Vilnius. Ir ūkininkai, ir visuomenė mano, kad geras ūkininkas yra tas, kuris augina sveikus ir kokybiškus produktus, rodo visuomenės apklausa. Vis dėlto didelė dalis gyventojų mano, kad žemės ūkis kenkia gamtai.

Reprezentatyvią visuomenės apklausą apie žemės ūkį atliko „Spinter research“, nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos „Baltijos aplinkos forumas” užsakymu.

Šalies ūkininkų nuomone, geras ūkininkas augina sveikus ir kokybiškus produktus (71 proc.), saugo gamtos išteklius (67 proc.), turi tvarkingai atrodantį ūkį ir laukus (56 proc.) bei kuria sąlygas biologinei įvairovei (42 proc.).

Koks ūkininkas yra geras klausta ir gyventojų. Visuomenei svarbiausi du gero ūkininko bruožai – kad augintų sveikus ir kokybiškus produktus (62 proc.) ir tausotų gamtą (59 proc. svarbu, kad saugotų gamtos išteklius, 41 proc. nori, kad kurtų sąlygas biologinei įvairovei).

Aplinkosauginės inovacijos (naudoja mažiau iškastinio kuro, didina energetinį efektyvumą, naudoja atsinaujinančią energiją) beveik taip pat svarbu (34 proc.) kaip prisidėjimas prie šalies ekonomikos augimo (38 proc.).

„Vienintelis ryškesnis skirtumas tarp visuomenės ir ūkininkų turimo gero ūkininko įvaizdžio – ūkininkai ženkliai didesnę svarbą teikia laukų ir ūkių tvarkai nei gyventojai“, – rašoma „Baltijos aplinkos forumo“ pranešime žiniasklaidai.

Didžio dalis ūkininkų patyrė ekstramalius gamtos reiškinius

Ūkininkų apklausoje teirautasi, kokius klimato kaitos poveikius jie patyrė per pastaruosius 5 metus savo ūkyje. 94 proc. ūkininkų  teigė susidūrę su ekstremaliais gamtos reiškiniais. Absoliuti dauguma (83 proc.) tyrimo dalyvių patyrė sausras, 60 proc. susidūrė su šalnomis ir iššalimais, 56 proc. – su audromis, liūtimis, 50 proc. – su karščio bangomis.

Žemdirbiai taip pat teigė patys dedantys pastangų, kad sumažintų klimato kaitos poveikį ar prie jo prisitaikytų. Dauguma (61 proc.) taiko sėjomainą, 45 proc. palaiko pievas ir / ar šlapynes, 42 proc. taupo kurą, 38 proc. nenaudoja pesticidų arba jų naudojimą mažina, 37 proc. sėja tarpinius pasėlius arba saugo dirvožemio organines medžiagas. 

Trečdalio (33 proc.) ūkininkų nuomone, pievų Lietuvoje yra per mažai ir jų turėtų būti daugiau. Pusė (54 proc.) mano, kad jų yra tiek, kiek reikia, ir tik 9 proc. teigia, kad jų yra per daug.

Vos trečdalis apklaustų vartotojų ir ūkininkų palaiko tiesioginį ryšį.

Svarbiausia – kokybiška ir maistinga produkcija

Didžioji dalis šalies gyventojų (41 proc.) mano, kad žemės ūkis kenkia gamtai: 29 proc. mano, kad jis labiau kenkia nei padeda, o 12 proc. – kenkia. Ketvirtadalis (26 proc.) įsitikinę, kad žemės ūkis padeda Lietuvos gamtai: 6 proc. laikosi nuomonės, kad padeda, o 20 proc. – labiau padeda nei kenkia.

Svarbiausias teigiamas Lietuvos žemės ūkio poveikis – kad šalyje pakaktų maisto (taip sako 47 proc. gyventojų).

Didžioji dalis (43 proc.) apklaustųjų teigia, kad gamtos išsaugojimo reikalavimai Lietuvos žemės ūkiui turėtų griežtėti. Trečdalis (32 proc.) mano priešingai, o ketvirtadalis (25 proc.) neturi nuomonės.

Apklausos dalyvių teigimu, svarbiausia, kad Lietuvoje auginamas maistas būtų kokybiškas ir maistingas (70 proc.), sveikas (57 proc.), pigus (39 proc.), skanus (37 proc.). Gamtos saugojimą mini 24 proc. apklaustųjų, klimato kaitą – 10 proc. 

Dažniausiai ūkininkams mokamas išmokas respondentai skirtų tam, kad Lietuvoje būtų auginamas sveikas ir kokybiškas maistas (45 proc.), kad maistas būtų pigesnis (40 proc.), kad būtų saugoma gamta (36 proc.) bei kad būtų galima įsigyti kuo daugiau Lietuvoje užauginto maisto (32 proc.). 

48 % visuomenės už maisto produktus, užaugintus saugant Lietuvos gamtą, sutiktų mokėti daugiau, o 52 % daugiau nemokėtų. Didžioji gyventojų dalis (33 proc.) sutiktų mokėti 5 proc. brangiau, 12 proc. – 10 proc. brangiau, 3 proc. – 20 proc. ir dar daugiau.

Daugiau informacijos apie apklausą galima rasti čia.