Juodieji, mėlynieji kviečiai. Girdėjote apie tokius?
2021-01-11

Kijevas / Kaunas. Vadinamieji juodieji, mėlynieji kviečiai mokslininkams ir maisto gamybos įmonėms įdomūs dėl grūduose esančių vertingų medžiagų, kurios gali būti panaudotos naujų produktų kūrimui.

Ukrainos Chmelnickio srityje įsikūręs ūkis planuoja užauginti pirmąjį juodųjų ir mėlynųjų žieminių kviečių derlių, rašo portalas agrarnik.com.

Tokį sprendimą paskatino noras neatsilikti nuo šiuolaikinių agrarinio sektoriaus ir maisto gamybos tendencijų, nes išskirtiniai miltai gali sudominti kepyklas, kuriančias naujus ir kartu vertingus gaminius.

Linas agro mob 21 04 01

„Mes planuojame ne tik parduoti užaugintus grūdus ir sumaltus miltus, bet ir panaudoti juos savo kepykloje specialių rūšių duonai kepti. Daugeliu techninių savybių naujieji kviečiai nenusileidžia tradicinėms veislėms“, - pasakoja augintojai.

Tačiau dėl derlingumo gali kilti tam tikrų klausimų. Tradiciškai auginami kviečiai būna labai derlingi: Ukrainoje jų derlius paprastai yra ne mažesnis kaip 8 t/ha. Tuo tarpu juodieji kviečiai vidutiniškai gali subrandinti 5-6 t/ha grūdų.

Kita vertus, tokių originalių produktų kaina bus didelė, nes eksperimentinė gamyba yra brangi.

Juodųjų kviečių sėklos buvo užaugintos Odesos veislininkystės ir genetikos institute, kur mokslininkai 10 metų dirbo, siekdami pritaikyti užsienietiškas spalvotų javų veisles auginti Ukrainoje.

Spalvotus kviečius jau tyrinėja ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto mokslininkai.

Dr. Žilvinas Liatukas portalui manoūkis.lt sakė, kad instituto mokslininkai spalvotais kviečiais susidomėjo prieš 6-7 metus. Tikimasi, kad dar po dvejų metų pirmieji selekciniai numeriai jau bus atiduoti į veislių tyrimo sistemą.

„Pirmąją spalvotų kviečių veislę gavome iš čekų selekcininkų, paskui kitą - iš slovakų. Dar kita selekcinė medžiaga gauta iš genų bankų. Dauguma spalvotų kviečių veislių yra kilusios iš pietinių šalių, pas mus didžioji jų dalis blogai žiemoja“, - sako Ž. Liatukas.

LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkai pagrinde tyrinėja žieminių spalvotų kviečių veisles, vasarinių tiriama labai nedaug. Pasak mokslininko, kai bus sukurta labiau vietos sąlygoms adaptuotų žieminių kviečių, tai bus galima daugiau tyrinėti ir vasarinius.

Instituto mokslininkai siekia išvesti spalvotų kviečių veisles, kurios būtų pritaikytos vietos sąlygoms, gerai pas mus žiemotų. Pirmųjų tirtų veislių vidutinis derlingumas nuo įprastų kviečių atsiliko 10-15 proc. O kitais metais jau bus lietuvių mokslininkų sukurtų linijų selekciniai laukeliai, bus galima suskaičiuoti ir jų derlingumą.

Spalvotų kviečių grūdai: viršuje kairėje - mėlynieji, viršuje dešinėje – purpuriniai (dar vadinami juodaisiais, nors iš tiesų grūdų odelė tamsiai ruda), apačioje dešinėje - baltieji, kairėje - įprasti (verčiant pagal anglišką klasifikaciją – raudonieji). Ž. Liatuko nuotr.

Pasak Ž. Liatuko, spalvoti kviečiai įdomūs tuo, kad savo odelėje turi sukaupę antocianų ir  flavonoidų (pigmentų, nudažančių ją įvairiomis spalvomis) ir kitų vertingų medžiagų. Grūdo vidus paprastai nesiskiria nuo įprastų kviečių.

„Antocianai, flavonoidai yra augalų pigmentai, kurių daug būna vaisiuose, daržovėse. Dabar šie junginiai labai plačiai tyrinėjami. Pramoniniu būdu išgauti antocianus iš grūdų yra paprasčiau negu iš vaisių ar daržovių.

Nukultus ir išdžiovintus grūdus galima ilgai laikyti. Ko nepasakysi apie daugumą vaisių ir daržovių, jų laikymo terminas paprastai būna daug trumpesnis arba reikia termiškai apdoroti. Todėl spalvoti grūdų su minėtais junginiais ir domina tiek mokslą, tiek gamybą, nes kuriama daug maisto papildų su minėtomis medžiagomis“, - sako Ž. Liatukas. 

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14 +NMA

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokių rūšių augalų plotus ūkyje šį pavasarį ketinate gerokai padidinti?
Orai