Pekinas. Kinija didina pagrindinių maisto produktų pirkimus, valstybės rezerve saugoma milijonai tonų ryžių ir kitų grūdų, kurių atsargos pranoksta visų kitų pasaulio šalių bendrąsias atsargas.

Nacionalinės maisto ir strateginių rezervų administracijos grūdų atsargų vadovas Qinʼas Yujunas (Činas Judžunas) teigia, kad Kinijos kviečių rezervas patenkintų pusantrų metų poreikį.

2020 m. ši šalis išleido 98,1 mlrd. JAV dolerių maisto importui (be gėrimų) – 4,6 karto daugiau nei prieš dešimtmetį. Per pastaruosius penkerius metus kukurūzų, kviečių ir sojų importas išaugo 2–12 kartų dėl pirkimų iš JAV, Brazilijos ir kitų šalių.

Remiantis JAV žemės ūkio departamento duomenimis, 2022 m. pirmąjį pusmetį Kinijos saugyklose bus sukaupta 69 proc. visų pasaulio kukurūzų, 60 proc. ryžių, 51 proc. kviečių ir daugiau nei 30 proc. sojų. Per pastarąjį dešimtmetį atsargos išaugo apie 20 procentinių punktų.

Kinijos šiaurės rytuose esančiame Daliano uoste yra viena didžiausių maisto atsargų bazių, kurioje grūdams ir pupoms laikyti skirta 310 bokštų.

Kinijos žemės ūkio ekspertas Goro’as Takahashi (Goras Takahašis) teigia, kad nuo 2015 m. sumažėjo dirbamos žemės plotų, taip pat kviečių ir kitų produktų atsargų gamyba. Šalyje žemės ūkio produktyvumas mažas, žemė užteršta. Anot jo, žemės ūkio produkcijos ir toliau mažės, nes ūkininkai keliasi į miestus.

„Kinijos kaupiamos atsargos – viena iš maisto kainų kilimo priežasčių visame pasaulyje“, – teigia Gamtos išteklių tyrimų instituto, įsikūrusio Točigio prefektūroje, prezidentas Akio Shibata (Akijo Šibata).