Agritechnica 21 11 15 Rovaltra-mobili-virsuje
Pasaulyje
Suomius sudomino anglies pėdsako skaičiavimas ūkyje

Akademija, Kėdainių r. Produktyvūs ir sveiki laukai, gyvūnai ir miškai yra kasdienis pažangaus klimato valdymo darbas visuose ūkiuose. Tokiu keliu bando eiti Suomijos žemdirbiai.

Suomijos patirtimi tarptautinėje nuotolinėje konferencijoje „Klimato kaita ir žemės ūkis – iššūkiai, patirtys ir sprendimai“, kurią surengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT), dalijosi Suomijos žemdirbių konsultavimo organizacijos „ProAgria“ vyriausioji augalininkystės specialistė Sari Peltonen.

Ji pasakojoa, kas Suomijos žemės ūkyje daroma, diegiant tvarias, aplinkai draugiškas technologijas, kurios padėtų kurti pridėtinę vertę, ypač kalbant apie dirvožemį. Pasak lektorės, ūkininkavimas gali būti draugiškas aplinkai ir naudingas žemdirbiams.

Dimedium 21 11 03+ Bioversija 21 12 30

„Noriu paneigti mitą, kad taikomos klimato kaitos mažinimo priemonės būtinai turi būti nukreiptos į produkcijos gamybos apimčių mažinimą. Manau, didžiausią dėmesį reikia skirti dirvožemio kokybės gerinimui, taikant tvarias priemones. Sveikesnis dirvožemis ir bioįvairovė neabejotinai pagerina ne tik derliaus kokybę, bet ir kiekybę, tad natūraliai gerėja ir ekonominiai ūkio rodikliai“, – teigė S. Peltonen.

Suomijoje net 75 proc. visų ŠESD emisijų išskiria energetikos sektorius, žemės ūkiui tenka 11 proc., 10 proc. – pramonei. Iš žemės ūkio išskiriamų 11 proc. ŠESD daugiau kaip pusę, 53 proc., jų išskiria dirbami laukai, 32 proc. – gyvuliai, 11 proc. – mėšlas, 3 proc. – kalkinimas.

„Turime turėti galvoje visas šias žemės ūkio emisijas. Todėl Suomijoje pažangios klimato kaitos atžvilgiu žemės ūkio praktikos yra pagrįstos aplinkosauginiu darbu, energetinių resursų mažinimu, kuris daugelį dešimtmečių buvo atliekamas ir augalininkystės, ir gyvulininkystės ūkiuose“, – sakė „ProAgria“ specialistė.

Kokios svarbiausios klimato kaitos švelninimo priemonės Suomijos žemės ūkyje?

Pirmiausia suomiai akcentuoja pažangų klimato poveikio atžvilgiu ūkininkavimą durpynuose, kurių Suomijoje itin daug, rūpinimąsi sveiku dirvožemiu ir augalų dangą (ražienas, tarpinius augalus, kt.) ant dirvos žiemos laikotarpiu. Labai svarbu padidinti organinių medžiagų kiekį mineraliniuose dirvožemiuose ir sumažinti jų skilimą durpynuose.

Gyvulininkystės ūkiuose itin svarbu pašarų sudėtis ir kokybė, gyvulių sveikatingumas ir ganymas, bioįvairovės išsaugojimas.

„Visi sprendimai turi būti priimami individualiai ūkyje, nes ne visi visiems vienodai tinka. Reikia pasirinkti tokias tvarias priemones, kurios geriausiai tiktų jūsų ūkiui“, – kalbėjo S. Peltonen.

Tarp tinkamiausių dirvožemio išsaugojimo būdų ji minėjo sėjomainą, neariminį žemės dirbimą, kad dirva būtų kuo mažiau judinama, daugiau naudoti organines trąšas ir taikyti efektyviausią jų įterpimo būdą, žodžiu, būtina laikytis tiksliojo ūkininkavimo principų.

