Žolynai derlių užaugina ne tik iš oro
2019-10-02
VDU Žemės ūkio akademijos doc. dr. Evaldas Klimas

Akademija (Kauno r.). Žolynai – neatskiriama žmonių ir gyvūnų gyvenamosios aplinkos dalis. Šiemet juos vėl alino sausra, tai sukėlė itin daug rūpesčių gyvulių augintojams.

Kaip padėti sausros nualintoms žalienoms, su ūkininkais žiniomis dalijosi VDU Žemės ūkio akademijos doc. dr. Evaldas Klimas (žr. nuotr.). „Šiemet pašarinių žolynų būklė prasta. Kad jie blogai naudojami - dar kita problema“, – seminarą parodoje „Inno panorama 2019“ pradėjo E. Klimas. Kalbant apie dekoratyvines ir sportines vejas, žolių rūšys ten šiek tiek kitokios nei pašariniuose žolynuose, bet priežiūros principai ir problemų esmė yra labai panaši.  

„Žolyno būklė, sveikata ir produktyvumas, potencialas, ilgaamžiškumas priklauso nuo to, kaip jame jaučiasi atskiras augaliukas. Jeigu jie visi gerai jaučiasi, geras visas žolynas. Pašarinio žolyno būna stora pradalgė, gerai auga atolas – tai kokybės požymiai“, – sakė E. Klimas.  

Dojus agro 19 09 10

Svarbiausia gero žolyno sąlyga, pasak jo, gera dirva. Iš jos augalai gauna maistą ir drėgmę – tai du pagrindiniai dalykai, užtikrinantys visas gyvybines funkcijas. Dekoratyvinei vejai dar reikia ir tinkamo apšvietimo. Daug kas priklauso ir nuo to, kas ten pasėta – sėtinis ar natūralus žolynas, ar veja, kokios žolių rūšys, koks jų atsparumas, tinkamumas vienoms ar kitoms augavietės sąlygoms.

Docento teigimu, gero žolyno dedamųjų yra daug ir jas reikia bandyti suvaldyti. Tai ir gyvūnų veikla, ir gamtos sąlygos, kurios nuo žmogaus nepriklauso.

Jau antrus metus juntamas drėgmės deficitas

Šiemet visi žolynai neišvengė ekstremalių oro sąlygų padarinių. Šie metai, anot lektoriaus, 2018-ųjų tęsinys. Praėjusių metų pavasario darbų startas buvo esant aukštesniam gruntinio vandens lygiui, o šiemet – esant gerokai žemiau vidutinio lygio,  t. y. startuoti teko jau esant dideliam drėgmės trūkumui.

Balandį jau prasidėjo sausra, kas būna itin retai. 2018 m. šalnos buvo birželį, šiemet – gegužę.

„Šiose Akademijos platumose gegužės 7-8 d. buvo –7, apie Varėną –9 laipsniai šalčio. Tai augalams smogė labai stipriai. Apšalo žieminiai rapsai, liucernos. Negana to, kad buvo blogas startas, viskas augo sunkiau ir lėčiau, tos šalnos visai sustabdė augimą ilgam laikui. Pjūtis artėjo, bet pjauti nebuvo ką“, – gamtines anomalijas vardijo docentas.

Tačiau iššūkiai tuo nesibaigė – atėjo sausringa vasara. Vienose apylinkėse ji buvo juntama labiau, kitose mažiau, bet faktas aiškus – vasarą buvo sausra. Per balandį, gegužę ir birželį, E. Klimo žiniomis, susidarė 100 litrų į kv. m. kritulių deficitas. Negana to, sausra tęsėsi ir prasidėjus rudeniui.

„Nuo sausros žemė trūkinėjo, kai kur atsivėrė ir plyšiai, ypač dideli ten, kur trūko organinių medžiagų. Tai reiškia, kad trūkinėjanti žemė sutraukė ir augalų šaknis. Palankaus augimo galimybių tokioje žemėje nėra“, – konstatavo mokslininkas.  

Esant tokioms gamtinėms sąlygoms, labai svarbu, ar ūkininkai atliko namų darbus – laiku ir tinkamai patręšė žolynus. Teisingai patręšti tinkamos sudėties kompleksinėmis trąšomis, turinčiomis pakankamai kalio, didinančio atsparumą, žolynai sausrą išgyveno geriau.

Labai svarbu ne tik teisingas tręšimas, bet ir pagal turimą dirvožemį pasirinktas žolių mišinys. „Nuo sausros labiausiai nukenčia augalai, kurių šaknys trumpiausios – varpinės žolės nukenčia pirmiausiai. Joms visada reikia azoto. O jeigu jo nėra ir dar sausra užklumpa – atrodo, kad varpinių žolyne nebėra“, – paaiškino E. Klimas.

Atlikti darbus ir padėti žolynams visais įmanomais būdais reikia ir rudenį. Kai žolė silpna, ji žiemą daug jautresnė patogenams, ypač svidrė. Pagalbos priemonių, pasak docento, yra ir viena jų gali būti biologinis stimuliatorius, kuris žolynams labai padėjo pavasarį. „Tik reikia ne tik turėti tų priemonių, bet ir jas naudoti, nes yra ūkininkų, kurie jas tiesiog laiko garaže“, – dalijosi praktine patirtimi iš ūkių lektorius.

