Virusinės ligos įsisuko į javų pasėlius
2021-07-23

Akademija, Kėdainių r. Javų lauko brandą ir derliaus gausą parodo nusvirusios javų varpos. Tačiau šiais metais nemažai laukuose matyti vis dar stovinčių, bet jau pradedančių juoduoti varpų.

Bandoma aiškintis priežastis, tačiau tai nėra taip paprasta, nes labai svarbu atsekti auginimo technologijas ir aplinkos sąlygas. Pasak LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėjos dr. Romos Semaškienės, šiais metais dar birželio mėnesį sulaukta nemažai klausimų apie gelstantį vėliavinį lapą žieminiuose kviečiuose, kai antrasis ir trečiasis lapai dar buvo visiškai žali. 

„Vienur tokių augalų buvo gausiau, kitur mažiau. Galbūt ne visi ir dėmesį atkreipė. Stačias varpas laukuose jau pamatė dauguma. Ar šie požymiai tarpusavyje susiję? Didžiąja dalimi taip“, – sako R. Semaškienė. 

Linas agro mob 21 08 02+ bioversija 21 08 02

Pavojingą virusą platina amarai

Mokslininkė pastebi, kad iki šiol pas mus mažai buvo kalbama apie virusines javų ligas. „Šiuos metus galime įvertinti kaip virusinių ligų javuose protrūkio metais. Ir ko gero jau neabejodami galime konstatuoti, kad tai viena iš akivaizdžių besikeičiančio klimato pasekmių“, – tvirtina R. Semaškienė.

Kitų šalių patirtis rodo, kad dažniausiai javuose išplinta miežių geltonosios žemaūgės virusas (BYDV). Šį virusą platina per 20 amarų rūšių, javuose didžiausi platintojai yra sparnuotos formos ieviniai ir javiniai amarai. Pasimaitinę amarai ant virusuotų augalų perneša užkratą sveikam augalui. 

Pirmiausia pasimato nedideli spalvos pokyčiai ant lapų – viršutinis lapas pasidaro su violetiniu atspalviu raudonas ar gelsvas. Viruso smarkiai pažeisti augalai akivaizdžiai žemesni, prasčiau išsikrūmiję, vėliau plaukėja ir bręsta. Infekcija visame pasėlyje netolygi. 

Javams užsikrėtus miežių geltonosios žemaūgės virusu (BYDV), pirmiausia pasimato nedideli spalvos pokyčiai ant lapų – viršutinis lapas pasidaro gelsvas ar rausvas su violetiniu atspalviu 

Ligos pažeistų augalų grūdai būna susitraukę, raukšlėti. Įvairių šaltinių duomenimis, nelygu infekcijos mastas, galimi derliaus nuostoliai gali siekti nuo 5 iki 40 proc. ir net daugiau. 

Profilaktinė priemonė – vengti ankstyvos javų sėjos

„Šiais metais LAMMC Žemdirbystės institute darytuose žieminių kviečių sėjos laiko tyrimuose viso sezono metu buvo matomi tipingi miežių geltonosios žemaūgės viruso sukeltos ligos požymiai (geltonas vėliavinis lapas, pavieniai žemesni augalai, stovinčios varpos) ir akivaizdūs skirtumai tarp sėjos laiko. Kuo žieminiai kviečiai buvo pasėti vėliau, tuo mažiau pažeisti“, – atkreipia dėmesį R. Semaškienė. 

Viena iš pagrindinių kontrolės priemonių nuo miežių geltonosios žemaūgės viruso – vengti ankstyvos žieminių javų sėjos. Mat kol šilta, plinta amarai – pavojingo viruso pernešėjai. Palankiausios sąlygos amarų sparnuotiesiems individams pernešti virusą nuo užsikrėtusių augalų ant sveikų yra 10–20 laipsnių temperatūra. 

„Virusinių ligų javuose protrūkis yra viena iš akivaizdžių besikeičiančio klimato pasekmių“, – sako LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja dr. Roma Semaškienė 

„Pastarųjų metų patirtis akivaizdžiai rodo, kad žieminių javų sėjos laiko terminus būtina peržiūrėti kenksmingųjų organizmų, tarp jų ir virusinių ligų, plitimo ir jų kontrolės kontekste. Ilgesnis ir šiltas ruduo džiugina, tačiau žemdirbiams kelia papildomų rūpesčių“, – pastebi mokslininkė. 

Plačiau panagrinėti šiemet pastebėtą pavojingą javų virusinę infekciją R. Semaškienė planuoja straipsnyje, kuris bus publikuotas „Mano ūkio“ rugsėjo mėnesio numeryje. 

MŪ inf. 

Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14 +NMA

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Į ką dažniausiai investuojate ūkio uždirbtą pelną?
Orai