„Apynasris žemės ūkiui siuvamas iš storos odos“
2020-12-03
manoukis.lt fotomontažas

Vilnius. Tradicinė kasmetinė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos konferencija šiemet vyko nuotoliniu būdu. Joje kalbėta ne tik apie mokesčių ir apskaitos aktualijas, bet ir apie bendrą neigiamą požiūrį į žemės ūkį, kuris skaudina šio sektoriaus dalyvius.

„Žemdirbiams kabinamos gamtos teršėjų, niokotojų, gyvūnų kankintojų, mokesčių vengėjų etiketės. Tai skaudina ir nelieka be pėdsako mūsų veikloje“, – vakar vykusioje nuotolinėje konferencijoje Lietuvos žemės ūkio bendrovių vadovams ir vyr. finansininkams „Mokesčių ir apskaitos aktualijų naujovės. Finansinė atskaitomybė už 2020 metus“ kalbėjo Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Petras Puskunigis.

Jis pridūrė, kad tokia suformuota populistinė neigiama viešoji nuomonė daro didelę įtaką ir politiniams sprendimams tiek Europoje, tiek Lietuvoje.

KWS 21 07 01 mob

„Europos Komisijos pirmininkės teikiama socialinės rizikos vizija, vicepirmininko besąlygiška orientacija į Žaliąjį kursą, taip pat negalima pamiršti, kad mūsų šalies prezidentas, grįžęs po beveik sėkmingų ES biudžeto dalybų, antruoju sakiniu pareiškė sieksiąs išmokų stambiems ūkiams sumažinimo ir ribojimo“, – aukščiausio rango politikų sprendimais stebėjosi P. Puskunigis.

Žemės ūkio sektoriaus dabar laukia labai atsakingas laikotarpis, nes per ateinančius trejus metus priimti sprendimai daugelyje sričių gali nulemti, kaip gyvensime net iki 2050-ųjų, todėl žemdirbių bendruomenė deda daug vilčių, kad naujos Lietuvos valdžios sprendimai bus palankūs šiam sektoriui.

P. Puskunigis dėkojo dabartiniam l.e.p. žemės ūkio ministrui Andriui Palioniui už ministerijos iškėlimo į Kauną idėjos sustabdymą ir darbo ministerijoje stabilizavimą, už dalykišką konstruktyvų bendravimą ir palankų požiūrį į stambius ūkius. Dabar Asociacija ir visas žemės ūkio sektorius daug tikisi iš kandidatės į žemės ūkio ministrės postą Dalios Miniataitės ir naujo Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko Viktoro Pranckiečio – yra likusių neišspręstų klausimų, kurie trukdo kasdienei žemdirbių veiklai.

Žemės ūkio bendrovės – tarp efektyviausiai dirbančių ūkių

Konferencijoje akcentuota, kad žemės ūkio bendrovės išlieka efektyviausios žemės ūkio produkcijos gamintojos. Jos stabiliai aprūpina maisto ir perdirbamąją pramonę žaliavomis, daug produkcijos eksportuojama. Panaudodamos šiek tiek per 13 proc. šalies žemės ūkio naudmenų, bendrovės teikia beveik 30 proc. šalies bendrosios žemės ūkio produkcijos.

„Be to, 2019 m. žemės ūkio bendrovės sumokėjo mokesčių po 142 eurus už kiekvieną žemės ūkio naudmenų hektarą. O kiti žemės ūkio veikla užsiimantys subjektai – po 58 eurus už kiekvieną hektarą. Skirtumas didžiulis“, – pabrėžė P. Puskunigis.

Žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse 2019 m. bendrosios žemės ūkio produkcijos, tenkančios vienam hektarui naudmenų, pagaminama daugiau kaip du kartus, lyginant su likusiais ūkiais: atitinkamai 1 821 euras ir 761 euras iš hektaro. Tačiau užmigti ant laurų neverta, nes bendrovių produktyvumas vis dar yra beveik 20 proc. žemesnis už ES vidurkį.

Vidutinis žemės ūkio bendrovės naudmenų plotas pernai padidėjo nežymiai, vos 1,2 proc. (lyginant su 2018 m.) ir siekė 945 ha. Nuosava žemė sudarė apie 29 proc. Likusi dalis – nuomojama.

„Žemės ūkio bendrovės nėra žemgrobiai. Vidutiniškai vienam bendrovės dirbančiajam tenka apie 27 ha žemės ūkio naudmenų“, – skaičiuoja P. Puskunigis.

Jo nuomone, ŽŪB yra tvariausiai ūkininkaujantys ūkio subjektai. Kitaip ir būti negali įvertinant bendrovėse sukoncentruotą intelektinį kapitalą, vadovų, specialistų ir kitų darbuotojų kvalifikaciją. Nuolat tobulinamos technologijos, diegiamos inovacijos, gamyboje pritaikomos mokslo naujovės. Taip mažinamas išteklių sunaudojimas ir aplinkos tarša, gerinamas darbo vietų patrauklumas.

