Berlyne vyksta „Žalioji savaitė“
2019-01-18
Messe Berlin GmbH nuotrauka

Berlynas. Vokietijos sostinėje vykstančioje tarptautinėje žemės ūkio ir maisto parodoje „Grüne Woche 2019“ vyksta nacionalinio ir europinio lygmens konferencijos ir susitikimai, kuriuose dalyvauja daugiau kaip 70 pasaulio šalių žemės ūkio ministrai.

Pirmieji spaudos konferenciją surengė Joakimas Rukvydas (Joachim Rukwied), Vokietijos ūkininkų sąjungos (DBV) ir skėtinės žemdirbių organizacijos COPA COGECA vadovas, ir Julija Kliokner (Julia Klöckner) Vokietijos žemės ūkio ministrė.

Sunkūs metai ir rinkos perspektyvos

LYTAGRA 19 07 04 mob

Aptardamas Vokietijos ir Europos žemdirbių problemas, J. Rukvydas pažymėjo, kad dėl sausringų metų kai kuriuose regionuose dar labai jaučiamos neigiamos ekonominės pasekmės. Rytų Vokietijoje trečdalis ūkių susiduria su finansinėmis problemomis, pabrėžė J. Rukvydas.

Sausros poveikį labiausiai junta gyvulių augintojai, nes pabrango pašarai. „Nepaisant federalinės vyriausybės paramos, daugelio Vokietijos ūkių, ypač tų, kurie verčiasi gyvulininkyste, padėtis yra sudėtinga. Tačiau, nepaisant visko, žemės ūkis laikosi santūraus optimizmo, kurį iš dalies nulemia būsimo sezono rinkos prognozės“, – sakė J. Rukvydas.

„Brexit‘o“ šešėlyje

Neaiškumas dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos sąlygų nėra geras dalykas, nes tai gali neigiamai paveikti žemės ūkio rinkas. Jungtinė Karalystė yra svarbi Vokietijos prekybos partnerė – vien žemės ūkio maisto produktų sektoriuje eksporto vertė viršija 4 milijardus eurų.

Vokietijos ūkininkų sąjungos (DBV) ir skėtinės žemdirbių organizacijos COPA COGECA vadovas Joakimas Rukvydas (Joachim Rukwied)

„Mes nežinome, kas nutiks toliau, ir ši neapibrėžtumo būsena nėra gera“, - sakė COPA-COGECA vadovas. Kalbėdamas apie BŽŪP, jis pabrėžė, kad ūkininkai patenkinti dviejų ramsčių žemės ūkio politika, tačiau jie nesutinka, kad įsipareigojimų našta jiems būtų dar labiau didinama, o žemės ūkio biudžetas dar labiau karpomas.

J. Rukvydas griežtai prieštaravo dėl tiesioginių išmokų lubų nustatymo. Jo teigimu, DBV su tuo nesutinka. Atsakydamas į klausimą, ar jis mano, kad bus įmanoma išlaikyti dabartinio lygio žemės ūkio finansavimą po 2020 m., jis atsakė, kad tai labai ambicingas, bet labai sunkus uždavinys. Anot J. Rukvydo, ūkininkų organizacijos rems politikus, kad šie galėtų apginti tokį biudžetą dar iki rinkimų ir pateiktų parlamentui.

Daugiau dėmesio gyvūnų gerovei

Vokietijoje numatyta įdiegti maisto ženklinimo sistemą, kuri leistų klientui lengvai atpažinti produkcijos kokybę pagal šviesoforo spalvų principą. Tačiau vis dar diskutuojama dėl kriterijų, sistemos taikymo masto.

Visuomenė yra jautri gyvūnų, ypač naminių paukščių ir kiaulių, laikymo sąlygoms. Gyvūnų gynėjai reikalauja ne tik didinti vienam gyvūnui tenkantį patalpų plotą, bet ir panaikinti kastraciją be anestezijos, išplėsti gerovės reikalavimus visai gamybos grandinei, įskaitant mėsos įmones.

Vokietijos federalinė žemės ūkio ministrė Julija Kliokner (Julia Klöckner)

„Tas, kuris neatitiks taikomų taisyklių, turi įvertinti, kad jo ūkis ar perdirbimo įmonė bus uždaryta“, sakė ministrė J. Kliokner. Jos nuomone, kiekvienas privalo laikytis galiojančių taisyklių ir tų, kurios bus taikomos ateityje, įskaitant planuojamus ribojimus gyvūnų gerovės srityje, tarp jų – paršelių kastraciją naudojant narkozę.

„Vokietija turės aukščiausius kokybės standartus Europoje. Svarbu, kokius kriterijus atitiks iš kitų Europos šalių įvežama produkcija“, pabrėžė ministrė.

Gyvūnų gerovės ženklinimo programai „Tierwohl“ Vokietija nori išleisti apie 140 mln. eurų. J. Rukvydas pabrėžė, kad šios programos lėšos turi atitekti ūkininkams, kurie patiria didesnių išlaidų, kad atitiktų aukštesnius reikalavimus.

Augantys aplinkosaugos reikalavimai

Gyvūnų gerovės kontekste buvo keliama aplinkos apsaugos ir žemės ūkio gamybos plėtros problema. Vartotojai šioje srityje yra labai jautrūs, todėl žemės ūkio ministrė inicijuoja diskusiją šia tema.

Ministrės J. Kliokner nuomone, kiekviena ginčo šalis girdi tik savo argumentus, tačiau be šiuolaikinio žemės ūkio pasaulyje neįmanoma užtikrinti maisto saugumo, už kurį Europa taip pat yra atsakinga.

„Turime padaryti viską, kad mokslo ir šiuolaikinių modernių technologijų pasiekimai būtų panaudojami tam, kad sumažėtų trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimas“, - pabrėžė ministrė.

Jos nuomone, tai bus įmanoma, kai ūkininkai galės naudotis internetu visur, kur jiems tai būtina, kad išnaudotų tikslaus ūkininkavimo galimybes. Kaip aiškėja, vokiečiai turi neišspręstų problemų, susijusių su prieiga prie sparčiojo interneto kaimo vietovėse. Politikai patys kalba apie dviejų greičių strategiją, susijusią su tinklo plėtra. Ūkininkams prieiga prie tinklo yra tokia pat svarbi kaip ir kitos gamybos priemonės.

MŪ inf., Messe Berlin GmbH  nuotr.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks bus Lietuvos kaimas 2050-aisiais?
Orai