Briuselis, balandžio 16 d. Vakarų Europos šalių gėrimų, saldumynų ir pieno perdirbimo pramonė sieja ateitį su nauju komponentu - natūraliu saldikliu, kuris gaunamas iš stevijos lapų. Stevija (kitaip - medaus žolė) yra šimtus kartų saldesnis už cukrų ir nekaloringas. Stevijos savybes ne pirmi metai tiria ir Lietuvos mokslininkai.

Praėjusių metų pabaigoje Europos Komisija leido naudoti maisto gamyboje naują priedą E 960 - natūralių saldiklį Steviol glycosides. Saldiklis gaminamas iš Pietų Amerikos augalo stevijos lapų ir yra 250-300 kartų saldesnis už cukrų, be to, jis nekaloringas. Su jo ypatybėmis jau yra susipažinę JAV ir Japonijos perdirbėjai ir vartotojai. Stevijos produkcija taip pat vartojama Kanadoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Kinijoje, Pietų Korėjoje, Rusijoje ir Ukrainoje.

Konsultacinės firmos „Zenit International" duomenimis, 2010 metais stevijos pardavimai siekė 3,5 tūkst. tonų arba 27 proc. daugiau, palyginti su 2009 m., o realizuotos produkcijos vertė sudarė 285 mln. JAV dolerių. Prognozuojama, kad 2014 metais stevijos produkcija sudarys 11 tūkst. t, o vertė - 825 mln. JAV dolerių.

Kartaus skonio saldiklis

Nepaisant stevijos populiarumo Jungtinėse Valstijose, Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) tik 2010 metais galutinai išsklaidė abejones dėl saugumo vartoti steviją. Anksčiau buvo manoma, kad stevijoje esantys glikozidai gali sukelti vėžinius susirgimus ir neigiamai paveikti dauginimosi organus bei bręstantį vaisių.

Tačiau yra nauja problema, kuri kyla iš to, kad niekas tiksliai nežino, koks kiekis stevijos produkto vartotojui yra leistinas. EFSA rekomenduoja, kad jis neviršytų 4 mg kilogramui žmogaus kūno svorio. Tačiau ši paros norma gali būti viršyta dėl kitų produktų naudojimo - nuo seno stevija naudojama trąšų gamyboje ir kosmetikos pramonėje. Pažymima, kad būtini išsamesni tyrimai, nustatant maksimalų stevijos kiekį kiekvienai produktų grupei.

Kita stevijos naudojimo problema susijusi su tuo, kad stevija suteikia kartumo prieskonį, kurį ne visi vartotojai toleruoja. Tai stabdo planus naudoti steviją visų rūšių gėrimų gamyboje bei visiškai atsisakyti cukraus.

Stevijos ateitis siejama su funkcinio maisto gamybos plėtra ES rinkoje. Gamybos išlaidos visą laiką auga, žaliavos brangsta, todėl stevijos, kuri yra natūralus produktas, naudojimas maisto pramonėje yra perspektyvi alternatyva.

Kai kas jau naudoja gamyboje

Kompanijų „Cargill", gaminanti gėrimą „Truvia" su stevijos saldikliu, platina šį gėrimą Vidurio Europoje. Šios firmos atstovų teigimu, stevijos naudojimas gėrimų pramonėje kol kas atrodo vienas perspektyviausių. Firma „Danone" Meksikoje jau dvejus metus gamina gėrimą „Bonafont", kuriam naudoja stevijos ekstraktą, tačiau Europos šalyse šiuo gėrimu neprekiauja.

Dvi didžiausios pasaulyje nealkoholinių gėrimų gamintojos „PepsiCo" ir „Coca-Cola" brandina mintį panaudoti steviją vietoje sintetinių saldiklių.

Kompanija „Cargill" sukūrė stevijos panaudojimo jogurtų, desertų ir kitų pieno produktų gamyboje koncepciją. Šie produktai pasižymi 30 proc. mažesniu kaloringumu.

Domisi ir Lietuvos ūkininkai

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Sodininkystės ir daržininkystės institute stevija auginama ir tiriama jau treti metai. Pasak šio instituto Sodo augalų genetikos ir biotechnologijos skyriaus vyr. mokslo darbuotojo Tadeušo Šikšniano, tirti stevijos auginimo galimybes Lietuvoje paskatino perdirbėjai, kurie domisi šio augalo savybių panaudojimu funkcinio maisto gamyboje, kadangi stevija - unikalus natūralus cukraus pakaitalas.

Iš stevijoje esančių 4 gliukozidų du yra labai naudingi, o kiti du - ne: vienas kartus, o kitas labai nestabilus, tad biotechnologiniais būdais siekiama pastaruosius du iš augalo pašalinti

Pasak T. Šikšniano, stevijomis domisi ir žemdirbiai: yra keletas ūkininkų, kurie pasirengę auginti stevijas maisto perdirbimo pramonei.

MŪ inf.