Žaliajai masei sukurti reikia tinkamo kiekio maisto medžiagų

Žolės, priminė jis, derlių užaugina ne iš oro, biomasei sukurti reikalingos maisto medžiagos. 5 t šieno – tai mažiausiai 25 t/ha-1, o produktyvus sėtinis žolynas – ir 50-60 t/ha-1 žaliosios masės, jeigu dirvožemis geras. Azoto žolynams, norint gauti tokį derlių, reikia panašiai kiek javams, 150 kg, fosforo – 32 kg, o kalio žolynams reikia daug – 100 kg.

Taip pat būtinas kalcis, nes be jo balanso rūgštėja dirvos. „Ir gerose žemėse turime blogus žolynus dėl paprastų priežasčių: pirmiausiai - geri žolynai neįsėti, antra - žolynai tinkamai netręšiami“, – pastebėjo VDU Žemės ūkio akademijos docentas.  

Atsiradus lėtai veikiančioms, neišsiplaunančioms trąšoms, pagrindinis tręšimas yra aktualus ir šiuo metų laiku. Kai dirvožemyje yra maisto medžiagų, mikroorganizmų, yra gyvybė ir atsiranda stabilumas. E. Klimas pabrėžė, kad maisto medžiagų įsisavinimas priklauso nuo dirvožemio reakcijos.

Normaliame dirvožemyje, kurio pH 7, maisto medžiagų nuostolio nėra. Kai pH 6 ir dažnas galvoja, kad jokių problemų nėra, fosforo įsisavinama tik maždaug pusė, patiriami ir azoto nuostoliai. O jeigu dar trūksta kalio – problemos garantuotos. Neutralus dirvožemio pH yra 6,5-7. Kai ši reikšmė sumažėja iki 5,8, dirvą būtinai reikia kalkinti, nes, pasak E. Klimo, gali pilti trąšų kiek nori, rezultato nebus – pašariniame žolyne ankštinių žolių neliks.

Dabar žolynus reikia tręšti rudeninėmis, lėtai veikiančiomis mineralinėmis trąšomis. Pašariniams žolynams trąšų norma – 500 kg/ha, dalį galima išberti dabar, dalį – pavasarį.

Pašariniams žolynams labai svarbus ir skystojo mėšlo panaudojimas. „Tai vertybių vertybė“, - pabrėžė docentas. Tręšimo balansas pradedamas skaičiuoti nuo organinių trąšų. Kiekvienas pašarinių žolynų laukas kartą per sezoną turėtų gauti skystojo mėšlo, kuris yra pagrindinis kalio šaltinis.

Mėšle yra kalcio, kuris turi įtakos dirvožemio rūgštingumui – ten, kur tręšiama mėšlu, daug mažiau rūpesčių dėl rūgštaus dirvožemio. Taip pat yra magnio – šis mikroelementas pagal svarbą priskiriamas prie makroelementų.

„Naudojant skystą mėšlą visada reikia atsiminti taisyklę – ne daugiau 25 kub. m per sezoną. Kitu atveju, jeigu daugiau laistysi, skatinsi varpinių vešėjimą, bet ankštinių neliks. Protingai naudojant skystą mėšlą, ūkininkai gali sutaupyti mineralinėms trąšoms ir pamaitina sėtinio žolyno atolą karbamidu“, – paaiškino doc. E. Klimas.

Skystas mėšlas geriausiai veikia vegetacijos metu. Jeigu laistoma vėlai, baigiantis ar pasibaigus augalų vegetacijai, rizikuojame prarasti pusę azoto.

Kalis žolių gyvenime turi išskirtinę reikšmę. Varpinėms žolėms svarbiausias azotas, o jo įsisavinimas priklauso nuo kalio kiekio dirvožemyje. Nuo kalio taip pat priklauso šaknų vystymasis ir cukraus koncentracija, o nuo pastarosios – ir atsparumas sausrai, taip pat padeda pasirengti žiemojimui ir užtikrina gerą pavasario startą. Tinkamai paruošti žolynai geriau peržiemoja.

Doc. E. Klimas sakė, kad jam „baisu matyti“ laukuose, kur nėra gyvulininkystės ūkio, į ritinius susuktus šiaudus. Jie skirti parduoti. „Tai šovimas sau į koją net ne pistoletu, o automatiniu ginklu, – tokia praktika piktinasi mokslininkas. – Augalininkai pradeda suprasti, kad jų darbas sezoninis, ganėtinai rizikingas, jo nauda mažėja, savikaina didėja, kokybė blogėja, taigi, pamąstyti yra apie ką.“

Vis dėlto atsiranda ūkininkų, kurie ketina daugiau sėti žolių, dobilų ir, E. Klimo įsitikinimu, jie elgiasi teisingai. Tokiu būdu, vardija jis, ūkininkai laimės kelis dalykus – tikrai gerės žemė, net jeigu susmulkins dobilų liekanas su šiaudais, pagerės anglies ir azoto santykis ir taip pasitarnaus dirvai; kitais metais bus galima vynioti žolių ritinius ir juos parduoti, o taip pat iš gražaus pasėlio bus galima sėklų gauti ir tokiu būdu dar uždirbti. Svarbiausia, visais atvejais gerės dirvožemio kokybė.

„O pašarai gali būti bet kokio ūkio preke. Jau nekalbant apie tai, kad biomasė gali būti naudojama ir energetinėms reikmėms. Visam civilizuotam pasaulyje perteklinė biomasė tam naudojama – biodujų jėgainėms“, – pridūrė E. Klimas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Lietuvoje drastiškai mažėja gyvulių skaičius. Kaip tai vertinate?
Orai