Berlynas. Galvijų virusinės diarėjos protrūkis Vokietijoje privertė iš naujo įvertinti ligų plitimo kelius. Didžiausią įtaką tam darė žmonių - ūkininkų, galvijų supirkėjų, veterinarijos gydytojų - judėjimas. Friedricho-Leofflerio instituto tyrėjai sako, jog visada išlieka naujų sukėlėjų padermių atsiradimo rizika, todėl kilus bet kokiam įtartinam atvejui, būtina laikytis biosaugos reikalavimų, informuoja heliyon.com.

Vienas labiausiai paplitusių galvijų ligų sukėlėjų - galvijų virusinės diarėjos (GVD) virusas - lemia didelius ekonominius nuostolius. Liga pasireiškia sumažėjusiu karvių imunitetu, kvėpavimo sistemos pažeidimais, nevaisingumu ir abortais. 2012 metais Vokietijoje GVD virusas išplito žaibišku greičiu ir apėmė 21 ūkį. Gyvulių gaištamumas siekė 60 proc., viename ūkyje krito nuo 2,3 iki 29,5 proc. karvių. Ligos protrūkis iš viso nusinešė daugiau kaip 5 tūkst. gyvulių.

Vietos valdžia ir atsakingos institucijos, sunerimusios dėl didelio gyvulių sergamumo ir gaišimo, paprašė kompetentingų Friedricho-Leofflerio instituto mokslininkų pagalbos. „Ūkininkas pirmiausiai pastebi, kad sumažėja primilžis, atsiranda kosulys, išskyros iš nosies, viduriavimas, tačiau šie simptomai retai kada priskiriami galvijų virusinei diarėjai, o gyvulių gaišimo atvejai vertinami kaip atsitiktiniai", - dr. Jörnas Gethmannas vardijo priežastis, kodėl sunku suvaldyti GVD viruso plitimą.

Kaip rašo heliyon.com, tyrėjai surinko duomenis iš užkrėstų ūkių ir nustatė, kad patogenas neplito tiesiogiai nuo gyvulio prie gyvulio. GVD protrūkiui didžiausią įtaką darė žmonių - ūkininkų, galvijų supirkėjų, veterinarijos gydytojų - judėjimas. Vokietijos veterinarijos tarnybos ėmėsi infekcijos kontrolės priemonių: ligos paveiktiems ūkiams nustatyti prekybiniai apribojimai, rekomenduota padidinti biologinį saugumą, pavyzdžiui, asmenims, kontaktuojantiems su sergančiais gyvuliais, buvo būtina dėvėti vienkartinius drabužius.

Tuomet šios priemonės sustabdė tolesnį infekcijos plitimą, tačiau šiandien mokslininkai įsitikinę, jog svarbu persvarstyti ligų kontroles programas ir reguliariai jas pritaikyti prie besikeičiančios situacijos. „Ūkininkai turi būti informuoti apie grėsmes, pavyzdžiui, naujų sukėlėjų padermių galima įsivežti į savo ūkį iš užsienio kartu su naujais gyvuliais", - vokiečių specialistai dar kartą įspėja, jog susilaikyti nuo vizitų į svetimus tvartus naudinga dėl savo pačių karvių saugumo.

MŪ inf.