
Berlynas. Antibiotikui kolistinui atsparių bakterijų gyvūnų mėginiuose rasta ir Vokietijoje. Ekspertai baiminasi ir perspėja dėl galimų pasekmių, net jei ir iškart bus imtasi veiksmų. Lietuvos mokslininkai įspėja, kad šios atsparios bakterijos anksčiau ar vėliau gali pasiekti ir mūsų šalį.
Antibiotikas kolistinas jau kurį laiką yra paskutinio pasirinkimo vaistas, kovojant su infekcijomis. Šiam antibiotikui atsparių bakterijų Vokietijoje aptikta gyvūnų mėginiuose, manoma, kad jų gali būti žmonių organizme bei maiste. Portalas „Euractiv" rašo, kad daroma prielaida, jog šį atsparumą galėjo nulemti intensyvus antibiotikų naudojimas Kinijos fermose.
Gydytojai ir veterinarai susirūpinę dėl Vokietijos federalinio rizikos vertinimo instituto (BfR) atlikto tyrimo išvadų, kuriose nurodoma, kad rasta bakterijų, kurios atsparios visiems antibiotikams, įskaitant ir stipriausią - kolistiną. Bakterijos su MCR-1 genu rastos Vokietijos gyvulių žarnyne.
Užsienio spauda rašo, kad praėjusį rudenį kolistinui atsparų geną rado Kinijos tyrėjai, tuomet jie įvertinę, kad genas lengvai perduodamas tarp bakterijų, įspėjo, kad atsparios bakterijos gali greitai paplisti po visą pasaulį. Tačiau labai tikėtina, kad genas vis dėlto jau buvo paplitęs - neilgai trukus atsparių bakterijų mėginiuose rado Danijos, D. Britanijos ir Nyderlandų tyrėjai.
LSMU Veterinarijos akademijos Mikrobiologijos ir virusologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Marius Virgailis teigė, kad ši informacija aktuali ir Lietuvai. „Atsparios bakterijų padermės, aptinkamos Vakaruose ar kaimyninėse valstybėse, visada pasieks Lietuvą, ir tik laiko klausimas, kada tai įvyks", - pabrėžė jis. Pasak M. Virgailio, kolistinas, kaip medžiaga, atrastas 1950 m., bet dėl toksiškumo 1970 metais jo naudojimas sustabdytas.
„Tačiau didėjant bakterijų atsparumui, šis preparatas vėl pradedamas naudoti, ypač kovojant su gramneigiamomis bakterijomis, pavyzdžiui, ešerichijos, žarnyno lazdelės, salmonelės ir t. t. Kolistinas naudojamas kaip paskutinio pasirinkimo vaistas, kovojant su atspariomis bakterijų padermėmis", - pabrėžė dr. M. Virgailis.
Pasak jo, Vokietijos federalinio rizikos vertinimo instituto (BfR) teikiama informacija visada yra aktuali ir ją reikia vertinti labai rimtai. Tai yra Vokietijos referentinė rizikos vertinimo įstaiga, kuri vertina riziką ne tik maisto produktams, bet ir ne maisto prekėms.
MŪ inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Kaip robotai keičia žemės ūkį
2025-10-20 -
VDU Žemės ūkio akademijai vadovaus Vigilijus Jukna
2025-10-17 -
Vandens išteklių valdymas: kaip išsaugoti ir panaudoti kiekvieną lašą
2025-10-13
Skaitomiausios naujienos
-
Išmokų nematysi, jei gausi pensiją?
2025-10-17 -
Melagingos žinutės kaina: iš ūkininko lauko dingo 150 t bulvių
2025-10-21 -
Po didinamuoju stiklu – traktorių ir kitų žemės ūkio mašinų registracija
2025-10-09



(0)