Briuselis. Per metus dėl erozijos ES prarandama apie 1 mlrd. t derlingo dirvožemio, skelbiama 2024 m. Europos dirvožemio būklės ataskaitoje.

Vandens erozija daro neigiamą poveikį maždaug ketvirtadaliui (24 proc.) ES dirvožemių, daugiausia pasėlių plotuose. Prognozuojama, kad iki 2050 m. šis rodiklis gali padidėti 13–25 proc. Netvari vandens erozija daro poveikį maždaug trečdaliui (32 proc.) žemės ūkio paskirties žemės.

Maisto medžiagų disbalansas taip pat didėja – manoma, kad jis paveiks 74 proc. žemės ūkio paskirties žemės. Šie dirvožemio sudėties pokyčiai gali turėti neigiamų pasekmių. Pavyzdžiui, azoto daugėja, o tai gali būti žalinga žmonių sveikatai, pasėliams, ekosistemoms ir klimatui.

O štai dirvožemio organinės anglies, kuri būtina sveikam dirvožemiui išlaikyti, žemės ūkio paskirties žemėje mažėja. Apskaičiuota, kad 2009–2018 m. ES ir Jungtinės Karalystės dirvožemiuose prarasta apie 70 mln. t organinės anglies.

Nerimą kelia ir nykstantys durpynai, kurie sugeria šiltnamio efektą sukeliančias dujas iš atmosferos ir jas kaupia, taip prisidėdami prie klimato kaitos švelninimo. Prastėjant durpynų būklei, jie šias dujas gali išskirti atgal į atmosferą.

ES dėl sausinamų durpynų išskiriama apie 5 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Apskaičiuota, kad šiuo metu 50 proc. ES durpynų yra nualinti ir daugelis jų nepataisomai pažeisti.