgimo gali siekti 2-4 tūkst. eurų, įskaitant didesnes degalų sąnaudas toms vietoms įdirbti.

Kadangi praktikoje neįmanoma kasmet laukuose vėžių padaryti lygiai tose pačiose vietose, atsiranda vis daugiau suslėgto dirvožemio. Kyla klausimas, kaip šią problemą spręsti?

LAMMC Žemdirbystės instituto Joniškėlio bandymų stoties vadovas dr. Vidas Damanauskas pristatė eksperimento idėją, kaip būtų galima atstatyti technologinėse vėžėse suslėgto dirvožemio būklę

Idėja – pirmiausiai išpurenti tik technologines vėžes

Mokslininkai siūlo idėją po derliaus nuėmimo technologines vėžes pirmiausiai išpurenti tam sukurtu padargu. O jau po to žemę įdirbti ištisai ir sėti augalus. Tokį eksperimentinį padargą sukonstravo lietuviško kapitalo įmonė „Laumetris“.

Dirvožemio suslėgimo technologinėse vėžėse ir dirvožemio produktyvumo atkūrimo tyrime dalyvaujančių ūkių (Klaipėdos, Pasvalio ir Kauno rajonuose) laukuose mokslininkai kartu su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistais įrengė bandymus. Juose dalis lauko vėžių buvo išpurenta eksperimentiniu padargu, o dalis – nepurenta. Po to dirvos įdirbtos įprastomis ūkiuose taikomomis technologijomis ir pasėti rapsai ar kviečiai.

Mokslininkai bandymų laukuose kelis kartus vertins skirtingų variantų dirvožemių būklę, pasėlių derlių, o galiausiai ir energetinius rodiklius.

Vienas iš bandymų įrengtas ūkininko Jono Žotkevičiaus kviečių lauke: dešinėje dabartinės vėžės pusėje buvusi technologinė vėžė pernai rudenį prieš kviečių sėją buvo išpurenta, o kairėje – nepurenta. Gerai įsižiūrėjus į pasėlį matosi, kad pernykščių vėžių vietose augalai ne tokie vešlūs  

„Technologinėse vėžėse dirvožemio sutankinimas pasireiškia net 25-35 cm sluoksnyje. Todėl bandymuose vertinsime dirvožemio kietumą, drėgmę, tankį, agregatinę struktūrą, dirvos pleišėjimą, vėžės gylį ir kitas savybes. Taip pat atliksime augalų biometrinius matavimus“, – apie eksperimentą pasakojo LAMMC ŽI Joniškėlio bandymų stoties mokslo darbuotoja dr. Danutė Jablonskytė-Raščė.

Apžvelgusi pasėlių būklę eksperimente dalyvaujančiuose ūkiuose įrengtuose bandymuose mokslininkė sakė, jog pernai rudenį rapsai ir kviečiai dygo nevienodai. Tai priklausė nuo regiono oro sąlygų, dirvožemio būklės ir pan. Todėl kol kas dar anksti daryti išvadas ir pateikti rekomendacijas. Rezultatai paaiškės įvertinus galutinius bandymų duomenis.

LAMMC ŽI Joniškėlio bandymų stoties mokslo darbuotoja dr. Danutė Jablonskytė-Raščė sakė, jog bandymų laukuose bus vertinamos įvairūs dirvožemio būklę nusakantys rodikliai

Sėjomainų augalai taip pat svarbūs

Kaip pastebėjo mokslininkai, stambėjant ūkiams juose naudojamos vis didesnė, sunkesnė žemės ūkio technika, todėl žalingas suslėgimo poveikis dirvai irgi didėja. Be to, neužsėtų augalais juostų dirvožemį neigiamai veikia saulė, smarkūs lietūs. Suslėgtas dirvožemis pavasarį ilgiau neišdžiūsta, o vasarą labiau nukenčia nuo sausrų. Tai – tik dalis problemų, aktualių suslėgtiems dirvožemiams.

