Brazilija. Inžinierių komanda sukūrė nešiojamą augalų jutiklį, kuris belaidžiu būdu į išmaniojo telefono programėlę perduoda duomenis apie lapų drėgmę ir padeda per nuotolį mažinti sausros įtaką sodams ir pasėliams.

Augalai negali perspėti, kada jiems trūksta drėgmės. Tokie vizualūs ženklai, kaip susiraukšlėję arba pageltę lapai, išryškėja, kai išgaruoja didžioji dalis vandens. 

Mokslininkai iškėlė tikslą sukurti įrenginį, panašų į išmanųjį laikrodį ar medicininį prietaisą, kuris, pritvirtintas prie odos, registruoja širdies virpesių aktyvumą. Jų pranašumas – galimybė belaidžiu būdu dalytis surinktais duomenimis. 

Norėdami anksti nustatyti laistymo poreikį, tyrėjai sukūrė nešiojamą jutiklį, kuris, pritvirtintas ant lapo, registruoja duomenis, įskaitant vandens kiekio, ir siunčia informaciją ūkininkui, skelbiama Amerikos chemijos draugijos žurnale „ACS Applied Materials & Interfaces“. 

Anksčiau Brazilijos mokslininkai sukūrė metalinį elektrodą, tačiau jis nebuvo tikslus. Projekto vadovas Renatoʼas Limaʼas (Renatas Limas) su kolegomis ištobulino elektrodą taip, kad jis tiktų ilgalaikei ir patikimai vandens kiekio augaluose stebėsenai.

Pagaminti dviejų tipų elektrodai: vienas iš nikelio su vingiuotu raštu, kitas iš popieriaus, padengto vaškine plėvele. Kai komanda pritvirtino abu elektrodus prie skintų sojų lapų skaidria juostele, paaiškėjo, kad nikelio pagrindu pagamintas jutiklis veikė geriau ir džiūstant lapams siuntė tikslesnius duomenis. Metalinis tvirčiau laikėsi pučiant vėjui, taip buvo greičiausiai dėl vingiuotos dalies, kuri stipriau susijungė su lapo paviršiumi. 

Tuomet mokslininkai sukūrė nešiojamą įrenginį su metaliniais elektrodais ir pritvirtino jį prie augalo šiltnamyje. Prietaisas belaidžiu būdu išsiuntė duomenis išmaniojo telefono programėlei, kuri sėkmingai apdorojo informaciją ir parodė išgaravusio vandens kiekio procentą. 

Sistemos veiksmingumas pasitvirtino patalpose, todėl ją planuojama išbandyti soduose ir pasėliuose. Manoma, kad išradimas padės ūkininkams laiku nustatyti, kada laistyti augalus, taupant išteklius ir didinant derlių.

Be to, vandens kiekio lapuose stebėsena gali netiesiogiai suteikti informacijos apie kenkėjus ir toksinų poveikį.