Berlynas. Aukštutinės Bavarijos žemėse apsigyveno tiek bebrų, kad ūkininkams gali tekti baigti ganymo sezoną anksčiau. Laukiniai gyvūnai užtvenkia upelius, niokoja pievas

Vokietijos pietiniuose regionuose įsikūrę ūkininkai jaučiasi palikti vieni kovoti su laukine gamta.  Bebrų populiacija didėja nevaldomai ir šių stambių graužikų galima pamatyti beveik kiekviename vandens telkinyje. Labiausiai bebrai pamėgo aukštapelkės, kurios naudojamos ir gyvulių ganykloms. 

Vietinė ūkininkė Rudi Kramer portalui Merkur.de teigė, jog situacija primena kiškio ir ežio lenktynes. Žemių savininkai nespėja paskui bebrus. Ūkininkai kas 4–6  savaites priversti šalinti užtvankas iš upelių aplink savo ganyklas. 

Bebrai mieliau juda iš vienos maitinimosi vietos į kitą ne žemės paviršiumi, o vandeniu. Jei du vandens telkiniai nesujungti, jie kasa griovius. Tokiu būdu ganyklose susikuria tikras kanalų tinklas. 

Maždaug 1 m ilgio ir 20 cm pločio grioviai kelia rimtą pavojų galvijams bei arkliams, kurie gali suklupti, susilaužyti kojas. Kalbinta ūkininkė R. Kramer teigė, jog jau turėjo paskersti du gyvulius po to, kai šie patyrė traumas. 

Kadangi bebrams netaikomas medžioklės įstatymas ir tuo pačiu gyvūnai yra griežtai saugomi, dėl kiekvieno šūvio reikia pateikti prašymą atsakingoms institucijoms ir gauti leidimą. Kita vertus, šaudymas nėra veiksmingas: išnaikinus bebrus, teritorija tuščia ilgai nebūna, tuoj pat įsikuria nauja grupė. 

Ūkininkai įsitikinę, jog bebrus pavyktų atgrasyti tik padarius buveines nepatraukliomis, tačiau neįsivaizduoja, kaip tai įgyvendinti pelkėse.