Agritechnica 21 11 15 Rovaltra-mobili-virsuje
Renginiai
Algirdiškio parodoje – Lietuvos gyvūnų veislių elitas

Panevėžys. Nuo įspūdingų dekoratyvinių balandžių ir nykštukinių vištelių iki tvirtų Lietuvos sunkiųjų arklių ir stambiųjų žemaitukų ar kelis šimtus kilogramų sveriančių mėsinių galvijų – skirtingų gyvūnų rūšių ir veislių įvairovė demonstruota tradicinėje dvi dienas trukusioje veislinių gyvūnų parodoje „Algirdiškis 2021“. Bendrovės „Panevėžio veislininkystė“ valdose kasmet organizuojama paroda – mūsų šalies veislininkystės ir gyvulininkystės pasiekimų atspindys, nes skirtingų gyvūnų rūšių veisėjus ir augintojus vienijančios organizacijos pristato geriausius reprezentuojamų veislių atstovus.

Šiemet rugsėjo 10–11 dienomis vykusioje parodoje gausiausia buvo dekoratyvinių ir naminių paukščių ekspozicija, o Lietuvos veislinių paukščių augintojų asociacija pristatė vienuolikos skirtingų grupių veisles, tarp kurių - net kovinės vištos ar žąsys.

Pasak parodos organizatorės – bendrovės „Panevėžio veislininkystė“ direktoriaus Nerijaus Griciaus, būtent paukščiai, palyginti su praėjusiais metais, padidino šių metų gyvų eksponatų skaičių. 

Dimedium 21 11 03+ Bioversija 21 12 30

„Jei pernai pristatyta apie 1 000 eksponatų, tai šiemet šis skaičius gerokai viršytas ir paukščių paviljone teko įrengti papildomų gardų. Tiek lauke, tiek viduje užpildyti ir visi mėsiniams gyvuliams skirti gardai, o štai pieninių gyvulių galėtų būti ir daugiau, nes laisvų vietų dar liko. Mūsų bazė pritaikyta didesniam gyvūnų skaičiui, išskyrus paukščius, eksponuoti, tačiau reikia pabrėžti, kad ne gausa, o kokybė yra veislininkystės parodos pagrindas“, – sakė N. Gricius.

Bendrovės „Panevėžio veislininkystė“ direktoriaus Nerijaus Griciaus teigimu, augantis gyvų eksponatų skaičius rodo parodos reikalingumą, tačiau neužpildytos vietos, pvz., pieninių gyvulių, signalizuoja, kad šis sektorius patiria sunkumų

Be paukščių, parodos lankytojai galėjo susipažinti su skirtingų veislių triušiais, ožkomis, avimis. Avims eksponuoti skirtame paviljone laisvų vietų taip pat buvo, nes daugumą ūkininkų savo avytes pristatė prieš savaitę vykusioje specializuotoje parodoje „Avis aprengs ir pamaitins“. Nepaisant to, lankytojai galėjo susipažinti su visų 5 veisimo programų atstovais: vietinėmis šiurkščiavilnėmis, Lietuvos juodgalvėmis, sufolkų, tekselių ir Ile de France veislių avimis.

Pieninių karvių veislių ekspozicijos pagrindą sudarė holšteinų veislės telyčios – jas pristatė ne tik Lietuvos galvijų veisėjų asociacija, į parodą atvežusi dešimt jau parduotų Raudonių ūkio iš Šilalės r. veršingų telyčių, bet ir Lietuvos juodmargių, taip pat ir žalųjų galvijų augintojų asociacijos. 

Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos narių Raudonių ūkio telyčioms atlikti genomo tyrimai – tai rodo baltas įsagas ausyje

Tradiciškai gausi veislių ir gyvulių įvairove buvo mėsinių galvijų ekspozicija. Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos nariai atvežė parodyti 48 skirtingų veislių galvijus iš 18 ūkių. Pristatyti geriausi angusų, simentalų, aubrakų, šarolė, limuzinų, deksterių, Waguy, hailendų, herefordų ir kitų veislių gyvuliai. Nepaisant didžiulės veislių įvairovės, daugiausia eksponuota limuzinų – augintojai į parodą atvežė 14 šios veislės buliukų.

