Viena. Graži, kalnų slidininkų pamėgta Austrija ūkininkauti nėra palanki. Tačiau šios šalies ūkininkai, racionaliai pasinaudodami tiksline parama, sugebėjo prisitaikyti ir prie kalnų sąlygų.

Vienas tokių – ekologinis Gotfrido ir Rosinos Vagnerių (Gottfried and Rosina Wagner) šeimos ūkis „Biohof Ebenbauer“ Vaidhofene prie Ibso, Žemutinės Austrijos žemėje. Šis senovinis miestelis pirmą kartą dokumentuose paminėtas 1186 m., jame iki šiol yra daug išlikusių viduramžių pastatų. „Biohof Ebenbauer“ ūkis taip skaičiuoja šimtus metų – manoma, kad jis tikriausiai buvo įkurtas 1250 m. Inicialai ant senų vienų pastato lubų rodo, kad jis tokios būklės išsaugotas nuo 1604 m. Nuo 1673 m. ūkis perduodamas iš kartos į kartą – sūnui arba dukrai.

52 metų Gotfridas ir 53-ejų Rosina turi 4 dukras ir žentus. Ūkį jau perdavė dukrai Angelikai ir Georgui, bet tėvai patys jį valdys, kol išeis į pensiją. Nuolatinių ar sezoninių darbuotojų jie nesamdo, dirba patys, kuriems darbymečiu, nuimant derlių, pagelbsti vaikai.

Taip Angelika, Rosina ir Gotfridas Vagneriai sutinka svečius savo ūkyje

„Biohof Ebenbauer“ ūkis – tai šeimos verslas, kurį sudaro žemės ūkio veikla ir agroturizmas. Svečius 1 900 m virš jūros lygio esančiame ūkyje pasitinka ant šlaito besigananti draugiškų simentalių veislės karvių banda, ūkio katės, itin mielas ir draugiškas šuo Benni, šalia sodybos besiganantys veršeliai, čia taip pat yra ir avių, pora kiaulių, vištų. „Biohof Ebenbauer“ svečiai turi galimybę ne tik stebėti laimingus gyvūnus – avį ar karvę jie gali ir pamelžti.

Bendras ūkio plotas yra tik 24 ha, iš kurio 5 ha užima miškai, o likusią dalį sudaro ganyklos. Dar papildomi 8 ha yra nuomojami. Viena svarbiausių šeimos ūkio krypčių yra gyvulininkystė, bandą neseniai papildė veislinis bulius. Ganyklinis sezonas šiuose Alpių šlaituose trunka maždaug 200 dienų.

Viena svarbiausių šeimos ūkio krypčių yra gyvulininkystė

Ūkyje pagaminti ekologiški produktai – sūris, sultys, duona, medus, mėsa ir dešrelės, vaisinis vynas, vietinis alkoholinis gėrimas šnapsas – parduodami tik vietoje ūkio svečiams. Pasak Gotfrido, alkoholiniai ir nealkoholiniai ūkyje gaminami pagal senas šio regiono tradicijas.

„Sąveika su savo žeme ir jos teikiamais ekologiniais produktais, pridėjus ir laisvalaikio pramogas, suteikia nepamirštamą kelionę nuo streso ir kasdienio gyvenimo“, – įsitikinę Vagneriai, kurių jaukiame ir ramiame prieglobstyje Alpių apsuptyje, toli nuo miesto šurmulio, dažnai praleidžia medaus mėnesį jaunavedžiai. Įsitaisius namų terasoje, šalia nedidelio tvenkinuko, galima mėgautis išskirtiniais kalnų vaizdais, kvėpuoti tyru oru. Poilsio namuose šalia ūkio įrengti 3 apartamentai.

Manoma, kad „Biohof Ebenbauer“ ūkis buvo įkurtas apie 1250 metus

Angelika ir Georgas planuoja tęsti tėvų vykdomą ūkio-kaimo turizmo veiklą ir netgi sieks tvaraus, aplinką tausojančio ūkininkavimo, ketina čia vykdyti šviečiamuosius seminarus. Ūkio dydis bus išsaugotas – jo plėsti nėra galimybių dėl dirbamos žemės trūkumo.

