Berlynas. Vokietijos kiaulių augintojų sąjunga apskaičiavo, jog paršavedžių tvartų modernizavimas pagal naujus standartus, kainuos šaliai 4 mlrd. Eur. Ūkininkai, kurie neišgali investuoti, planuoja pasitraukti. 

Nuo 2029 m. Vokietijos veisėjams nebebus leidžiama laikyti paršavedžių tradiciniuose garduose. Gyvuliai turės daugiau erdvės judėti (5 m² kiaulei), leidžiamas tik trumpas suvaržymas sėklinimo metu. Nuo 2035 m. paršiavimosi gardai taip pat turės būti pritaikyti laisvo laikymo modeliui, kai gardų plotas – ne mažesnis kaip 6,5 m². 

Vokietijos kiaulių augintojų sąjunga atliko apklausą, kurioje dalyvavo 244 įmonės. Dalyviai vidutiniškai laikė 400 paršavedžių ir tai žymiai daugiau nei šalies vidurkis – 295 paršavedės viename ūkyje. Iš viso sąjungos nariai laiko apie 100 tūkst. paršavedžių.

Kalbėdami apie sėklinimo gardus, 165 respondentai sakė, jog turės investuoti vidutiniškai 278 tūkst. Eur, kad atitiktų naujus standartus. Perskaičiuojant išlaidas vienam gyvuliui, būtų vidutiniškai 696 Eur paršavedės vietai. 

Analizuojant investicijas į paršiavimosi gardus, skaičiai didėja. 135 ūkiai pažymėjo, jog naujiems reikalavimams įvykdyti reikės vidutiniškai 1,35 mln. Eur. Tai reikštų vidutiniškai 3 157 Eur vienai paršavedės vietai.

Iš viso augintojams, kurie privalės pertvarkyti ir veisimo, ir paršiavimosi patalpas, reikės apie 1,6 mln. Eur arba beveik 4 tūkst. Eur vienai paršavedės vietai. 

Didelius kaštus lemia pastaraisiais metais išaugusios statybų kainos. Be to, egzistuoja didžiuliai skirtumai tarp įmonių: vieniems augintojams reikės statyti naujus pastatus, o kitiems užteks modernizuoti turimus tvartus. Atsižvelgiant į šiuos veiksnius, vidutinė investicijų suma visuose 244 ūkiuose siekia 1,24 mln. Eur. Remiantis Vokietijos paršavedžių statistikos duomenimis, bendras sektoriaus modernizavimas galėtų kainuoti daugiau kaip 4 mlrd. Eur.

Nemaža dalis augintojų nėra apsisprendę dėl tolesnio verslo likimo, nors paraiškas modernizavimui reikėjo pateikti iki 2026 m. vasario.
Apie 59 proc. sėklinimo stočių savininkų nesiėmė jokių veiksmų – nepateikė paraiškų statyboms, nepranešė apie pasitraukimą iš rinkos. 14 proc. atitinka naujus reikalavimus arba yra pradėję ronovaciją. Dar 28 proc. pateikė prašymus modernizacijai. Daroma prielaida, kad šie 42 proc. ūkių ir toliau laikys paršavedes.

Šiek tiek mažiau nei 5 proc. ūkių, atitinka reikalavimus arba yra restruktūrizuojami. 21 proc. parengė planus, kaip perdaryti paršiavimosi gardus, ir tikisi paramos statyboms. Apie 30 proc. ūkių dar nežino, kokios jų perspektyvos auginti paršavedes.

Beveik pusė ūkių galvoja palaipsniui nutraukti veiklą, kai baigsis pereinamasis etapas ir įsigalios nauji standartai gardams. Daugelis augintojų nurodė, kad negali sau leisti išlaidų, susijusių su pertvarka, todėl yra priklausomi nuo federalinio finansavimo.