Kaip sakė LAMMC ŽI mokslo darbuotojas dr. Vytautas Seibutis, sėjomainos augalai irgi turi įtakos dirvos tankiui. „Kadangi žemės ūkio produkcijos rinka skatina ūkius auginti daug kviečių ir rapsų, būtinybe tampa tarpiniai augalai. Jie padeda mažinti dirvos tankį“, – sakė mokslininkas.

Jis apžvelgė tyrimus, kokią įtaką sėjomainos produktyvumui turi žemės dirbimo supaprastinimas. Pavyzdžiui, neariminėje technologijoje į sėjomainą įvedus tarpinius augalus, dirvožemyje geriau išlaikoma drėgmė, ypač gilesniuose sluoksniuose.

„Dirvas galima purenti ne tik mechaniškai, bet ir per sėjomainos augalus“, – sakė V. Seibutis.

Vadinamąjį biologinį dirvožemio purenimą geriausiai atlieka giliašakniai augalai: liucernos, dobilai. Aktyviai suslėgimą mažina ir kai kurie vienamečiai pupiniai (pupos, lubinai), bastutiniai augalai (rapsai, aliejiniai ridikai, garstyčios).

Degalų sąnaudas irgi galima sumažinti

Dar viena aktuali problema, kylanti dėl didelio dirvų suslėgimo, yra ir padidėjusios degalų sąnaudos įdirbant žemę, o kartu ir didesnė aplinkos tarša. VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto prof. Algirdas Janulevičius apžvelgė degalų sąnaudų mažinimo galimybes dirbant dirvą.

„Dirbant lauką įprastais ištisinio purenimo padargais, ypač ten, kur sukietėjusios ir įdubusios technologinės vėžės, traktoriaus variklis perkraunamas, darbo režimas tampa netinkamas, didėja degalų poreikis“, – apie problemas, kylančias dėl dirvų suslėgimo, aiškino A. Janulevičius.

Pasak profesoriaus, siekiant optimalių degalų sąnaudų, pirmiausiai turi būti tinkamai sudarytas traktoriaus ir padargo agregatas ir pasirinktas tinkamas jų darbo režimas. Renkantis padargą būtina maksimaliai (iki 80 proc.) apkrauti traktoriaus variklį.

VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto prof. Algirdas Janulevičius apžvelgė degalų sąnaudų mažinimo galimybes dirbant dirvą

Taip pat svarbus rodiklis yra traktoriaus buksavimas. Pasak A. Janulevičiaus, leistinas buksavimas yra iki 15 proc. Jeigu didesnis, tai jau gadinama dirvos struktūra ir sunaudojama daugiau degalų. Būdai buksavimui mažinti: mažinti padangų slėgį, didinti svorį traktoriaus priekyje ir pan.

„Jeigu pravažiavus dirvoje nelieka aiškaus traktoriaus padangų protektoriaus piešinio, tai buksavimas per didelis. Turėtų matytis kiek „išplaukęs“ protektoriaus piešinys“, – apie tai, kaip praktiškai įvertinti tinkamą buksavimo lygį, aiškino A. Janulevičius.

Lauko dienos dalyviai apžiūrėjo ūkininko Jono Žotkevičiaus (centre) gamybinę bazę ir turimą modernią žemės ūkio techniką

Taigi, dirvų suslėgimo technologinėse vėžėse problema yra daugiaplanė: ne vien tik derlius sumažėja, bet ir gadinama pati dirva, prireikia daugiau energetinių sąnaudų jai įdirbti ir pan. Pasak eksperimente dalyvaujančių mokslininkų, todėl būtina ieškoti galimybių įvairiais būdais mažinti dirvožemio suslėgimą.  

„Įdiegus ir pritaikius ūkiuose dirvožemio savybių technologinėse vėžėse atstatymo technologiją būtų išspręsti kompleksiniai tikslai: sudarytos geresnės augalų augimo sąlygos, didėtų derlingumas ir gerėtų derliaus kokybė, būtų mažinama dirvožemio degradacija, dėl mažesnių kuro sąnaudų mažiau teršiama aplinka“, – apibendrino V. Damanauskas.

Autorius: Rasa Jagaitė
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Ko tikitės iš šiųmečio pasėlių deklaravimo?
Visos apklausos