Geras derlingumas sumažina ŠESD emisijas ir padidina anglies sekvestraciją, t. y., dirvos galimybę kaupti organinę anglį. „Tam reikia, kad gerai augtų ir šaknys, ir biomasė, dirvožemyje būtų aktyvi mikroorganizmų kolonija. Nuo to priklauso, kiek anglies mes galime užrakinti dirvožemyje. Tai vis dar atviras klausimas, moksliniai tyrimai nėra pateikę atsakymų, kiek anglies sekvestruojama pačioje dirvoje“, – sakė S. Peltonen.  

Suomijoje tam tikrų problemų, kurios eskaluojamos kaip sukeltos ekstremalių klimato sąlygų, sukėlė ilgai augintos javų monokultūros. Dabar Suomijoje vykdomas anglies ciklo lauko sąlygomis tyrimas, ūkininkai mokomi praktiškai įvertinti dirvožemio struktūrą ir rasti geriausius metodus jam pagerinti.

„Kai prieš porą metų prasidėjo diskusijos dėl anglies dioksido, ūkininkai šiek tiek nustebo, buvo ir negatyvaus požiūrio, ypač jį reiškė ūkininkai, kurių ūkiuose buvo išskiriama daug emisijų. Diskusijos vyko labai aktyviai. Neturėjome visų atsakymų į klausimą, kokia reali situacija dėl CO2 emisijos Suomijoje – tai buvo naujas dalykas.

Todėl ir pradėjome kurti sistemas, kaip apskaičiuoti anglies dioksido emisiją. Anglies pėdsako apskaičiavimas ūkio lygiu sukėlė didelį Suomijos ūkininkų susidomėjimą. Jiems buvo įdomu, kas yra didžiausi CO2 šaltiniai jų ūkyje“, – S. Peltonen pasakojo, kaip pavyko sudominti ūkininkus.

Jiems buvo svarbu susipažinti su anglies sekvestracija. Todėl buvo vykdomi regioniniai projektai, skirti rasti, pažinti ir išbandyti priemones, kurias lengva priimti, veiksmingas ir ekonomiškas ūkiams, siekiant sušvelninti klimato pokyčius ir padidinti anglies sekvestraciją.

Vienas galimas būdas – siekti, kad laukai būtų ekonomiškai produktyvesni. Tai, anot S. Peltonen, ne tik klimato kaitos, bet ir ūkio ekonomikos klausimas. Anglies sekvestracija naudinga ir klimato kaitos švelninimui, ir dirvožemio organinių medžiagų kiekio, produktyvumo, derliaus atsparumo ir dirvožemio sveikatos gerinimui.

Ekonominius gamybos rezultatus taip pat didina dirvožemio organinių medžiagų ir biologinės įvairovės gerinimas. „Taigi, šiuos svarbiausius dalykus būtina išaiškinti ūkininkams, nes tai gali duoti daug gerų rezultatų ne tik stabdant klimato kaitą, bet ir gerinant ūkio ekonominius rezultatus“, – akcentavo Suomijos lektorė.

Skatinant klimato kaitos požiūriu pažangų ūkininkavimą gyvybiškai svarbūs yra regioniniai projektai, vykdomi bandymai ūkiuose. Vienas tokių – anglies dioksido emisijų mažinimo veiksmų projektas – paskatino Suomijos ūkininkus didinti dirvožemio anglies kiekį, padidino jų motyvaciją. Taip pat, pasak lektorės, padidėjo susidomėjimas tarpiniais pasėliais, kurie gali duoti naudos auginant, pavyzdžiui, monokultūrinius pasėlius.

„Ūkininkams naudinga susipažinti, pasidalyti patirtimi, sužinoti, ką kitas ūkininkas galbūt daro geriau. Mūsų ekspertai pataria, padeda rasti atsakymus į įvairius klausimus, – sakė „ProAgria“ specialistė. – Taigi, nors kasdien susiduriame su CO2 iššūkiu, jau turime jam ir sprendimų.“

MŪ inf.

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija
Apklausa
Kokią inovaciją jums pavyko šiemet įsigyti ir įdiegti savo ūkyje?
Visos apklausos