Basf 22 10 17 Egles sanatorija 2022 12 01
Nuomonė
Oro tarša gyvulininkystėje: išeičių yra
VDU Žemės ūkio akademijos nuotr.

Akademija (Kauno r.). „Manau, visi sutinka, kad gyvuliai žalos aplinkai nedaro. Problemos atsiranda dėl neteisingos žmogaus veiklos“, – teigė prof. Rolandas Bleizgys, dar kartą stojęs ginti gyvulininkystės.

VDU Žemės ūkio akademijos profesorius dr. R. Bleizgys jau ne vienus argumentuotai aiškina, kad ne gyvulininkystė kalta dėl klimato kaitos ir neigiama visuomenės nuomonė formuojama nepagrįstai.

Dar kartą apie tai jis kalbėjo Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos surengtame seminare „ŠESD emisijos mažinimas: galimybės ir problemos“.

Bioversija 22 08 31

„Neneigsiu, kad iš fermų oro tarša, susijusi su amoniako ir ŠESD (metano, anglies dioksido ir diazoto oksido) emisijomis yra, todėl turime daryti viską, kad jų būtų išskiriama kuo mažiau ir gyvulininkystė nebūtų pristatoma kaip „baisus“ oro taršos šaltinis. Būdų, kaip sumažinti emisijas, nemažinant gyvulių skaičiaus, yra“, – teigė profesorius.

Tai, kad mažėjant gyvulių skaičiui, mažėja oro tarša, anot jo, yra džiaugsmas pro ašaras. Lietuvai reikia didinti gyvulių skaičių, o oro taršą mažinti diegiant tvarias modernias technologijas. Būtina diegti gyvulininkystės modelį, grindžiamą žiniomis ir technologijomis, kurios į aplinką išskiria mažai šilumos efektą sukeliančių dujų.

Pagrindiniai ŠESD šaltiniai Lietuvoje: energetikos (su transportu) sektorius – 58,8 proc., žemės ūkis – 21,1, pramonė – 15,6, atliekų sektorius – 4,5 procento.

Nėra jokių prielaidų mažinti gyvulių skaičiaus Lietuvoje

Pasirodo teiginių, kad metano (CH4) poveikis klimato kaitai yra 25 kartus, diazoto oksido (N2O) – beveik 300 kartų didesnis nei to paties kiekio anglies dioksido.

R. Bleizgys sako, kad tai yra tiesa, bet neteisinga vertinti poveikį klimato kaitai pagal šituos skaičius, nes, palyginti su anglies dioksidu (CO2), į aplinką išmetami daug mažesni šių dujų kiekiai. Jis pabrėžė, kad didžiausia kaltė dėl ŠESD tenka būtent anglies dioksidui, kurio daugiausia išskiriama pramonėje, transporte ir energetikoje – 67 proc. visų ŠESD Lietuvoje. Metanui tenka 15 proc. (iš jų 9 proc. išskiriami gyvulininkystėje), diazoto oksidui – irgi 15 proc., bet iš jų tik 1 proc. išskiriamas gyvulininkystėje.  

„Taigi, metano poveikis iš gyvulininkystės ne toks ir didelis, tad ar pagrįstas kaltinimas, kad už visus klimato pokyčius karvutės atsakingos? Ne, nors tai norima parodyti, – tvirtino prof. R. Bleizgys ir pridūrė: – Per pastarąjį dešimtmetį žemės ūkyje išskiriamų ŠESD kiekis liko toks pat, pramonėje – mažėjo, o energetikos ir transporto srityse – didėjo. Todėl noriu žemės ūkį išteisinti, kad ne visada jį reikia kaltinti dėl oro taršos.“

ŠESD emisija dėl galvijų virškinimo procesų mažėja, nes mažėja jų skaičius. Gyvulininkystė emituoja apie 45 proc. nuo visų ŠESD emisijų žemės ūkyje, o augalininkystė ir dirvožemis – apie 55 procentus. Metano emisija sudaro tik apie 19 proc. nuo ŠESD emisijos žemės ūkyje ir tik apie 4 proc. – nuo bendros ŠESD emisijos Lietuvoje.

„Tad nėra jokių prielaidų mažinti gyvulių skaičiaus Lietuvoje, priešingai – turime didinti, nes labiausiai mums trūksta ne mėsos ar pieno, kurio galima atsivežti, o mėšlo“, – akcentavo lektorius.

Aktualiausia problema – metano išsiskyrimas iš virškinimo procesų

Dėmesį žemės ūkyje, anot profesoriaus, turime sutelkti į N2O ir CH4 mažinimą, nes tai yra didžiausias taršos šaltinis, „nors ne toks ir baisus, kaip parodoma.“

Gyvulininkystėje aktualiausia problema – metano išsiskyrimas iš virškinimo procesų (79 proc. gyvulininkystės emisijų). Daugiausia metano iš visų gyvulių išskiria pieninės karvės (55 proc.), kiti galvijai truputį mažiau (39 proc.). Bet intensyviausiai metanas išskiriamas iš avių viršinimo procesų

„Bendromis jėgomis ūkininkai, specialistai ir mokslininkai turi imtis priemonių, kad gyvuliai geriau įsisavintų pašarus. Žinant emisijų šaltinius, reikia ieškoti būdų joms sumažinti“, – pabrėžė R. Bleizgys.

Iš mėšlo tvarkymo procesų metano emisija sudaro tik apie 12 proc. (didžiausia dalis tenka galvijams ir kiaulėms), palyginti nedidelė ir N2O emisija.

