Gyvulių augintojų problemos atsiliepia ir mokslui
2019-11-21

Vilnius. Žemės ūkiui reikia mokslo pagalbos, bet šių sričių sinergija nepakankama. Tam įtakos turi finansavimo, valdininkų kompetencijos stoka, formuojamas neigiamas gyvulininkystės įvaizdis.

Žemės ūkio mokslo tarybos pirmininkas akademikas prof. Zenonas Dabkevičius apie gyvulininkystės perspektyvas Lietuvoje pasikalbėti pasikvietė šio sektoriaus atstovus, norėdamas išsiaiškinti, kuo mokslininkai galėtų padėti žemės ūkiui.

Ginčų ir diskusijų netrūko, mokslininkams šįkart teko išklausyti gyvulininkystės sektoriaus atstovų kritiką, nors ji daugiausia buvo skirta valstybei ir Žemės ūkio ministerijai.

Vaderstad 12 05

Mokslininkai lygiai taip pat pasigenda daugiau valstybės pagalbos, kuri galėtų padėti stiprinant žemės ūkio mokslą. Visą popietę trukę pasisakymai dažnai priminė nevilties kalbas.  

Žemės ūkio mokslo tarybos pirmininkas akademikas prof. Zenonas Dabkevičius (kairėje) karštose diskusijose ne kartą turėjo gesinti aistras, o viceministras Petras Narkevičius išgirdo nemažai priekaištų ministerijai

Iššūkiai laukia ir mokslo institucijų

Žemės ūkio mokslo tarybos pirmininko pavaduotojas, LSMU Veterinarijos akademijos kancleris prof. Mindaugas Malakauskas, pabrėžęs gyvulininkystės svarbą Lietuvos žemės ūkiui, išskyrė tris svarbiausius šių dienų akcentus: šalyje formuojamas neigiamas gyvulininkystės įvaizdis; nepakankamas jaunosios kartos įtraukimas į žemės ūkio, ypač - gyvulininkystės studijas; studijų ir mokslinių tyrimų bazė, kuri svarbi diegiant naujoves gyvulininkystėje.

Žemės ūkio mokslo tarybos posėdyje apie gyvulininkystės perspektyvas Lietuvoje diskutavo mokslininkai, valdininkai, žemdirbių savivaldos ir gyvulininkystės sektoriaus atstovai

„Gyvulininkystė dažnai piešiama kaip neperspektyvi šaka, o tai labai atsiliepia rengiant specialistus, pastebime, kad su gyvulininkyste susijusių studijų programų populiarumas mažėja. Tačiau nepaisant to, kad karvių skaičius mažėja, pieno kiekis nemažėja, nes didėja produktyvumas. O aukšto produktyvumo karvėms reikės ir didesnės veterinarijos gydytojų bei gyvulininkystės specialistų priežiūros. Taigi, studentų reikia, ir ne bet kokių, o gabių, dėl kurių konkuruojame su kitomis studijų programomis. Ir tai didelis iššūkis“, - kalbėjo prof. M. Malakauskas.

Jo teigimu, du akademijos mokomieji ūkiai, kurie yra pagrindinė studijų, praktinių įgūdžių formavimo ir moksliniams tyrimų bazė, šiuo metu yra visai nekonkurencingi, palyginti su pažangių ūkininkų. Taip yra todėl, kad mokomieji ūkiai negali dalyvauti paramos projektuose. Tai irgi nepadeda pritraukti jaunų žmonių studijuoti.

LSMU Veterinarijos akademijos kancleris prof. Mindaugas Malakauskas (centre) teigė, kad gyvulininkystės nuvertinimas labai atsiliepia rengiant specialistus

„Mūsų universitetas mato, kokie iššūkiai laukia, kalbant ir apie studijas, ir apie pačią gyvulininkystę. Nebus žmogiškųjų išteklių, nebus ir inovacijų bei efektyvumo gyvulininkystėje“, - reziumavo profesorius.

Valstybė gyvena savo ritmu, o ūkininkai – savo

Kalbėdamas apie pasiruošimą naujajam BŽŪP laikotarpiui, ŽŪM Mokslo ir inovacijų skyriaus vedėjas Darius Liutikas teigė, kad bus ieškoma būdų, kaip padaryti, kad gyvulininkystės priemonės būtų „svariai integruotos į naują programinį dokumentą naujoje programinėje perspektyvoje“. „Bendru darbu pasieksime, kad Lietuvos žemės ūkis taptų inovatyvesnis ir pažangesnis“, - tokių lozungų žemės ūkio atstovai jau sotūs iki kaklo.

Būtent tai, kaip visada audringai, pastebėjo ir Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis. „Kai mes savo situaciją pristatome Europos pieno taryboje, kolegos iš kitų šalių apsiverkia. Ne tik pieno kaina, valdžių kaita irgi varo visus į neviltį. Lietuvos ateitis – tamsi naktis. Kalbate apie inovacijas – kam diegsite ir už kokius pinigus? Europoje kalbama apie kaštų dengimą, o mūsų mokslininkai ar kas nors ministerijoje gali pasakyti, kokia pieno gamybos savikaina, ar apsimoka pieną gaminti? O kiek išleidžiama pinigų buterbrodiniams mokymams? Mūsų padėtis nebepakeliama jau. Viską tik uždrausti, nubausti, atimti“, – rėžė J. Vilionis.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis kritikos negailėjo nei politikams ir valdininkams, nei mokslininkams

LSMU Gyvulininkystės instituto direktorė dr. Violeta Juškienė bandė oponuoti, sakydama, kad mokslininkams žinomi sektoriaus skauduliai, juk patys turi eksperimentinius ūkius, bet J. Vilionis nutraukė ją: „Mums reikia, kad spręstumėte, o ne tik žinotumėte.“ Prof. Z. Dabkevičius patikino, kad mokslas tikrai neatsisako bendradarbiauti: „Tie skauduliai yra ir turime apie tai kalbėti.“

V. Juškienė teigė, kad reikia daugiau dėmesio taikomiesiems tyrimams, bet Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos finansavimo sistema palankesnė fundamentiniams tyrimams. „Todėl siūlome, kad ŽŪM skirtų daugiau lėšų taikomiesiems tyrimams, gyvulininkystės problemoms spręsti, specifinių eksperimentinių bazių modernizavimo finansavimui – Švietimo ministerija to nefinansuos niekada“, - teigė V. Juškienė, pridūrusi, kad Gyvulininkystės institutas negali pretenduoti į ES paramą, nes, kaip didelio universiteto padalinys, yra priskirtas didelių ūkių kategorijai.

LSMU Gyvulininkystės instituto direktorė dr. Violeta Juškienė mano, kad ŽŪM turėti skirti daugiau lėšų taikomiesiems tyrimams, gyvulininkystės problemoms spręsti

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas pritarė J. Vilioniui. „Visi turime tą patį jausmą – valstybė gyvena savo ritmu, o mes – savo. Mes daug metų tik ginamės ir turime įrodinėti, kad turime teisę gyvuoti. Norėtųsi, kad mokslas aktyviau nuramintų visuomenę, nes dabar tik formuojama nuomonė, kad teršiame ir kenkiame. Neigiama opinija prisidėjo prie to, kad gyvulininkystės sektorius traukiasi. Todėl pirmasis uždavinys – atstatyti gamybos bazę ir potencialą“, - savo poziciją išsakė A. Baravykas.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas norėtų, kad mokslas labiau prisidėtų, ginant gyvulininkystės įvaizdį

Z. Dabkevičius pripažino, kad „mokslas irgi kariauja“ ir jam taip pat labai norėtųsi, kad mokslininkų balsas būtų labiau girdimas.

Reikia ir reformų, ir inovacijų

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius dr. Edvardas Makelis pastebėjo, kad žemės ūkis dėl įvairių priežasčių mokslo asmenyje prarado ideologinį skydą ir „šiandien prasidėjusi griūtis.“ „Galime dejuoti, kalbėti, bet reikia reformų – tiek mokslo, tiek žemės ūkio ir valdymo. Reikia įvesti nario mokestį, kad būtų galima nuo kalbų apie problemas pereiti prie jų sprendimo, - tvirtino E. Makelis ir pridūrė: - Prancūzijos žemės ūkio ministerijos Mokslo skyriuje 234 žmonės formuluoja užduotis mokslui. Mes neturime nieko.“

LŽŪKT direktorius Edvardas Makelis pastebėjo, kad žemės ūkis dėl įvairių priežasčių mokslo asmenyje prarado ideologinį skydą

LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis teigė puikiai suprantąs ir mokslą, kuris buvo išdraskytas, žemės ūkio mokslą atiduodant Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. O Žemės ūkio ministerija, konkrečiai Gyvulininkystės skyrius, anot jo, turi prisiimti atsakomybę ir naštą, daugiau dalyvauti visų įsakymų ir įstatymų priėmime. Tačiau ministerijoje gyvulininkystės sektorių išmanančių ne tik teoriškai, bet ir praktiškai, labai trūksta. Tai pastebėjo ir prof. Alfonsas Tamošiūnas.   

LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis pasigenda gyvulininkystės praktikų Žemės ūkio ministerijoje

„Ministerija turi būti ūkininkus ginanti institucija, o ne ūkininkai turi kovoti su ministerija“, - antrino LŽŪBA direktoriui Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorius Mindaugas Kinderis. Jis baiminasi, kad dėl prastėjančio gyvulininkystės įvaizdžio kai kurios visuomenės organizacijos nepradėtų paleidinėti gyvulių iš aptvarų, kaip jau pasitaiko Vakarų šalyse. Jo teigimu, mokslas ir ministerija turėtų suremti pečius ir apginti ūkininkų įvaizdį.

J. Sviderskis atkreipė dėmesį į dar vieną plika akimi nepastebimą dalyką. Fundamentalusis mokslas dirba savo darbą, rašo disertacijas, ginasi mokslinius laipsnius. Bet, jo teigimu, yra ir komercinis mokslas, kuriam užsakymus teikia įvairūs su gamta susiję fondai, nušaunantys du zuikius: „Visuomenei parodo, kas yra „teršėjas“, gauna už tai atlygį ir sudievina aplinkosaugą, nors žemės ūkis tikrai nėra pats didžiausias gamtos teršėjas.“

M. Malakauskas patikino, kad yra atliekami studentų ir mokslininkų tyrimai, kurių nauda ūkininkams neabejotina. Taikomieji tyrimai vyksta, bet klausimas, koks jų poreikis.

LSMU VA Stambiųjų gyvūnų klinikos vadovas ir smulkus ūkininkas Arūnas Rutkauskas vardijo ne vieną ir ne du metodus, kuriuos ūkiuose įdiegė Veterinarijos akademijos mokslininkai-praktikai, vykdė parodomuosius bandymus. „Mes inovacijas suprantame kaip būdą sumažinti produkcijos savikainą, pagerinti jos kokybę, anksčiau nustatyti uždegimus ir optimizuoti valdymo procesus“, - teigė veterinarijos gydytojas.

Vienos ar kitos inovacijos dėka galima registruoti gyvulio kūno temperatūrą rujos nustatymui, virškinimo sutrikimų diagnostiką ir prevenciją, nustatyti veršiavimosi laiką, prieskrandžio temperatūrą ir pH, rują, numatyti ligų riziką, elektrinį pieno laidumą, kuris gali identifikuoti ligą iki pasireiškiant klinikiniams požymiams, kūno masės indeksą 3D kameros pagalba ir kt.

„Ir dar vienas svarbus dalykas - inovacijos yra tai, kas gali padėti sugrąžinti jaunimą į kaimą“, - neabejoja su studentais dirbantis A. Rutkauskas.

Neliks gyvulių, nereikės ir mokslo

Reziumuojant E. Makelis sakė, kad žemės ūkis ir ypač gyvulininkystė prarado mokslo asmenyje skydą. Todėl reikia idėjų, kad žemės ūkis išspręstų savo problemas.

J. Sviderskis patikino, kad žemdirbiai nekvestionuoja mokslo ir jų pasiekimų, tačiau reikia atgalinio ryšio tarp mokslo, valdžios institucijų ir žemdirbio. „Kai neliks gyvulių, nereikės ir to mokslo. Sėdime vienoje valtyje ir turime spręsti, ką daryti“, - teigė jis.

Kadangi žemės ūkio mokslo taryba yra patariamoji ŽŪM organizacija, prof. M. Malakauskas su grupe kvalifikuotų žmonių įpareigotas parengti gaires Žemės ūkio ministerijai, kurios duotų nuorodas ŽŪM atstovams apie gyvulininkystės perspektyvas Lietuvoje. „Koks bus po to ministerijos sprendimas? Belieka tikėtis geriausio“, - sakė profesorius.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip ketinate ūkininkauti kitąmet, jeigu dar didės mokesčiai ir mažės žemės ūkio rėmimas?
Orai