Niujorkas. Nė vienas ūkininkas pasaulio istorijoje nėra patyręs tokius sparčius klimato pokyčius kaip šiame šimtmetyje, pareiškė žinomas JAV profesorius.

Kornelio universiteto augalų ir dirvožemio ekologijos profesorius Deividas Vulfas (David Wolfe) 30 metų tyrė klimato kaitos poveikį Hadsono slėnyje ir Niujorko valstijoje auginamiems augalams.

Ūkininkai pripratę susidoroti su orų išdaigomis, tačiau D. Vulfas sako, kad jis yra priblokštas dėl to, kaip greitai sąlygos blogėja, rašo highlandscurrent.com.

Per pastaruosius 15 000 metų vidutinė Niujorko temperatūra pakilo apie 11 laipsnių. Be dramatiško įsikišimo, kad būtų sumažintas anglies dioksido kiekis atmosferoje, per ateinančius 100 metų temperatūra gali padidėti dar nuo 6 iki 8 laipsnių.

Niujorko valstijoje visuotinis atšilimas sukelia intensyvesnius pavasarinius lietus, kurie užtvindo  laukus ir vėlina sodinimą, o vėliau ir derlių. Šios liūtys šiaurės rytuose padidėjo daugiau nei bet kurioje kitoje šalies dalyje. Didelės liūtys taip pat padidina bulvių ir pomidorų ligų galimybę, šakniavaisių, tokių kaip morkos, grybelinių ligų mastą.

Ūkininkai turės ir naudos iš ilgesnio auginimo sezono, nes šilta temperatūra sukelia daugiamečių augalų žydėjimą anksčiau. Tačiau tai nesumažina nušalimo pavojaus ir įšalo žalos. Kai augalai žydi per anksti, jie gali būti pažeidžiami, jei temperatūra vėl nukris. Taip atsitiko su vaisiais Niujorko valstijoje 2007, 2012 ir 2016 m.  Be to, sunku mėgautis ilgesniais auginimo sezonais, jei vasarą laukai yra permirkę, o vasarą nusėti dulkėmis.

Susidūrusios su anglies dvideginiu, invazinės piktžolės su giliomis šaknimis ypač gerai auga. Tyrimai parodė, kad piktžolės tampa atsparesnės herbicidams, tokiems kaip glifosatas, kai yra auginamos didelio anglies dvideginio kiekio aplinkoje.

Mokslininkas sako, kad ūkininkai turės prisitaikyti.  Kornelio universitetas ir kitos institucijos stengiasi padėti įvertinti, kokie pasėliai gali duoti geriausią derlių po 10, 20 ir 30 metų.

MŪ inf.