Yra būdų amoniako garavimui sumažinti

Amoniakas, nors nepriskiriamas ŠESD, aplinkai kenkia rūgštindamas kritulius. Taip pat iš mėšlo išgaravęs amoniakas ir kiti azoto junginiai padeda susidaryti azoto dioksidui atmosferoje. Tad reikia ieškoti būdų mažinti ir amoniako emisijoms.

Tam priemonių yra daug ir procesą galima kontroliuoti. Pavyzdžiui, amoniako garavimą iš tirštojo mėšlo mėšlidės galima sumažinti daugiau kaip 60 proc., uždengiant rietuvę šiaudais, durpėmis, plėvele arba kita danga.

Uždengus sandaria stogo danga skystojo mėšlo mėšlidę, išmetamo amoniako kiekis sumažėja daugiau kaip 80 proc., o uždengus mėšlo paviršių smulkintais šiaudais (granulėmis), keramzito granulėmis, durpėmis, brezentu, sintetine plėvele – daugiau kaip 60 procentų.

Iki 50 proc. amoniako emisiją mažina mėšlo rūgštinimas, iki 60 proc. – tiesioginis skystojo mėšlo ir srutų įterpimas į dirvą.

Kitos priemonės yra fermentiniai ir mikrobiologiniai procesai: reikia neviršyti baltymų kiekio pašaruose; į mėšlą įterpti probiotikų; mažinti mėšlo pH.

Dilema: kaip sumažinti baltymų kiekį pašaruose išlaikant produktyvumą?

Kaip turėtų būti laikomi galvijai, kad ŠESD išmetimas būtų mažas? „Jokiu būdu ne mažinant gyvulių skaičių ir gamybą, nes tai atsigręžtų kitu galu. Yra kitokių atsakymų ir priemonių“, – tikina profesorius.

Bet vienos priemonės, kuri išspręstų visas problemas, nėra. Mažinti ŠESD emisiją ir taip mažinti gyvulininkystės poveikį klimato kaitai, geriausia taikant kompleksines priemones: optimizuojant gyvūnų laikymo sąlygas ir didinant gyvūnų produktyvumą; optimizuojant pašarų racioną; mažinant energijos sąnaudas produkcijos gamybai; kontroliuojant dujų garavimo procesus iš mėšlo. Ganymas taip pat mažina dujų emisiją.

Labai svarbu ŠESD emisijas mažinti visuose gyvulininkystės gamybos technologiniuose procesuose, t. y. gerinant gyvūnų laikymo sąlygas ir didinant produktyvumą; optimizuojant pašarų gamybą, šėrimo sistemą, taikant klimatui draugišką pašarų racioną; taip pat mažinant energijos sąnaudas gamybai; valdant dujų garavimo procesus iš mėšlo: tvarte, mėšlidėje, tręšiant laukus; mažinant amoniako emisiją ir neorganinių azoto trąšų naudojimą.

Kalbant konkrečiai apie metano emisijos mažinimą, pirmiausia rekomenduojama optimizuoti gyvulių mitybos racionus, pridedant virškinamumą aktyvinančių medžiagų – tai efektyviausios priemonės, susijusios su šėrimo racionais.

Taip pat patariama galvijus grupuoti į panašaus amžiaus, svorio, produktyvumo grupes, šeriant skirtingais racionais; įdiegiant mechanizuotą-automatizuotą šėrimo sistemą ir dažniau šeriant galvijus; laikant produktyvesnių veislių galvijus;

„Kalbant apie baltymų kiekį pašaruose kyla konfliktinė situacija – jie turi įtakos pieno kiekiui ir kokybei, tad siūloma ne mažinti, o neviršyti baltymų kiekio. Bet kaip tai padaryti, nemažinant produktyvumo, klausimas mokslui, mokslininkai turi rasti sprendimų“, – sakė prof. R. Bleizgys.

Svarbu galvijų produktyvumą didinti gerinant laikymo sąlygas. Europos sąlygoms standartinė 6 000 kg pieno per metus duodančios karvės metano išskyrimo vertė yra 109 kg CH4. Karvės produktyvumą padidinus iki 12 000 kg pieno per metus, CH4 emisija padidės iki 143 kg CH4, tačiau metano emisija 1 000 kg pieno pagaminti sumažės nuo 18,16 kg iki 11,92 kg, t. y. 35 procentais.

Svarbu mažinti ir energijos sąnaudas, Gyvulininkystėje tai pasiekti įmanoma taikant šilumos atgavimo sistemas, diegiant efektyvų apšvietimą, taikant natūralią vėdinimo sistemą.

Pavyzdžiui, tvartiniu laikotarpiu 200 vietų karvidėje energijos sąnaudos lygios 27 300 kWh, o CO2 emisija, susijusi su energijos gamyba, lygi 15 233 kg CO2 ekv. Energijos sąnaudas sumažinus 39 proc., t. y. 10 647 kWh, ūkis sumažintų ŠESD išmetimus 5,941 t CO2 ir gerokai atpigintų gamybos kaštus, ypač dabartinėmis elektros kainomis.

Prof. R. Bleizgio teigimu, keičiantis klimatui svarbu prisitaikyti ir mažinti poveikį jo kaitai. „Žmogus kartais bijo prisiimti atsakomybę, kad jis, o ne karvutė, yra kaltas dėl klimato kaitos. Kerta miškus ir atidengia plotus dirbamai žemei, gyvulius šeria taip, kad gautų kuo didesnį pelną ar dėl jo pernelyg gausiai tręšia dirvą, negalvodamas, kad tai didina oro taršą“, – priminė lektorius ūkininkams.

Autorius: Dovilė Šimkevičienė
Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija