Iš valstybės perimtą ūkį dar labiau sustiprino
2014-06-27

Vroclavas. Su tėvais ūkininkaujantis Lukašas Jakusekas (Lukasz Jakusek) - vienas iš nedaugelio stambiųjų Lenkijos ūkininkų. 1 200 ha žemės valdančiame augalininkystės ūkyje Žemutinėje Silezijoje auginami kviečiai, kvietrugiai, rapsai ir kukurūzai.

Šiame Lenkijos regione netoli Vokietijos komunistinio režimo laikais buvo stambūs valstybiniai ūkiai. Pasikeitus santvarkai jie buvo išsaugoti, tik perėjo į privačias rankas. Pasak L. Jakuseko, kai atsirado galimybė privatizuoti šiuos stambius ūkius, mažai kas turėjo tiek pinigų, todėl ūkių šeimininkais daugeliu atveju liko buvę jų direktoriai, kurie su valstybe pasirašydavo ilgalaikę išpirkos 15-20 metų sutartį.

Lukašas Jakusekas - vienas iš nedaugelio stambiųjų Lenkijos ūkininkų

Vienas tokių buvo ir Lukašo tėvas, 2004 m. pasirašęs su valstybe sutartį dėl žemės išpirkimo per ilgesnį laikotarpį. Pernai Jakusekų šeima jau visiškai atsiskaitė su valstybe ir dabar yra vieninteliai ūkio savininkai. Jie norėtų dar įsigyti daugiau žemės, tačiau kuo toliau, tuo sudėtingiau tai padaryti, nes žemės kaina Lenkijoje, ją pradėjus pirkti užsieniečiams, yra sunkiai įkandama - prašoma 20-30 tūkst. eurų už hektarą (69-103 tūkst. Lt). Pasak Lukašo, šiuo metu geriausiai pirkti valstybinę žemę, bet jos yra likę labai mažai.

Kartu su valstybei priklausiusiu ūkiu Jakusekai įsigijo ir šį senovinį pastatą, kurį neseniai atnaujino  

Iš 1 200 ha žemės, pasak Lenkijos ūkininko, tik pusė jos yra derlinga. Šioje dalyje jie augina kviečius ir rapsus, blogesnėje žemėje - kvietrugius ir kukurūzus. Kviečių derlius siekia 7 t/ha, rapsų - 3,5-4 t/ha, kvietrugių - apie 5 t/ha, kukurūzų (išdžiovintų grūdų) - apie 9 t/ha. Jakusekai daugiausia naudoja ariminę žemės dirbimo technologiją, bet maždaug ketvirtadalis žemės neariama. Tik rapsai visada sėjami į suartą dirvą.

„Nederlingose žemėse, kur viršutinis dirvos sluoksnis yra lengvas ir smėlingas, derlius priklauso nuo kritulių - jeigu jų pakanka, derlius būna geras, nes giliau yra pakankamai mineralinių maisto medžiagų", - pasakojo L. Jakusekas. Ūkyje naudojama azoto, fosforo ir kalio trąšų norma - 500-600 kg/ha. Taip pat augalams naudojamos visos šiuolaikiškos augalų apsaugos priemonės.

Ūkyje daugiausia sėjamos vietinės augalų veislės, kurios labiausiai tinka šio regiono Lenkijos klimatui. Nuo šernų apsisaugoti kai kuriuose laukuose auginami dviejų rūšių (viena jų - vokiška) akuotuotieji kviečiai, kurie yra jautresni šalčiui.

Žieminiai rapsai ūkyje įprastai pradedami sėti rugpjūčio 20 d., baigus jų sėją sėjami kvietrugiai, ir tik tada - kviečiai, maždaug nuo rugsėjo 15 dienos.

Rapsai labai gražiai peržiemojo ir žada gerą derlių. Beje, vienas jų didžiulis 57 ha laukas labai specifinis - gana siauras, bet 2,1 km ilgio. „Norint jį apeiti ir apžiūrėti, darbo visai dienai pakanka", - sakė ūkininkas. Šiame regione rapsai žydėti pradeda gegužės 1-2 d., bet šiemet dėl ankstyvo pavasario jie pražydo gera savaite anksčiau. Ligų tuomet nesimatė, bet Lukašas džiaugiasi paklausęs konsultantų patarimo purkšti rapsus fungicidais. „Nemažai smulkesnių ūkininkų, kurie su senesniais purkštuvais nenorėjo važiuoti į rapsus, kad jų nesulaužytų, nepurškė, bet gegužės viduryje jau susidūrė su sklerotinija", - teigė Lukašas.