Reikės visam sektoriui sutelkti jėgas

LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis priminė, kad laukia sudėtingas naujas finansinis laikotarpis. Tikėtina, kad 2021 m. dar gyvensime pagal senąsias tvarkas, o naujos tvarkos atsiras po 2022 m.

„Iš naujų žinių, kurios ateina iš Briuselio, mes matome, kad apynasris žemės ūkiui siuvamas iš ganėtinai storos odos. Šiandien galime pasakyti: nesitikėkite, geriau tikrai nebus. Pagal prognozes, nuotaikas ir politikų šnekas akivaizdu, kad šiandien žemės ūkis niekur neranda užuovėjos. Bus priiminėjami sudėtingi sprendimai ir reikės sutelkti jėgas ne vien Asociacijai, bet ir visai Lietuvos žemės ūkio tarybai, kuri veikia jau treji metai“, – kalbėjo J. Sviderskis.

Pasak jo, kuriama bendroji nuomonė, neva žemės ūkio sektorius maitinamas iš visų pusių, ir beveik neužsimenama apie tai, kad iš tikrųjų yra atvirkščiai: žemdirbiai maitina visą žmoniją.

„Girdime tik: teršia, griauna, reikia atimti, suvaldyti, ir nė žodžio apie konkurencingą žemės ūkį. Argi normalu, kad vidutinis smulkus ūkis investuoja 1 eurą ir gauna 69 centus grąžos? Su tokiais rezultatais tikrai nėra ko tikėtis“, – kalbėjo J. Sviderskis.

Pasak jo, ir Europoje, ir Lietuvoje prioritetai ir ypatingas dėmesys skiriamas aplinkosaugai, keliami nauji ribojimai žemės ūkio veiklai. Tarkime, galvijų skaičius mūsų šalyje yra sumažėjęs iki katastrofiškos ribos: pagal europines normas nepažeidžiant gamtos pusiausvyros mes galėtume laikyti Lietuvoje 1,7 sąlyginio gyvulio 1 ha, o realiai laikome vos 0,196 sąlyginio gyvulio/ha.

„Per didelis susitelkimas į aplinkosaugą yra šokiruojantis. Visa tai žemdirbiams kažkaip reikės panešti ant savo pečių“, – reziumavo J. Sviderskis.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis sakė, kad šiuo metu niekaip negalima užsimerkti prieš problemas, iš kurių viena – žemės ūkio specialistų rengimas.

„Bijau vieno dalyko – kad agronomija netaptų dingusia profesija. Neabejotinai tai yra viena svarbiausių profesijų žemės ūkyje. Turime užtikrinti žemės ūkio specialistų kaitą ir juos paruošti čia, Lietuvoje, kad nereikėtų kaip Aleksandro Stulginskio laikais jaunuoliams važiuoti studijuoti į užsienį“, – akcentavo V. Pranckietis.

Jo nuomone, svarbiausia yra siekti stabilumo žemės ūkio gamyboje: kad žmonės žinotų, ką jie galės daryti po 3 metų, o ne tik po pusmečio. Tam būtina užtikrinti politinių sprendimų tęstinumą.

Dėmesys finansinių resursų tvarkymui ir apskaitai

L.e.p. žemės ūkio ministras Andrius Palionis kalbėjo, kad nors žemės ūkio sektorius yra labai priklausomas nuo gamtos sąlygų, tačiau akivaizdu, kad bendrovės yra išmokusios paskirstyti finansinius resursus, turėti atsargų nesėkmingų metų nuostoliams padengti, todėl tikėtina, kad ir šie metai, nors pažymėti pandemijos ženklu, apsunkinti karantino sąlygų, bus sėkmingai pragyventi, o bendrovių veikla išliks stabili.

„Visos krizės anksčiau ar vėliau baigiasi. Verslo varomoji jėga yra žmonės, kurie jį ir kuria. Įmonių finansininko darbo gal tiesiogiai ir nesimato, bet jis nepaprastai svarbus. Apskaita ir organizacinis darbas neatskiriami. Ūkinių operacijų registravimas ir sisteminimas sudaro galimybes ūkių vadovams priimti sprendimus, duoti nurodymus ir kontroliuoti jų vykdymą“, – sakė ministras.

Būtent žemės ūkio bendrovių finansininkams ir buvo skirta pagrindinė konferencijos dalis, kurioje apie mokesčių ir apskaitos aktualijas kalbėjo nepriklausomas auditorius, mokesčių konsultantas Artūras Kapitanovas. Jis davė labai naudingų ir praktiškų patarimų, kaip taikyti Buhalterinės apskaitos įstatymą rengiant 2020 m. finansines ataskaitas, supažindino su planuojamais pokyčiais nuo 2022 metų. Išsamiai kalbėta apie mokesčių administravimo reguliavimą ir subsidijas ekstremalios situacijos metu.

Buvo aptarti aktualūs mokesčių pakeitimai ir jų taikymas žemės ūkio subjektuose: valstybinio socialinio draudimo, gyventojų pajamų, pelno, pridėtinės vertės, nekilnojamojo turto, žemės, aplinkos taršos ir kt. mokesčiai.

MŪ inf.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ar jus tenkina šio sezono kviečių ir rapsų supirkimo kainos?
Orai