Dalis mėsinių galvijų taip pat atvežti jau parduoti, pavyzdžiui, dviejų ūkių aubrakų veislės buliukai po parodos iškeliavo į Estiją, kitiems pirkėjų ieškota antrą parodos dieną vykusiame mėsinių galvijų aukcione.

Parodoje gyvulininkystės aktualijas aptarė Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos prezidentas Vytautas Barkauskas (kairėje), direktorė Vilma Živatkauskienė ir galvijų vertintojas Alvydas Pečiulaitis (dešinėje)

Dalyvavimas parodoje kuria pridėtinę vertę

Veislinių gyvulių parodų būtinumu ir nauda neabejojo ir daug po užsienio šalis keliaujantys Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos nariai. Pagėgių sav. ūkininkė Laura Mišeikienė, auginanti šarolė veislės galvijus, pripažino, kad mūsų šalyje dar tik kuriamos veislinių gyvulių pristatymo tradicijos.

Pasak šarolė veislės mėsinių galvijų augintojos Lauros Mišeikienės, paroda – tai galimybė ne tik parodyti geriausius gyvulius, bet ir pasidalyti patirtimi, kad naudą gautų ir augintojas, ir būsimas pirkėjas

„Šiais metais Šarolė klubas parodoje rengia paskaitas, skirtas šiai veislei pristatyti, didelį dėmesį skirsime eksterjero vertinimo svarbai. Vertintojų komanda pakomentuos kiekvieną buliuką ir ieškantiems savo bandai reproduktoriaus padės išsirinkti. Taip žengiame dar vieną žingsnį į priekį“, – pasakojo L. Mišeikienė, veislininkystės parodose savo auginamus šarolė veislės gyvulius su pertraukomis pristatanti  nuo 2012 metų.

Panašaus tipo paskaitas šiųmetėje parodoje surengė ir Angusų veislės klubo atstovai. Beje, aktyvūs ir vis naujovių ieškantys Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos nariai dar šį spalį viename iš Žemaitijos ūkių planuoja surengti specializuotą parodą, jei tik tam nesutrukdys karantinas.

Ūkininkas ir LSMU Stambiųjų gyvūnų klinikos vadovas Arūnas Rutkauskas įžvalgomis dalijosi su ūkininke Regina Kubiliūniene

Genomo tyrimai – veislininkystės ateitis

Parodoje dalyvavęs Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos direktorius dr. Edvardas Gedgaudas džiaugėsi, kad asociacijos nariai puikiai atlieka savo darbą, nes holšteinų veislė pasiteisino mūsų šalies ūkiuose, šių grynaveislių gyvulių ūkių bandose yra daugiausia. 

„Tai be konkurencijos vienintelė ir pagrindinė veislė, didinanti pieno ūkių efektyvumą ir leidžianti uždirbti. Tad pristatome šios veislės elitą. Visos į parodą atvežtos vieno pažangaus šeimos ūkio telyčios jau nupirktos. Tai tik įrodo, kaip ūkiams reikia geros genetikos gyvulių. Kai įvyksta pardavimas, paroda atlieka savo funkciją, taip judame į priekį. Tai veislinė medžiaga, tai bandos elitas, nes tik geriausiais gyvuliai galima prikelti, vystyti ir efektyvinti pieno ūkį“, – įsitikinęs E. Gedgaudas. 