Jakusekai tikisi gero žieminių rapsų derliaus

Kukurūzų derliaus nuėmimas Jakusekų ūkyje trunka du mėnesius - nuo rugsėjo vidurio iki lapkričio vidurio, priklausomai nuo oro sąlygų. Kukurūzų, kurie bus džiovinami ir sandėliuojami ūkyje, per  dieną gali nuimti ne daugiau kaip 15 ha, nes didesnio kiekio negali iškart džiovinti. Tik tiesiai iš lauko parduodamų kukurūzų gali nuimti per dieną tiek, kiek pajėgia technika ir leidžia oro sąlygos.

Tiesiai iš laukų derliaus nuėmimo metu jie parduoda trečdalį kukurūzų (apie tūkstantį tonų), kitus du trečdalius (apie du tūkstančius tonų) džiovina, sandėliuoja ūkyje ir parduoda vėliau. Šiuo metu, pasak Lukašo, nedžiovintų kukurūzų, esant 30 proc. drėgnumui, pardavimo sutartį galima pasirašyti už 500 zl/t. Už kiekvieną drėgnumo procentą pridedama arba nuimama po 10 zl/t. Sausi kukurūzai parduodami po 720 zl/t.

Anksčiau ūkyje buvo ir gyvulių, tačiau prieš 6 metus mišraus ūkio krypties Jakusekai atsisakė. Ūkyje šiuo metu dirba 14 žmonių. Vidutinis darbuotojų atlyginimas - 2-3 tūkst. zlotų (1,6-2,5 tūkst. Lt). Kvalifikuoti darbininkai uždirba daugiau, pagalbiniai - mažiau. Ūkyje yra puikus technikos parkas, kurį suformuoti labai padėjo ES parama, kai Lenkija prieš 10 metų tapo jos dalimi.

Nelygiam laukų reljefui pritaikytas purkštuvas

Išmokos už hektarą su valstybės parama šiais metais dar siekė 250 eurų (862 Lt), bet kitais metais išmokos sumažės maždaug 24 eurais (83 Lt), nes mažės valstybės dalis.

Lenkijos ūkių struktūroje dominuoja nedideli ūkiai. Labai mažų ūkininkų, dirbančių nuo 1 iki 10 ha žemės, yra 1,31 mln., jie dirba 29 proc. visos Lenkijos žemės. Smulkių ūkininkų, dirbančių 10-50 ha žemės, Lenkijoje priskaičiuojama 319 tūkst., jie dirba 39 proc. žemės. Šią kategoriją daugiausia sudaro gyvulininkystės ūkiai.

Vidutiniai dydžio ūkiai Lenkijoje turi 50-100 ha žemės. Tokių yra 19 tūkst., bet ši grupė, teigiama, yra auganti. Šiuo metu vidutinio dydžio ūkiai dirba 8 proc. Lenkijos žemės.

Stambių ūkių kategorijai priskiriami 100-500 ha dirbantys ūkininkai, jų yra 8 553 ir jie dirba 12 proc. šalies žemės. Labai stambiems ūkininkams priskiriama 850 žemdirbių, jie dirba 500-1 000 ha žemės (apie 5 proc.). Per 1 000 ha žemės dirba 373 ūkininkai (apie 6 proc.), jie priskiriami gamintojams, kurie produkciją tiekia ne tik vidaus, bet ir užsienio rinkoms.

Beje, gerose žemėse ūkininkauja daugiausia stambūs žemdirbiai, blogesnėse - smulkieji augintojai. Lenkija garsėja vaisių ir daržovių auginimu, šalis pirmauja Europoje pagal obuolių derlių (apie 2,7 mln. t), kurio didžioji dalis eksportuojama.

MŪ inf.

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Lietuvoje drastiškai mažėja gyvulių skaičius. Kaip tai vertinate?
Orai