Iš Vagnerių ūkio atsiveria nuostabūs Alpių vaizdai

Žemės ūkis Austrijos vietovėse, kuriose esama natūralių apribojimų

Vagnerių ūkis – vienas iš klasikinių Austrijos pavyzdžių, kai tenka prisitaikyti prie gamtinių kliūčių. Tokiems ūkiams yra skiriama nacionalinė ir ES parama pagal kelias priemones: ekologinio ūkininkavimo, šienaujamas kalnų pievas, ganymo ir kt. Europos Komisijos surengtoje mokomojoje-pažintinėje kelionėje „Žemės ūkio įvairovė Austrijos vietovėse, kuriose yra natūralių apribojimų“, ES šalių žurnalistus su ūkininkavimo Austrijoje ypatybėmis supažindino Austrijos tvarumo ir turizmo ministerijos atstovas Lukas Veberis-Hajsanas (Lukas Weber-Hajszan), atsakingas už ekologinį ir ūkininkavimą mažiau palankiose vietovėse bei agrarinę aplinkosaugą.

Net 81 proc. Austrijos žemės yra klasifikuojama kaip mažiau palankios ūkininkauti vietovės (MPŪV), kurių apie 70 proc. sudaro kalnai, o 64 proc. visų žemdirbystės vietovių yra regionuose su natūraliomis kliūtimis (apribojimais). Kalnų regionuose gyvena daugiau kaip trečdalis Austrijos gyventojų ir dirba daugiau negu pusė ūkininkų.  

L. Veberis-Hajsanas, teigė, kad ūkininkauti nepalankiose vietovėse – sena Austrijos tradicija, bet trūkumų įvertinimo sistema yra truputį komplikuota. „Ne visi ūkininkai gauna vienodas išmokas, jos apskaičiuojamos kiekvienam ūkiui atskirai pagal labai griežtus gamtinių kliūčių įvertinimo taškus. Kiekvienas ūkis gauna paramą, atsižvelgiant į tuos kliuvinius. Svarbiausi vertinimo kriterijai, už kuriuos skiriama daugiausia taškų, yra statūs šlaitai, klimato ir dirvožemio vertės, taip pat ūkio sodybos aukštis virš jūros lygio ir kt.

Pagal gamtinius apribojimus Austrijos ūkiai skirstomi į 5 kategorijas:

0 taškų

EP 1:  nuo 5 iki 90 taškų;

EP 2:  nuo 91 iki 180 taškų;

EP 3:  nuo 180 iki 270 taškų;

EP 4:  daugiau kaip 270 taškų.

Austrijoje, 2017 m. duomenimis, yra apie 82 510 ūkių MPŪV. Iš jų 18 761 ūkis yra aukščiausioje arba antroje pagal dydį gamtinių apribojimų grupėje (EP 3 ir EP 4). Tai sudaro apie 23 proc. visų MPŪV ūkių. Apie 73 proc. MPŪV yra gyvulininkystės ūkiai, kurie gauna apie 93 proc. šios priemonės išmokų. Pasak L. Veberio-Hajsano, šie duomenys rodo, kad pagrindinis dėmesys skiriamas remti mažiems  gyvulininkystės ūkiams, turintiems didelių gamtinių suvaržymų, o valstybei labai svarbu apsaugoti natūralias sąlygas ir užtikrinti gyvūnų gerovę, nes Austrijoje yra labai daug galvijų, avių, kurie ganosi Alpių šlaituose. 

MPŪV išmokos mokamos kasmet už ha žemės ūkio paskirties žemės, siekiant kompensuoti ūkininkams papildomas išlaidas ir prarastas pajamas, susijusias su žemės ūkio produkcijos negavimu dėl nepalankių sąlygų.

MŪ inf.