Briuselis / Londonas. Europos Komisija konsultuojasi su suinteresuotomis grupėmis dėl gairių būsimiems teisės aktams, reglamentuojantiems kultūrų, sukurtų naudojant naujus genetinius metodus, auginimą. Atsiliepimai ir pasiūlymai dėl teisėkūros iniciatyvos bus priimami iki 2021 m. spalio 22 d.

Jeigu naujieji teisės aktai bus patvirtinti, tai bus pirmieji žingsniai link leidimo auginti žemės ūkio kultūras, gautas taikant tikslinę mutagenezę ir cisgenezę, rašoma portale hortidaily.com.

Gauti atsiliepimai bus paskelbti Europos Komisijos svetainėje. EK teigia, atsižvelgsianti į gautas nuomones dėl GMO ir jos bus apibendrintos trumpoje ataskaitoje.

Tuo tarpu rugsėjui baigiantis tapo žinoma, kad Jungtinėje Karalystėje įsikūręs žemės ūkio tyrimų centras „Rothamsted Research“ gavo leidimą atlikti seriją lauko bandymų su kviečiais, kurių genomas buvo redaguotas. Hertfordšyro eksperimentai žymės pirmuosius genų redagavimo metodu (CRISPR) sukurtų kviečių lauko bandymus ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet ir visoje Europoje.

Planuojama, kad projektas tęsis iki penkerių metų ir baigsis 2026 m.

Tiriamų kviečių genai buvo redaguoti siekiant sumažinti grūduose natūraliai esančios aminorūgšties asparagino kiekį, kuris kepant ar skrudinant duoną virsta kancerogeniniu akrilamidu, rašoma portale agriland.ie.

Kaip teigia projekto vadovas profesorius Nigel`as Halford`as (Naidželas Halfordas), akrilamidas tapo labai rimta problema maisto gamintojams. Nustatyta, kad jis sukelia vėžį graužikams ir laikomas „tikėtinu kancerogenu žmonėms“.

Manoma, kad naudojant genų redagavimą asparagino kiekį kviečiuose galima gerokai sumažinti nepakenkiant grūdų kokybei. Tai būtų naudinga vartotojams, nes sumažėtų akrilamido poveikis jų mitybai, o maisto pramonės įmonėms būtų lengviau laikytis reikalavimų dėl akrilamido buvimo produktuose.

Tačiau ne visos Europos šalys yra pasirengusios padaryti net dalines nuolaidas dėl GM žemės ūkio kultūrų naudojimo. Pavyzdžiui, Šveicarijos nacionalinė taryba rugsėjį pratęsė GM augalų auginimo žemės ūkyje moratoriumą dar ketveriems metams, iki 2025 m. Pareigūnai neleido jokių išimčių, o tai reiškia, kad šis reikalavimas taikomas net moksliniams tyrimams, susijusiems su vadinamuoju genomo redagavimu (kai net neįtraukiama svetima genetinė medžiaga).

Genetinės inžinerijos naudojimo moratoriumas Šveicarijoje buvo įvestas 2005 m.

MŪ inf.