Renginio įspūdžius aptarė Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos direktorius dr. Edvardas Gedgaudas (kairėje) ir Plungės ūkininkai Daina ir Julius Martišiai

Pasak dr. E. Gedgaudo, kitas veislininkystės žingsnis – genomo tyrimai, leidžiantys iš mažos telyčaitės paimtu mėginiu sužinoti, kokia ji bus karvė, kiek ir kokios sudėties pieno duos. „Pasaulis šiuo tyrimu pasitiki, atlikti tyrimai skaičiuojami milijonais. Amerikoje jau atlikta apie 5 mln. genomo tyrimų, Europos šalys taip pat stipriai eina į priekį, tad ir mes turėsime šia linkme dirbti, jei norime efektyvinti savo ūkį. Genomas – tai ateitis“, – pabrėžė asociacijos vadovas, pridurdamas, kad tyrimo patikimumas siekia 70 ir daugiau procentų.

Beje, visoms Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos atvežtoms holšteinų veislės telyčioms genomo tyrimai atlikti – tai liudijo ne tik papildomas baltos spalvos įsagas jų ausyse, bet ir prie kiekvienos telyčios pateikiama informacija, kiek ir kokios sudėties pieno duoda jų motinos. Visų telyčių motinų primilžiai įspūdingi, pavyzdžiui, prie vienos telyčios buvo nurodyta, kad motinos vidutinis produktyvumas per laktaciją siekia 13 599 kg 3,96 proc. riebumo ir 2,98 proc. baltymingumo pieno.

„Kai kurie pirkėjai jau neperka gyvulių, kuriems neatliktas genomo tyrimas, nes nori žinoti, ką perka. Viskas stipriai juda į priekį. Pienininkystė yra verslas, o tai yra įrankiai, kuriais galima tą verslą efektyvinti“, – sakė E. Gedgaudas, atskleisdamas, kad šiuo metu parduodamos telyčios, kurioms atlikti genomo tyrimai, yra 150 eurų brangesnės.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos gyvulininkystės specialistai parodoje ne tik pristatė mobilios laboratorijos galimybes, bet ir supažindino jaunuosius parodos lankytojus su pieno keliu. Artimiausiu metu šią galimybę turės 10 savivaldybių moksleiviai

Pasigedo valdžios dėmesio

Per atidarymą tardamas sveikinimo žodį Žemės ūkio tarybos pirmininkas Jonas Vilionis pasigedo parodoje Žemės ūkio ministerijos atstovų, nes, jo žodžiais, valdžiai turėtų kelti rūpestį tai, kad žemės ūkis yra atsidūręs aklavietėje, kad gyvulių ir pieno šalyje mažėja.
Žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis, pabrėždamas, kad kaimas bus gyvybingas tada, kai girdėsime žvengiant žirgą, baubiant karvę, giedant gaidį, išreiškė susirūpinimą dėl valdžios požiūrio į žemės ūkį ir veislininkystę, kurią jis įvardijo gyvulininkystės pagrindu. 

Pasak jo, prioritetai gyvulininkystei lyg ir deklaruojami, tačiau realybėje tai nejaučiama. Jis neslėpė nerimo ir dėl žemės ūkio renginių nykimo.

„Dar 1860 m. Rietave dvarininkas Oginskis surengė pirmąją Lietuvoje gyvulininkystės parodą, matydamas, kad tai perspektyvu. Ši paroda lyg ir 161-oji nuo to meto, bet esu labai susirūpinęs, kad jos neitų į pabaigą. Šiandien jau nebeturime artojų varžybų, melžėjų varžytuvių, vadovai neranda progos ar galimybių pasveikintų žemdirbius spalio antrą sekmadienį su Žemdirbių diena, o štai Ekonomikos ir inovacijų ministerijos stalčiuose guli projektas, kad reikia privatizuoti ir „Panevėžio veislininkystės“ Algirdiškio bazę“, – pesimistinėmis įžvalgomis dalijosi J. Sviderskis.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14 +NMA

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija
Apklausa
Kokią inovaciją jums pavyko šiemet įsigyti ir įdiegti savo ūkyje?
Visos apklausos