Žemės ūkio laukia kvapą gniaužiančios permainos
2019-03-15

Kėdainiai. Didelio žemės ūkio produktyvumo ir našumo augimo pagrindas yra inovacijos, kurių reikšmė ir vaidmuo ateityje tiks augs – tai patvirtina ir prasidedanti 5-toji žemės ūkio inovacijų era, įsitikinęs Švedijos Linčiopingo universiteto mokslininkas dr. Peras Frankelijus (Per Frankelius).

Jis yra Karališkosios ekonomikos draugijos, Londono Lennean draugijos ir Karališkosios Švedijos žemės ūkio ir miškininkystės akademijos narys, taip pat projekto „Agtech 2030“, kurio tikslas – žemės ūkio inovacijos, vadovas. Projekto, kuriam skirta 10 mln. eurų, pagrindas – įvairių sričių įmonių (ne tik agronominių ir inžinerinių), įstaigų (mokslo, konsultavimo), bet ir sektorių (įtraukiant, pvz., ir aeronautiką) bendradarbiavimas, siekiant sukurti inovatyvią žemės ūkio techniką ir technologijas.

Pasak jo, žemės ūkio našumo didėjimą, kurį lėmė inovacijos, labai akivaizdžiai iliustruoja istoriniai duomenys. „Jei 18 amžiuje 1 t kviečių derliaus nuimti reikėjo 30 žmogaus darbo dienų, tai 2014 m. pasaulio rekordą pasiekusiam kombainui New Holland CR10.90 1 t kviečių nukulti prireikė 2 minučių, nes per 8 val. juo buvo nukulta 798 t kviečių“, – modernios technikos ir technologijų reikšmę darbo našumui pabrėžė mokslininkas.

Dojus agro 19 09 10

Savo įžvalgomis ir ateities žemės ūkio vizijomis mokslininkas Peras Frankelijus dalijosi per kasmetinę bendrovės „Väderstad“ konferenciją

Inovacijos reikalingos iššūkiams įveikti

„Ar tikrai būtina 5-oji inovacijų revoliucija? Ar mums reikia tiek daug žemės ūkio technikos ir technologijų inovacijų? Atsakymas vienas – taip, nes daugėja iššūkių, kuriuos teks įveikti“, – sakė mokslininkas. Jis atkreipė dėmesį į nuolat augantį gyventojų skaičių ir maisto poreikį, ribotas galimybes plėsti dirbamos žemės plotus ir siekius mažesniame plote užauginti kuo didesnį derlių. Tad viena iš ateities krypčių – naujos technologijos augalų veislėms kurti, pasėliams prižiūrėti (pavyzdžiui, nauji metodai, leisiantys užauginti stabilų derlių be glifosatų).

Inovacijos reikšmingos ir sprendžiant vis labiau aktualėjančias aplinkosaugines, gamtosaugines problemas, taip pat prisitaikant prie klimato pokyčių ir jų keliamų naujų iššūkių (vienas jų – kova su peliniais pašiaušėliais), nes daugelis tradicinių žemės dirbimo būdų ir metodų tampa neveiksmingi.

Tad kokia bus ta 5-oji inovacijų era, kokiomis kryptimis vystysis žemės ūkis? Pasak mokslininko, ypač didelis proveržis žemės ūkyje įvyko 2000 m., kai į jį atėjo satelitinės inovacijos ir prasidėjo GPS duomenų, tiksliųjų technologijų, tokių kaip derlingumo žemėlapiai, automatinis vairavimas, era. Ateityje tiksliųjų ir skaitmeninių technologijų galimybės žemės ūkyje bus išnaudojamos dar plačiau.

Pasak P. Frankelijaus, naujos technologijos reikalingos kuo tikslesniam skystų trąšų, pvz., srutų, įterpimui, pasėlių stebėjimo ir purškimo naujovėms įgyvendinti, pesticidus keičiant biologinėmis medžiagomis (daug šios srities tyrimų atliekama visame pasaulyje), išmaniam augalų, pasėlių laistymui ir naujai vandentvarkos koncepcijai sukurti (viena iš minčių – laistymas iš orlaivių), tiksliam sėklų ar grūdų skenavimui ir rūšiavimui.

Bus plečiama ir tiksliųjų jutiklių gama bei jų pritaikymas. Jau dabar švedų kompanija „Väderstad“ siūlo inovatyvius SeedEye jutiklius, leidžiančius tiksliai kontroliuoti sėją kiekviename kvadratiniame metre visame lauko plote. Ypač daug galimybių suteikia dronai, tačiau „apginklavus“ juos dar ir specialiais jutikliais, šių galimybių ir privalumų tik padaugės. Pavyzdžiui, juos galima bus panaudoti gyvuliams ganyti, augalų ligoms nustatyti ir aptikti ankstyvose fazėse, pasėlių būklei vertinti. Tam galbūt bus kuriamos dronų žvalgybos stotys, iš kurių orlaiviai kils žvalgytis po pasėlius nustatytu dažnumu.

Svarbus žingsnis ateities žemės ūkyje (beje, parengiamieji darbai jau atliekami) – elektrinės ir hibridinės jėgos jėgainės, eliminuosiančios iškastinį kurą naudojančią techniką, taip pat traktoriai robotai ir kiti autonominiai mechanizmai, autonomiškai valdomi nuotoliniu būdu iš valdymo pulto. Žinoma, tam bus reikalingas dirbtinis intelektas, kuris gelbės ir priimant autonominius sprendimus, atsižvelgiant į daugybę veiksnių ir jų kompleksiškumą.

Dar viena nauja koncepcija ir sritis, kurioje pirmieji žingsniai žengiami jau dabar – nuotolinės paslaugos, tarp jų ir sukurtų produktų priežiūros sistema, taip pat konsultavimas, kitos paslaugos.

Ateities vizija – „komunikuojantys laukai“

Pasak P. Frankelijaus, technologijoms ir technikai tobulėjant, negalima pamiršti dirvožemio ir augalo biologijos, tai yra vadinamųjų bazinių dalykų. Tad dar viena ateities vizija – komunikuojantys laukai, tai yra duomenų siuntimas ūkininkams iš laukų apie tai, kas juose vyksta. „Tai galėtų būti informacija apie vabzdžių paplitimą, dirvos struktūrą guoliavietėje, piktžoles, grybus, akmenuotumą, pasėlių sudygimo laiką, organinių medžiagų ir pH pokyčius per sezoną, kritulius per tam tikrą laiką, saulės šviesos trukmę, temperatūrą, humuso kiekį, dirvožemio tipą, dirvos drėgnumą, cheminę dirvožemio sudėtį ir t. t.“, – kokią informaciją būtų galima gauti iš laukų, vardijo mokslininkas.

„Ar tai įmanoma? Galiu patikinti, kad tai dar neišsamus ir tikrai ne galutinis sąrašas. Žinoma, tam reikia papildomos įrangos, bet juk ir prieš šimtą metų sunkiai galėjome įsivaizduoti dabartines inovacijas žemės ūkyje“, – sakė žemės ūkio inovacijų projekto vadovas P. Frankelijus, pabrėždamas, kad inovacijų proveržiui būtinas kūrybiškumas, originalumas, platesnis požiūris ir įvairių sričių bendradarbiavimas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate Lietuvos žemės ūkio plėtrą, atsižvelgdami į 15 metų narystę Europos Sąjungoje?
Orai