Londonas. Technologijos retai kuriamos tam, kad tenkintų ūkininkų poreikius. Pirmiausia jos turi nešti pelną stambiausiems rinkos žaidėjams.

Tarptautinės organizacijos „ETC group“ tyrėja iš Indijos Kavya Chowdhry (Kavja Čoudri) pristatė Oksfordo (Jungtinė Karalystė) ūkininkavimo konferencijoje išvadas apie technologijas, įmonių galią ir jų poveikį ūkininkams.

Išvados remiasi tyrimais, kuriuos vykdo „ETC group“. Pastaruosius keturis dešimtmečius ji stebi įmonių galios koncentraciją 11-oje su maistu ir žemės ūkiu susijusių sektorių.

„Šis istorinis stebėjimas padeda palyginti, kaip kinta įmonių koncentracija pramoniniame maisto ir žemės ūkio sektoriuje ir kokias strategijas taiko korporacijos, siekdamos padidinti savo kontrolę“, – teigė K. Chowdhry. 

ETC grupės tyrimas parodė, kad keturios stambiausios įmonės, užėmusios didžiausią rinkos dalį agrochemijos sektoriuje, valdo 62 proc. pasaulio rinkos.

Žemės ūkio sėklų sektoriuje šešios įmonės kontroliuoja 58 proc. rinkos. „Prieš 25 metus 10 įmonių kontroliavo 40 proc. sėklų rinkos, o dabar tik dvi bendrovės valdo 40 proc. rinkos.

Anot K. Chowdhry, technologijos nėra neutralios ir dauguma jų diegiamos be aktyvaus smulkiųjų maisto gamintojų dalyvavimo. 

„Technologijos retai kuriamos smulkiųjų ūkininkų poreikiams tenkinti. Dažniausiai jos skirtos „sugaudyti“ ūkininkus į pelno siekimo schemų tinklus, paverčiant juos duomenų ir elgesio modelių šaltiniais, kuriuos galima panaudoti mašininiam mokymui, priimant sprendimus be ūkininkų, mažinant jų kvalifikaciją. Tai didina jų priklausomybę nuo korporacijų“, – sakė tyrėja.

Aštuonios iš dešimties didžiausių pasaulio įmonių dabar uždirba veikdamos kaip skaitmeninimo platformos. COVID-19 pandemijos metu megakorporacijos paspartino savo bandymus skaitmeninti maisto ir ūkininkavimo sistemas.

Naujieji ūkininkavimo metodai, kurie pristatomi kaip tikslesni, dažnai yra skaitmeninių verslininkų bendradarbiavimo su didelėmis technologijų įmonėmis, siekiančiomis dominuoti rinkoje, rezultatas.

„Kai kurios didžiausios pasaulyje žemės ūkio technologijų korporacijos neseniai suvienijo jėgas su duomenų gigantais „Amazon“ ir „Microsoft“, kad ūkininkų žinias ir visų maisto grandinėje esančių žmonių elgesį paverstų kompiuteriniu kodu“, – buvo teigiama konferencijoje.

K. Chowdhry teigimu, naujosioms technologijoms tenka dalis kaltės dėl klimato krizės, kurią paaštrino mineralinių išteklių gavyba, išaugęs energijos suvartojimas ir toksinių atliekų gamyba. 

„Daugeliu atvejų skaitmeninimas diegiamas be tinkamų duomenų apsaugos garantijų, poveikio aplinkai vertinimo ir žmogaus teisių apsaugos priemonių“, – apibendrino ji.