Basf 2024 04 09 A1 Basf 2024 04 09 m1
Mokslas
VDU Botanikos sode – vertingos uogų kolekcijos
Pomologijos mokslo sektoriaus kolekcijose – ir putinai

Kaunas. Šimtą metų skaičiuojančiame VDU Botanikos sode nuo pat įkūrimo puoselėjami vaisiniai augalai, nuolat pildomos uoginių augalų kolekcijos, vykdomi augalų tyrimai ir selekcija, išvedamos naujos veislės.

Uoginių augalų įvairovė, biologiškai aktyvių junginių ir jų panaudojimo tyrimai aptarti VDU Botanikos sodo Mokslo skyriaus Pomologijos mokslo sektoriaus surengtame moksliniame-praktiniame seminare ir degustacijoje.

Sektoriaus vedėjos dr. Laimos Česonienės teigimu, kiekvienos įstaigos istorija – tai pirmiausia joje dirbę žmonės, kartu nuėję ilgesnę ar trumpesnę atkarpą.

Bioversija 2024 04 15 m7

VDU Botanikos sode vaisiniai augalai pradėti auginti nuo pat sodo įkūrimo 1923 m. Įsteigus Pomologijos skyrių, 1951 m. įkurtos pirmosios specializuotos šių augalų kolekcijos.

Gilų pėdsaką Botanikos sode paliko prof. Antanas Minkevičius, kuris 1940–1949 m. buvo sodo kuratorius ir augalų įvairovę praturtino obelimis, kriaušėmis, slyvomis, vyšniomis, trešnėmis, cidonijomis, aktinidijomis ir raganėmis.

Doc. dr. Albinas Urbonas ypač aktyviai tyrė abrikosų aklimatizaciją Lietuvoje, vykdė selekcinį darbą. Tuo metu buvo atrinkti penki perspektyvūs sėjinukai Vaidas, Laidas, Aidas, Šydas ir Gandas.

VDU Botanikos sodo augalų kolekcijų puoselėtojai (iš kairės): prof. habil. dr. Remigijus Daubaras, vyresn. botaninių kolekcijų kuratorė Agnė Grigaliūnienė ir Pomologijos mokslo sektoriaus vedėja dr. Laima Česonienė

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, kilo didelis susidomėjimas ir retais, kitų kraštų augalais, ir vietine flora. Teko introdukuoti ir aklimatizuoti netradicinius vaisinius augalus Lietuvos sąlygomis, paruošti auginimo rekomendacijas, atrinkti perspektyviausias veisles.

Dr. Danutės Budriūnienės iniciatyva tuomet buvo įkurta Netradicinių uoginių augalų tyrimų grupė bei pradėti Vaccinium genties augalų selekciniai darbai, pasodinta keletas iš Lietuvos miškų instituto perkeltų pirmųjų spanguolių, bruknių sodinių, šilauogių kolekcinių pavyzdžių.

Gausios ir vertingos kolekcijos 

Pasak dr. L. Česonienės, dabar uoginių augalų kolekcijos yra išaugusios keliasdešimt kartų ir nuolat papildomos naujomis veislėmis bei klonais.

Pomologijos mokslo sektoriaus kolekcijose šiuo metu auginamos 28 aktinidijų (margalapės ir smailialapės aktinidijų), 67 šilauogių, 35 stambiauogės ir 14 paprastosios spanguolės, 16 bruknių, 9 putinų, 6 paprastojo lazdyno, 29 melsvauogio sausmedžio veislės. Taip pat – 80 veislių gervuogių, aviečių, citrinvyčių, vynuogių ir kkitų augalų. Iš viso – daugiau kaip 600 pavyzdžių, 284 veislės, iš kurių 115 yra įtrauktos į Lietuvos augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašą.

Tarp gausybės uoginių augalų – ir spanguolių kolekcija

Mokslo sektoriuje išvestos ir 2011 m. Lenkijos Centrinėje naudojamųjų augalų veislių bandymo tarnyboje (COBORU) tarptautiniu mastu įteisintos patvirtintos pirmosios lietuviškos šilauogių veislės: Freda ir Danutė bei 2016 m. ten pat patvirtintos pirmosios lietuviškos paprastųjų spanguolių veislės Amalva, Reda, Vaiva, Vita ir Žuvinta. Visų veislių autoriai – dr. Laima Česonienė ir prof. habil. dr. Remigijus Daubaras.

Sode tarpsta ir paprastojo lazdyno (Corylus avellana) , šiaurinės avietės (Rubus arcticus), paprastosios avietės bei gervuogių (Rubus), geltonžiedės sedulos (Cornus mas) kolekcijos, auginami ir reti Lietuvoje gausiažiedis žilakrūmis (Elaeagnus multiflora) bei ožerškis (Lycium).

Dr. L. Česonienė primena, kad sektoriuje nuosekliai vykdoma selekcija, naujų uoginių augalų aklimatizaciją ir introdukciją, tiriama vaisių ir uogų biocheminė sudėtis. Alternatyviomis ūkininkavimo galimybėmis besidomintiems ūkininkams ruošiamos auginimo ir uogų panaudojimo rekomendacijos.

Pasak jos, jau daugelį metų kartu vykdomi projektai su LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkais, pastaruoju metu į tyrimus aktyviai įsijungia ir VDU Gamtos fakultetas. Kompleksiniai uoginių augalų tyrimai vykdomi ir su užsienio universitetais.

Seminaro dalyviai apžiūrėjo gausias VDU Botanikos sodo uoginių augalų kolekcijas

Gardžiausia – lietuviška šilauogių veislė Danutė

Seminaro dalyviams bruknių uogų fitocheminę sudėtį bei biologinį poveikį pristatė LSMU prof. dr. Lina Raudonė, Vilniaus universiteto Botanikos sodo patirtimi auginant melsvauogius sausmedžius (Lonicera caerulea) dalijosi dr. Silva Žilinskaitė, pabrėžusi, kad sausmedžiams šiltėjantis klimatas yra ypač pražūtingas.

Inovatyvias uogų perdirbimo technologijas pristatęs prof. dr. Pranas Viškelis akcentavo maisto švaistymo temą ir kaip, pasitelkus perdirbimo technologijas, galima pamėginti šią problemą spręsti ar bent sumažinti. Mokslininko nuomone, tobulinant perdirbimo technologijas galima sukurti naujus vertingus produktus.

Gardžiausia išrinkta lietuviškos veislės Danutė šilauogė

Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Ekonominės botanikos laboratorijos vadovas dr. Juozas Labokas supažindino su Lietuvos uoginių vaisinių augalų laukiniais gentainiais, jų svarba selekcijai ir išsaugojimui. 

Seminaro dalyviai susipažino ir su Pomologijos skyriaus kolekcijų netradicinių uoginių augalų įvairove, naujomis lietuviškomis šilauogių ir spanguolių veislėmis. Degustacijos dalyviai šių metų gardžiausia šilauoge VDU Botanikos sode išrinko lietuviškos veislės Danutė uogas.

Autorius: Rūta Antanaitienė
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Ko tikitės iš šiųmečio pasėlių deklaravimo?
Visos apklausos